Šlapimo nelaikymu vadinama būklė, pasireiškianti nevalingu bet kokio šlapimo kiekio ištekėjimu. Tyrimai rodo, kad įvairaus pobūdžio ir sunkumo šlapimo nelaikymo (ŠN) simptomų turi milijonai moterų visame pasaulyje (vien JAV šlapimo nelaikymas nustatytas 13 mln. žmonių, iš jų 2/3 sudaro moterys). Daliai moterų šlapimo nelaikymas (ŠN) pasireiškia lengvai: bėgant ar kosint nevalingai nuvarva keli lašeliai šlapimo. Kitoms ŠN gali kelti didelių nepatogumų, nes staiga atsiradęs stiprus noras šlapintis verčia nedelsiant ieškoti tualeto. ŠN gali būti įvairaus sunkumo – nuo keliančio menkų nepatogumų iki labai
tridančio kasdienį gyvenimą ir darbingumą. Daugelis šlapimo nelaikančių moterų drovisi savo negalavimo, vengia bendravimo, izoliuojasi visuomenėje ir net šeimoje. Lytinio aktyvumo metu pasireiškiantis ŠN sukelia moteriai didelį emocinį distresą. Statistikos duomenimis, moterims ŠN pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams. Įvairūs tyrimai rodo, kad su šlapimo nelaikymu vyresniame amžiuje susiduria 35 proc. moterų. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, šlapimo nelaikymu skundžiasi apie 43 proc. 50–70 m. ir 6,3 proc. 55–59 m. amžiaus moterų.
Didesnį moterų ŠN paplitimą lemia fiziologiniai ir anatominiai organizmo ypatumai: urogenitalinio trakto struktūra, nėštumas, gimdymas, menopauzė, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Iš vyrams, ir moterims ŠN gali sukelti tos pačios priežastys, kaip antai: neurologiniai pažeidimai, įgimti defektai, insultas, išsėtinė sklerozė, senatviniai organizmo pakitimai. Nors vyresnėms moterims ŠN pasitaiko dažniau, ŠN nėra neišvengiamas senėjimo palydovas. ŠN – ne tik psichoemocinė problema. Šlapimo nelaikančios moterys dažniau serga urogenitalinės sistemos infekcinėmis ir uždegimo ligomis, nuo šlapimo sudrėkusi maceruota oda gali infekuotis, atsirasti egzema ir neurodermitas. Taigi ŠN yra ir medicininis sutrikimas, kuris gali ir turi būti gydomas. Nėra vieno visoms moterims efektyvaus ŠN gydymo, nes skiriasi ŠN etiologija, sunkumas, pobūdis. Vis dėlto daugelis šlapimo nelaikančių moterų sėkmingai gydomos be chirurginių intervencijų.
Klasifikacija
Pagal etiologiją išskiriami 5 šlapimo nelaikymo tipai, kuriuos apžvelgsime plačiau. Šlapimo nelaikymas taip pat pasireiškia padidėjus šlapimo pūslės ar pilvo sienos raumenų įtampai dėl raumenų ar neurogeninių pažeidimų, fizinės įtampos, nutukimo ir kt. Nutukimas visada pasunkina ŠN simptomus, o sumažinus per didelį kūno svorį ŠN simptomai palengvėja.
Įtampos šlapimo nelaikymas
Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia nevalingu šlapimo ištekėjimu fizinių pastangų metu, čiaudint, kosint ar juokiantis. Ši šlapimo nelaikymo forma dažniau vargina gimdžiusias, antsvorio turinčias ir menopauzės amžiaus moteris, kai sumažėjus organizme moteriškų hormonų estrogenų susilpnėja dubens dugno raumenys. Dėl sumažėjusio estrogenų kiekio ŠN simptomai gali pasunkėti prieš mėnesines. Daugeliui moterų įtampos ŠN gali būti veiksmingai gydomas.
Skubos šlapimo nelaikymas
Dažniausia skubos ŠN priežastis – sutrikusios šlapimo pūslės kontrakcijos, šlapimo pūslės spazmai, atsiradę dėl nervinių impulsų disfunkcijos ar reguliacijos sutrikimo. Skubos šlapimo nelaikymui būdinga: staiga atsirandantis stiprus noras šlapintis, trumpalaikis šlapimo nesulaikymas, padažnėjęs šlapinimasis, šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu.
Skubos nelaikymo simptomus sunkina ar provokuoja: nervų sistemos ligos (galvos ar nugaros smegenų pažeidimai, Parkinsono, Alzheimerio ligos, išsėtinė sklerozė, insultas ir kt.), gretutinės ligos (širdies, inkstų nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, hipertireozė, nutukimas) bei psichikos ligos (pažinimo funkcijos sutrikimai, demencija), miego sutrikimai.
Hiperaktyvi šlapimo pūslė
Šio tipo ŠN sukelia nenormalūs nerviniai impulsai, ateinantys į šlapimo pūslę netinkamu laiku ir sukeliantys šlapimo pūslės raumenų susitraukimą be imperatyvaus noro šlapintis. Moteriai šlapintis iki 7 kartų per dieną yra normalu. Turinčios hiperaktyvią šlapimo pūslę moterys šlapinasi dažniau (kartais daug dažniau) nei 7 kartus.
Funkcinis šlapimo nelaikymas
Kai kuriems asmenims, turintiems mąstymo, judėjimo arba bendravimo sutrikimų, gali būti sunku prireikus pasiekti tualetą. Pavyzdžiui, sergantiesiems Alzheimerio liga gali kilti keblumų planuojant laiką, kada reikia eiti į tualetą. Neįgaliesiems, sėdintiems vežimėlyje, gali būti fiziškai sunku laiku pasiekti tinkamą šlapinimuisi vietą. Dalis pagyvenusių moterų dėl artrito sukelto sąnarių skausmo ir judėjimo apribojimų taip pat patiria ŠN epizodų.
Perpildymo šlapimo nelaikymas
Perpildymo ŠN moterims pasitaiko retai. Šiai ŠN formai būdinga tai, kad šlapinantis šlapimo pūslė nevisiškai išsituština, todėl šlapimo likutis išsilieja nevalingai. Perpildymo ŠN gali atsirasti nusilpus šlapimo pūslės raumenims arba esant šlaplės blokui. Šlapimo pūslės raumenų nusilpimas gali būti neurogeninės kilmės (diabetinės neuropatijos ar kt.), šlaplės bloką gali sukelti navikai, šlapimo akmenys.
Mišrus šlapimo nelaikymas
Moterims dažniausiai pasitaiko skubos ir įtampos (streso) ŠN derinys, vadinamasis mišrus ŠN. Izoliuotas skubos ar įtampos ŠN tarp moterų yra gana retas. Kai kurie autoriai išskiria laikiną, praeinantįjį, ŠN. Laikiną ŠN gali sukelti kai kurie vaistai, šlapimo takų infekcijos, psichikos, judėjimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, peršalimo ligos (kosulys, čiaudulys).
Ūminis šlapimo nelaikymas
Ūminio šlapimo nelaikymo priežastys taip pat yra įvairios. Jį gali sukelti delyras ar ūminis sąmonės sutrikimas, infekcija (simptominė šlapimo takų infekcija), atrofinis vaginitas ar uretritas, vaistai, psichikos sutrikimai (depresija, elgesio sutrikimai) ir t. t.
Diagnostika
Šlapimo nelaikymo diagnostika pradedama nuo pacientės apklausos, anamnezės. Pacienčių apklausai naudojami specialūs standartizuoti klausimynai (anketos). Vertingos diagnostinės informacijos suteikia pacientės pildomi šlapinimosi dienynai. Jos klausiama apie turimas gretutines ligas, vartojamus vaistus (neurologinius, psichiatrinius, kardiologinius ar kt.). Nustatyti ŠN kilmę ir formą padeda bendri rutininiai ir specialūs testai.
Gydymas
2015 m. Europos urologų draugijos gairėse nurodoma, kad ŠN reikėtų pradėti gydyti nemedikamentinėmis priemonėmis, jei jos nepadeda, rekomenduojama skirti vaistų. Gairėse pabrėžiama, kad konservatyvus ŠN gydymas yra saugesnis, todėl visada, kai galima, turėtų būti pasirinktinis. Iš intervencinių priemonių pirmiausia pasirenkamos galimai mažiau žalingos ir rizikingos. Šlapimo nelaikymas pradedamas koreguoti pirmiausia gydant pagrindinę ar gretutines ligas ir gerinant pacienčių pažinimo funkciją. Gydymo tikslas – sumažinti ŠN epizodų dažnį, kartais pavyksta pasiekti visiškos šlapinimosi kontrolės.
Nemedikamentinės priemonės
Pacientėms rekomenduojama šalinti ŠN skatinančius veiksnius: mažinti per didelį kūno svorį, stiprinti dubens raumenis specialiais Kėgelio pratimais, gydyti vidurių užkietėjimą, mesti rūkyti, nepersivalgyti, mažiau gerti kavos, kitų kofeino ir angliarūgštės turinčių gėrimų. Taip pat patariama normalizuoti išgeriamų skysčių kiekį: jei jis per didelis – sumažinti, jei per mažas – padidinti. Moterims, kurias vargina skubos ŠN simptomai, rekomenduojamos specialios šlapimo pūslės ir dubens dugno raumenų treniruotės (pratimai).
Pažinimo funkcijų, psichikos sutrikimų turinčios moterys mokomos teisingo šlapimo pūslės ištuštinimo (visiško išsišlapinimo). Pomenopauzės amžiaus moterims, kurias vargina ŠN, rekomenduojama ilgalaikė vagininė estrogenų terapija. Ji ypač tinkama, jei pasireiškia vulvos ir makšties atrofijos simptomų.
Sisteminė pakeičiamoji estrogenų terapija ŠN gydyti netaikoma. Mišrios formos ŠN gydymas pradedamas nuo labiausiai varginančių simptomų korekcijos. Jei vyrauja skubos ŠN požymiai, skiriama antimuskarininių vaistų. Jei toks gydymas nepadeda, rekomenduojama skirti duloksetino, kuris veikia simptomiškai, bet neišgydo. Kartais taikomas chirurginis gydymas. Skubos ŠN gydomas kompleksiškai: koreguojama mityba, taikoma, elgesio terapija, dubens dugno raumenų treniruotės ir (arba) skiriama vaistų, retai prireikia chirurginės intervencijos.
Šlapimą sugeriančios priemonės ir jų parinkimas
Jei išmėginus visas terapines priemones nepavyksta pasiekti visiškos šlapinimosi kontrolės, rekomenduojamos šlapimą sugeriančios priemonės (ŠSP). Jos padeda pacientei išlikti aktyviai ir patogiai, oriai jaustis įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis. ŠSP tinka esant bet kurio tipo ŠN. Higienos priemonės šlapinimosi sutrikimų negydo, bet pacientei padeda jaustis geriau, patogiau, švariau, neleidžia atsirasti
nemaloniam kvapui, apsaugo tarpvietės odą nuo dirginamojo šlapimo poveikio, sumažina infekcinių ir iritacinių komplikacijų riziką, pagerina psichoemocinę pacientės būklę. Neretai šlapimo nelaikančios pacientės noriau renkasi šlapimą sugeriančius įklotus nei su tam tikra rizika susijusį operacinį šlapimo nelaikymo gydymą. ŠSP būna vienkartinio naudojimo. Jos sugeria šlapimą, saugo šlapimo takus, lytinius organus ir aplinkinę odą nuo dirginamojo šlapimo poveikio, mažina infekcinių ir iritacinių komplikacijų riziką. Šlapimą sugeriančios priemonės skirtinos moterims, kurias vargina nuolatinis šlapimo nelaikymas, o taikytas gydymas neveiksmingas, kurios dėl ligos, fizinio ar protinės negalios negali dalyvauti elgsenos korekcijos programose bei kurioms kontraindikuotinas ar negalimas ŠN gydymas vaistais ar chirurginėmis manipuliacijomis.
Įvairių tyrimų duomenimis, apie 47 proc. vyresnio amžiaus moterų naudoja šlapimą sugeriančius įklotus. Gaminami įvairaus sugeriamumo laipsnio įklotai moterims. Jie sukurti tikslingai šlapimui sugerti, nes jų sudėtyje yra specialaus superabsorbento, kuris ypač greitai sugeria šlapimą, padeda moteriai išlikti sausai, saugo nuo nemalonaus kvapo. Įklotai naudojami gydymo pradžioje, kol pasireikš terapinių priemonių efektas, prieš operacinį gydymą ir jeigu nemedikamentinis ir medikamentinis ŠN gydymas buvo neveiksmingi.
Jei šlapimo nelaikymas lengvas (šlapimo išteka kosint ar čiaudint) arba vidutinio sunkumo (šlapimo išteka fizinio krūvio metu arba keičiant kūno padėtį), rekomenduojama naudoti įklotus. Jei šlapimo nelaikymas sunkus ir šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama, rekomenduojamos sauskelnės. Jos parenkamos individualiai pagal pacientės klubų matmenis bei sugeriamumo laipsnį, atsižvelgus į pacientės išskiriamo šlapimo kiekį.
Parengė gyd. J. Kastys
LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALAS EKSPERTŲ REKOMENDACIJOS 2016/2017
