+0
-1
-1

Angina – tai ūminis gomurinių limfinio audinio sankaupų (darinių), vadinamų
tonzilėmis, uždegimas. Jos matomos žiočių lankuose kaip slyvos formos dariniai.
Adenoidai taip pat yra limfinio audinio dariniai ir yra ten, kur nosies kanalai
(per juos oras įkvepiamas) susisiekia su gerklomis. Jie yra matomi tik naudojant
specialų veidrodėlį. Tonzilės, kaip ir adenoidai, gina organizmą nuo infekcijos,
kuri pakliūva pro burną ir nosį.
Apžiūrint gerklę kairėje ir dešinėje minkštojo gomurio pusėse pastebimi esantys
žiočių lankuose tonzilių priekiniai paviršiai. Vienų mažylių tonzilės yra
didesnės, kitų – mažesnės, vienų paviršius lygus, kitų – ruplėtas, išvagotas.
Pirmaisiais gyvenimo metais tonzilės yra nedidelės – vaikui augant jos auga, ir
tai normalu. Tonzilės, adenoidai didėja dar ir dėl to, kad augdamas vaikas vis
dažniau susiduria su kvėpavimo takų infekcinėmis, t.y. peršalimo, ligomis.
Tonzilių uždegimą sukelia įvairios bakterijos (dažniausiai streptokokai),
įvairūs sezoniniai ir kiti (pvz., Epštein-Baro) virusai.
Tonzilių uždegimas – angina dažniausiai būna susijęs su viso žiočių lanko bei kitų greta
esančių organų pažeidimu.

Ligos simptomai:

Jie priklauso nuo sukėlėjo, vaiko amžiaus ir nuo to, kiek plačiai aplinkiniai
audiniai yra uždegimo apimti. Kai bakterijos yra ligos sukėlėjai, būdinga:

staigi ligos pradžia, didelis bendras silpnumas;
aukšta temperatūra;
galvos skausmas;
dažnai – balso prikimimas;
žiočių, tonzilių paraudimas;
tonzilėse matomi mažesni ar didesni balti taškai (pūlių sankaupos);
gerklės apžiūros metu paspaudus tonzilę išsisunkia nemalonaus kvapo pilkšvo
skysčio;
padidėja, tampa skausmingi po apatiniu žandikauliu esantys limfmazgiai;
nebūna slogos, kosulio;
vaikai, ypač maži, neretai skundžiasi pilvo skausmu ir nesiskundžia gerklės
skausmu;
dalis vaikų skundžiasi ausų skausmu.

Aptikusios nors kelis iš minėtų ligos požymių, kreipkitės į gydytoją, nes tik
jis gali tinkamai įvertinti ligos požymius ir skirti reikiamą gydymą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją:

Ūminis tonzilių uždegimas – angina gali pasireikšti kartu su kitomis ligomis. Todėl
ligoniuką, neatsižvelgiant į jo amžių, būtina parodyti gydytojui, jeigu:
patino kaklo arba paausiniai limfmazgiai, t.y. kakle atsirado sukietėjimų,
vaikas nenoriai sukinėja galvą, ją lanksto;
atsirado sprando ar kaklo standumas, rigidiškumas);
prasidėjo vėmimas, pilvo skausmai;
pastebėjote arba mažylis pasiskundė, kad jam sunku nuryti seiles, atsirado
anksčiau nepastebėtas seilėtekis;
pasirodė avietinės spalvos, smulkus, panašus į nestambų švitrinį popierių
bėrimas;
gydant 2 paras gydytojo paskirtais vaistais temperatūra nekrenta ir ligoniuko
būklė negerėja;
atsirado kosulys, pasunkėjo kvėpavimas.
Nedelsiant kviečiama greitoji pagalba, kai:

-kūdikis iki 6 mėn. amžiaus, jei jam yra nors kiek pakilusi temperatūra,
atsisako valgyti;
-bet kurio amžiaus kūdikis (vaikas) turi 39°c j, daugiau temperatūros, negali
nuryti ir skundžiasi gerklės skausmu;
-bet kurio amžiaus vaikas staiga prikimo, pradėjo lojančiai kosėti ir/ar sunkiai
kvėpuoti;
– vaikui sunku nuryti seiles, vandenį, negalį normaliai išsižioti.

Ką daryti:

Visų pirma – tai kruopštus gydytojo nurodymų vykdymas ir nuolatinis ligoniuko
būklės stebėjimas;

neatsižvelgiant į amžių, duodama daug gerti, o valgyti duodama tik tiek, kiek
nori. Bet kurio amžiaus ligoniukui duokite susmulkintą (skystesnį) maistą,
neaštrų, nekarštą ir nešaltą. Netinka pieniški patiekalai, nes jie slopina ir
taip mažą apetitą. Ligoniui duodama valgyti, gerti iš atskirų indų, jie
dezinfekuojami skalbimo miltelių skiediniu ir po to plaunami karštu vandeniu;

neverskite sergančio vaiko mokytis skalauti gerklę. Įrodyta, kad tai mažai
efektyvu, nes ligos sukėlėjus veikiantys skysčiai pasiekia tik priekinį (matomą)
tonzilių paviršių;

taip pat vaikams iki 3 – 4 m. neduodama jokių burnos ertmę ir priekinį tonzilių
paviršių dezinfekuojančių čiulpinukų, nes maži vaikai jais gali užspringti arba
praryti;

kai yra aukšta temperatūra, t.y. daugiau nei 38,6°C, duodama gydytojo skirtų
vaistų jai sumažinti;

negalima keisti gydytojo paskirtų vaistų dozių, gydymo trukmės arba juos
pakeisti kitais. Temperatūros kritimas gydant ūminį tonzilitą dar nereiškia, kad
vaikas pasveiko;

jeigu gydant antibiotikais atsirado niežtintis arba neniežtintis bėrimas arba
vaikas kelis kartus išvėmė išgėręs vaistų, pradėjo viduriuoti, nedelsdamos
pasikonsultuokite su gydytoju;

kol vaikas karščiuoja, su juo reikia užsiimti ramia veikla, pvz., paskaityti
knygelę, padėstyti nesudėtingą dėlionę, konstrukcijas ir pan.;

ūminis tonzilitas gali kartotis. Jeigu vaikas ūminiu tonzilitu pradėjo sirgti
dažnai – kas 2-3 savaites, taip pat reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Komplikacijos:

Ūminis tonzilitas – angina yra liga, kuri, ypač gydoma nepakankamai, gali komplikuotis
inkstų, širdies raumens uždegimu.

„Mamos žinynas” 2005
© Algimantas Vingras
© SiMIA