Klausimas:

Laba diena. Man 27-eri metai. Noriu Jūsų konsultacijos tokiu klausimu: jau metai laiko kaip skundžiuosi širdies ritmo sutrikimais, pries metus lankiausi Kauno kardiologijos klinikose, buvo atlikta širdies echoskopija, myniau vadinamą dviratį, darė kardiogramą, tačiau nieko blogo nerado, kardiogramą ne kartą kartojausi ir savo gimtajame mieste, kai pasijausdavau blogiau, tačiau permušimų ji neužfiksuodavo. Pastarąjį pusmetį mane pradėjo varginti dar dažnesni permušimai, bet labiausiai mane gąsdina būsena prieš užmiegant, kuri vis dažniau kartojasi: kai bandau užmigti, aš tarsi visa aptirpstu, ypač galva, atrodo, lyg deguonies trūktu, toks jausmas, tarsi mirštu, pradedu atitolti, tuo metu išsigąstu, širdis pradeda tabaluotis, net nespėju skaičiuoti, kiek kartų per minutę ji plaka, atrodo, tarsi ji stotų, tada vėl ima plakti..pila prakaitas, imu iš baimės drebėti..Kreipiausi vėl i kardiologinį, gydytoja, klausydama širdies, taip pat pajuto permušimus, tačiau po kelių minučių kardiograma vėl nieko nerodė.. prijungė holterio aparatą, kaip tyčia, ta vakarą mane vėl užplūdo tas apmirimo jausmas prieš miegą, kartojosi ne mažai kartų, išsikviečiau greitąją, priėmimo skyriuje pamatavo pulsą (jis buvo virš 100, bet jau buvau šiek tiek apsiraminusi tuo metu), paklausė širdį, bet kardiogramos nedarė, nes bijojo, kad pakenks holterio aparato veikimui..Esu baisiai išsigandusi, nieko kito negalvoju, kaip tik tai, kad tas aparatas parodys baisų rezultatą, reiks transplantuoti širdį ir pan..Jaučiu nuolatinę baimę, negaliu susikaupti nei dirbti, nei kažką mąstyti, atrodo, kad bet kurią minutę sustos širdis ir mirsiu..Tiesa, prieš gerus mėnesius dėl šitos būklės dariausi galvos kompiuterinę tomografiją, maniau, gal auglys koks, bet ji nieko blogo neparodė, nervų gydytoja išrašė vaistukų, tačiau pastarąjį mėnesį jų nebegeriu..Sakykit, ar tai gali būti kažkas rimta? Tas laukimas, kol nuvažiuosiu pas gydytoją, mane veda iš proto, bijau nakties, kad nenumirčiau, kad vėl neištiktų tas priepolis..Visą dieną vaikštau su baime ir niekaip nepavyksta nusiraminti..Beje, prieš pusantrų metų turėjau labai didelių ir skaudžių išgyvenimų, kiekvieną dieną verkdavau vos ne iki sąmonės netekimo, galbūt dabar ir pasireiškia viso šito pasekmės, nes nei paauglystėje, nei studijų laikas niekad nesiskundžiau širdimi, tik tiek, jog iš prigimties esu be galo jautri.. labai dėkoju už atsakymą!