Klausimas:

p. Rūta, Aš Mikas, man 37, esu grafikos dizaineris/fotografas iš Klaipėdos. 2010 metų gale, kai staiga pradėjau praradinėti sąmonę, man buvo diagnozuotas smegenų (kankorėžinės liaukos) auglys - pineocytoma, kuris buvo stipriai blokavęs smegenų skystį. Klaipėdos Universitetinės ligoninės neurochirurgijos vedėjas Antanas Gvazdaitis skubiai atliko pirmąją operaciją ir atlaisvino kelią smegenų skysčiui, vėliau atliko antrąją operaciją, trukusią 14 valandų - pašalino auglį, kuris buvo ant stambių kraujagyslių. Šiais metais kovą buvo atlikta apie 20 valandų dar viena operacija - man rado recidyvą.. Taigi išviso man atliktos 3 smegenų operacijos, po kurių man dvejinasi į visas puses, o po paskutinės operacijos stipriau. Koordinaciją turiu labai prastą - man reikia atsargiai vaikščioti, daryti įprastus dalykus. Gan ilgą laiką vartojau antidepresantus, nes su augliais atsirado ir gan stiprių psichologinių problemų, man įtarė organinę depresiją. Du kartus buvau Palangos reabilitacijos ligoninėje, nes buvo susilpnėjusi dešinė kūno pusė, ypač ranka. Norėjau Jūsų pasiklausti svarbaus dalyko. Kadangi per tą laiką patyriau ne tik operacijų, ligoninių ir pan., bet dar ir kitų gyvenimo smūgių, kai kurie dalykai paskutiniu metu pradėjo reikštis labai stipriai.. - užsiregistravau pas šeimos gydytoją, gal ji patars, pas kokį specialistą reiktų dabartiniu metu, atveju, kreiptis. Tačiau praeis nemažai laiko, kol pakliūsiu pas jį, todėl rašau Jums. Kadangi pamirštu daug ką, aš susirašiau pagrindinius dalykus, kurie su manimi vyksta ir gal Jūs galėsite nors šiek tiek pasakyti, kas tai galėtų būti.. - labai pergyvenu vėl, todėl vėl prisideda ir stiprios psichologinės problemos.. Štai čia pabandžiau parašyti, kas vyksta: (ir dabar, šiuo metu, nes tai nepraeina..) Atmintis - kasdien trukdo, sukelia didžiulį diskomfortą, prarandamas laikas (daug laiko tenka paaukoti galvojimui, kur kas yra arba prisiminti reikalingus dalykus) ir pan. Galiu pamiršti tik ką padėjęs daiktą ant stalo, į kurią pusę pasukti kraną, skaičius, savo telefono numerį, vardus, pavardes (!), tenka grįžti namo, nes pastoviai pamirštu, ar užrakinau duris, nors stengiuosi įsiminti, kad tą padariau. Nuolat tikrinu kuprinę, ar įsidėjau vaistus, nors irgi stengiausi įsiminti, kad juos įsidėjau. Namuose pamirštu svarbius dalykus, pavyzdžiui užsukti dujas (turiu tikrinti kelis kartus) arba įjungti labai svarbius įtaisus kurenant krosnį (šildymas malkomis). Tik ką įvykusius dalykus arba darbe padarytus veiksmus gamyboje pamirštu beveik iškart. Bendravimas, buvimas tarp žmonių, rašymas ranka (rašomi žodžiai atrodo labai keisti, kartais netgi perskaitau iš naujo žodį, jis man kažkoks keistas) Kalbėdamas smarkiai painioju žodžius, negaliu kalbėti greitai, turiu kalbėti lėtai, kartais labai lėtai. Kartojuosi. Rašyti ranka sekasi sunkiai, kai kurių raidžių kartais neparašau, reikia sustoti prieš rašant. Pamirštu, kaip rašosi kai kurie žodžiai, ypač tie, kuriuos sunkiau ištarti. Rašydamas naudojant kompiuterio klaviatūrą nebepataikau į klavišus, pamirštu, kur kokie randasi. Esu eksperto lygio kompiuterio naudotojas, dirbu leidybos srityje spaustuvėje, anksčiau taip nebūdavo niekada. Po dar vieno smūgio (po 3 smegenų operacijų), kai paliko mylimas žmogus, galvojau, kad nebenoras bendrauti yra dėl to, tačiau pastebiu, kad bendrauti noro neturiu išvis, o mano pagrindiniai užsiėmimai - domėjimasis dizainu, leidyba, ypač fotografija yra nebeįdomūs. Kartais (beveik visada, reikia kažkokios prievartos) negaliu išspręsti klausimų arba problemų pats. Visiškai. Nemoku ir nesuvokiu, o pats “reikalas” kažkur dingsta, aš jį pamirštu, jis išsitrina. Ypač tai pajaučiu ne tik buityje, bet dar labiau darbe: ten turiu labai daug įvairių problemų, darbų, kartais juos visiškai užmirštu. Kaip ir gamyboje, pamirštu svarbius nustatymus spaudos procese ir slepiu tai. Bandau pristatyti tai kaip paprasčiausią klaidą, o jeigu niekas nepastebi, nieko nesakau, o kartais ir nereikia sakyti, nes pamirštu. Ruošti maistą sunkoka, maišausi, viskas kartais krenta iš rankų, net nešantis puodelį su kava arba arbata turiu laikyti tvirčiau arba abiem rankom, nes pametu. Gaminant maistą pamirštu, kad jį gaminu. Nueinu šalin ir pamirštu apie tai, kad jį pradėjau gaminti. Painioju produktus, pamirštu įdėti reikiamų. Apsirengti irgi kartais sunku, turiu rengtis atsisėdęs, o maudamasis batus turiu būtinai atsiremti. Kartais nesiorentuoju erdvėje, vienu metu koordinacija būna šiek tiek geresnė, kitu metu visiškai bloga. Eidamas painiojuosi, svyruoju, norėdamas eiti link kurios nors pusės, dažnai link dešinės, padarau tai labai lėtai arba turiu labai stengtis, kad tai pavyktų. Stovint svyruoju, kartais smarkiai, būna, reikia įsikibti. Būdamas duše negaliu užsimerkti, nes bijau pargriūti. Jausmas toks, kad nebūtina net šiek tiek suvartoti alkoholio, nes esi ir taip apdujęs, nors taip būna beveik pastoviai, nevartojant jokių raminančių vaistų. Vaikštau išties kaip išgėręs visąlaik, užkliūnu už daiktų, durų ir pan., gatvėje žmonės yra sakę, kad einu kaip tikrai išgėręs. Labai sunku atskirti atstumą tarp daiktų arba tiesiog lauke. Pastoviai dvejinasi, o dar ir sukasi galva, sunku susivokti erdvėje. Nebegeriu antidepresantų, tik kartais Xanax’o, jeigu kyla labai didelė įtampa arba turiu daug streso. Nuotaika keičiasi labai dažnai, vienu momentu galiu būti ramus ir linksmas, kitu momentu galiu staiga supykti, gali pasidaryti labai liūdna, visai dėl nesuprantamos priežasties. Atsiranda išgąstis, kartais pasimetu, ypač būnant neįprastoje vietoje. Galima sakyti, kad man pastoviai bloga. Galvą skauda kiekvieną dieną, mane vos ne pastoviai persekioja pykinimo jausmas, kankina pastovus silpnumas. Nors sergu ir cukralige, laikausi griežto maitinimosi, todėl cukraus lygis būna pakankamai normalus, 6-7. Tačiau visvien viskas sukasi, yra visi anksčiau mano minėti pojūčiai, pastoviai bloga. Pasukus galvą į šoną, būna gan nemalonu. Tai prasideda ryte ir tęsiasi visą dieną. Kad ir dabar šiek tiek nuleidžiu galvą ir žiūriu į klaviatūrą, pakelti galvą atgal yra sunku, keliant galvą aukštyn atsiranda lengvas pykinimas. Rankos sunkios, skauda, kartais sunku judinti rankas, pirštus. Esu jautrus garsams, o kartais sunkiai girdžiu, nes dažnai klausau muzikos per ausines - vienu metu klausant muziką tuo pačiu garsumu ji skamba labai tyliai, kitąsyk per daug garsiai. O dar kitąkart aš muzikos negaliu pernešti, kaip ir jokių kitų garsų. Gal Jūs galėtumete nors šiek tiek pasakyti, į ką visa tai panašu? Gal turiu jau ir kokią pasekmę ar kokią ankstyvą, dar vieną progresuojančią ligą? Aišku, reikės atlikti tyrimų ir pan., tačiau gal visgi žinote, kas tai galėtų būti? Man tai begalo svarbu.. Ačiū Jums labai!