+5
-0
+5
Smegenų maistas – fiziniai pratimai

Senėjimas susijęs su viso kūno struktūriniais ir funkciniais pakitimais. Ne išimtis – smegenys. Smegenų struktūriniai pakitimai lemia kognityvinių funkcijų blogėjimą (gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti informaciją).

Mokslininkai nustatė, kad sveiki žmonės nuo 30 iki 90 metų amžiaus praranda apie 15 procentų smegenų žievės audinio. Vyresniems nei 55 metų amžiaus sveikiems žmonėms hipokampo tūris sumažėja apie 1-2 procentus per metus. Smegenų žievės ir hipokampo tūrio mažėjimas lemia pagrindinių funkcijų ir atminties praradimą. Su amžiumi susijusi smegenų atrofija pasireiškia, dėl ląstelių susitraukimo ar mirties, kraujagyslių praradimo, tačiau joms atstatyti puikiai tinka mankštinimasis. Mokslininkai nustatė, kad smegenys per gyvenimą išlieka plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti nervines jungtis) ir fiziniai pratimai teigiamai veikia ir smegenų struktūrą ir jų funkcijas.

Reguliarus fizinis aktyvumas buvo pripažintas geriausiu tarp strategijų (pvz, intelektinės veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos), skirtų gerinti bendrą sveikatos būklę – fizinę ir psichinę. Daugelio pastarųjų metų klinikinių stebėjimų, epidemiologinių tyrimų ir perspektyviųjų tyrimų duomenys rodo, kad fiziniai pratimai gali sumažinti depresijos išsivystymo riziką ir palengvinti depresijos simptomus asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija.

Moksliniame straipsnyje ,,Sveikas kūnas lygu sveikas protas“ (angl. Healthy body equals healthy mind), Weinsteinas ir Ericksonas  rošo, kad nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio aktyvumo ir smegenų tūrio. Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto tyrinėdami žiurkes, kurios kasdien bėgdavo 1,5 kilometrus, žiurkėnams skirtu ratuku, nustatė, kad fiziniai pratimai skatina ypatingo hormono (BDNF), gerinančio smegenų veiklą, išskyrimą. Alzheimerio liga ir atminties problemos taip pat susijusios su mažu šio hormono kiekiu. Nustatyta, kad BDNF lygis kraujyje stipriai susijęs su žmogaus hipokampo tūriu ir fiziniu aktyvumu.

Mokslininkai teigia, kad fizinis aktyvumas žmogaus viduramžyje padeda išvengti smegenų atrofijos senyvame amžiuje. Sveiki suaugę žmonės, kurie daugiau vaikščiodavo pasižymėjo didesniu smegenų žievės audiniu ir požievine smegenų struktūra po devynerių metų. Teigiama, jog smegenų sveikata buvo geresnė tų asmenų, kurie nueidavo apie mylią kasdien.

Galima teigti, kad kuo daugiau vaikščiosime, tuo labiau išsaugosime ne tik sveiką kūną, bet ir pagerinsime smegenų struktūrą, tai padės išvengti daugybės sveikatos problemų vyresniame amžiuje. Colcombe su kolegomis atlikę eksperimentą su vyresniais žmonėmis, nustatė, kad po šešių mėnesių intensyvių aerobinių treniruočių, padidėjo jų smegenų pilkosios (sudaryta iš neuronų kūnų telkinių) ir baltosios (sudaryta tik iš neuronų ataugų) medžiagos. Įvairūs fiziniai pratimai, pavyzdžiui bėgimas skirtingais maršrutais, skatina smegenų neurogenezę (naujų nervinių ląstelių susidarymą), tiek jauniems, tiek ir senyvo amžiaus žmonėms.  Nervinių tinklų kiekis didėja, kai žmogus atlieka fizinius pratimus turtingoje savo vaizdais įdomioje ir nuolat kintančioje aplinkoje.

Mokslininkai įrodė, kad ištvermės, jėgos, lankstumo, koordinacijos pratimai sukelia pažinimo funkcijos (gebėjimas išlaikyti ir atgaminti informaciją) gerėjimą, tačiau ne visi šie pratimai yra lygiaverčiai. Tyrimai parodė, kad tiriamųjų širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumo geri rezultatai turėjo didesnį teigiamą poveikį pažinimo funkcijai, nei kitų sistemų (jėgos, lankstumo ir kt.) pajėgumo rezultatai.

Nustatytas stiprus ryšys tarp žmonių fizinio pajėgumo (gebėjimas tenkinti kasdienio gyvenimo poreikius be didelio nuovargio) ir smegenų funkcijos. Viename iš atliktų tyrimų geresnio širdies ir kvėpavimo sistemos pajėgumo moterų reakcijos laikas buvo geresnis nei moterų, kurių ši sistema buvo blogesnio pajėgumo. Taip pat nustatyta, kad smegenų aprūpinimas deguonimi buvo geresnis moterų, kurių širdies ir kvėpavimo sistema buvo pajėgesnė. Tyrėjai pastebėjo, kad po metų eksperimento fiziškai pasyvių tiriamųjų grupei hipokampo dydis sumažėjo vidutiniškai 1 procentu, o fiziškai aktyvios grupės tiriamųjų – padidėjo 2 procentais.

Fizinis aktyvumas yra svarbi žmogaus elgesio sritis, o reguliari fizinė veikla turi būti privaloma kaip sudedamoji sveikos gyvensenos dalis, norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas smegenis.

Parengė: doc.A.Mockienė, VDU lektorė