Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Ligos dažniausiai pažeidžiama asmenų grupė:
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Ligos simptomai ir požymiai:
Ligos gydymas:
Terapija:
Medikamentai:
Literatūros sąrašas:
Tai autizmo spektrui priklausantis neurologinis vystymosi defektas, kuris pasireiškia sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose, neverbaliniame bendravime ir pasikartojančiais elgesio bei interesų modeliais. Pagrindinis skirtumas nuo kitų autizmo spektro sutrikimų yra išsaugotas kalbinio ir pažintinio gebėjimo vystymasis. Tačiau neretai stebima sutrikusi kalba ir fizinis nerangumas, nors šie požymiai ir neįeina į diagnostikos kriterijus.
Pažeidžiamos dauguma ar visos funkcinės galvos smegenų sistemos. Neuroanatominės ir teratogenų poveikio studijos nurodo, kad greičiausiai smegenų vystymosi pažeidimas prasideda iš karto po apvaisinimo. Nenormali embrioninių ląstelių migracija vaisiaus vystymosi periodu gali sąlygoti galutinių smegenų struktūrų ir jungčių pakitimus, kurios atsakingos už mąstymą ir elgesį.
Berniukai serga dažniau nei mergaitės. Ligos požymiai pasireiškia vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Šioje grupėje pastebimas didelis sunkios depresijos ir nerimo sutrikimų dažnis. Nedidelės studijos parodė, jog berniukai su Aspergerio sindromu dažniau serga epilepsija, turi neverbalinio mokymosi sutrikimus. Sindromas asocijuotas su tikais, Touret sindromu, bipoliniais sutrikimais.
Nors ir nėra nustatyta konkrečios genetinės mutacijos, tačiau tyrimai nurodo į didelę sąsają su paveldimumu. Keli klinikiniai atvejai nurodo sąsają su teratogenų poveikiu ankstyvuoju nėštumo periodu per pirmąsias aštuonias savaites nuo apvaisinimo.
Aspergerio sindromui būdinga grupė simptomų: tarpasmeninių santykių sutrikimai, stereotipiniai ir pasikartojantys judesiai, veikla ir interesai ir kliniškai nereikšmingas pažinimo bei kalbos sutrikimas. Domėjimasis siaura sritimi, kalbėjimas su savimi, specifinė kalba ir fizinis nerangumas yra būdingi simptomai, tačiau neįeina į diagnostikos kriterijus.
Trpasmeniniai santykiai: pacientams paprastai trūksta empatijos jausmo, gebėjimo užmegzti kontaktą, kurti socialinius ryšius. Nors apie dominantį objektą jie gali kalbėti valandų valandas, tačiau gali nepastebėti klausytojo reakcijos ir noro pakeisti kalbos objektą. Kartais stebima ir atvirkštinis simptomo pasireiškimas – pacientas išvis beveik nekalba, arba kalba tik su žmonėmis, kurie jam patinka. Dažnai jie negeba rodyti emocijų veido išraiškomis, gestais ir elgesiu, vengia akių kontakto. Kartais jie mėgina išmokti socialiai priimtinai elgtis, ir elgesio taisykles interpretuoja savaip, pavyzdžiui, pernelyg intensyviai siekia akių kontakto ir verčia nepatogiai jaustis aplinkinius.
Sutrikę ir pasikartojantys pomėgiai bei elgesys: kartais pacientų elgesys yra nenormaliai fiksuotas ir intensyvus. Dėl tokio elgesio paciento kasdienybė gali tapti stereotipiška ir rigidiška, jis prisiriša prie tam tikrų veiksmų, gali susitapatinti su tam tikrų objektų dalimis. Asmuo dažniausiai turi kokį nors susidomėjimo objektą, kuris retai paaiškinamas kokia nors nauda. Stereotipiniai ir pasikartojantys judesiai taip pat yra dažnas požymis. Jie apima mojavimą, sukimą rankomis ir sudėtinius viso kūno judesius, kurie yra labiau savanoriški ir rituališki nei tikai, kurie yra greitesni, mažiau ritmiški ir asimetriški.
Kalba: nors kalbos vystymasis paprastai neatsilieka, tačiau stebimi žymūs jos mokymosi ir naudojimo keistumai. Pacientams būdingas monologinis bendravimas, garsų kartojimas, savotiškas įvairių literatūrinių frazių interpretavimas, neįprastai garsi, skardi kalba. Jiems sunkiai sekasi suprasti humorą, sarkazmą.
Judesių ir elgesio sutrikimai: pacientams sunku suprasti savo emocijas, jie turi bėdų su miegu. Stebimas pernelyg stipri ar kaip tik abejinga reakcija į garsus, vaizdus ir pan. Dažnai stebimas fizinis nerangumas, jiems sunku išmokti važiuoti dviračiu, atsukti stiklainį. Sergantys dažnai nejaukiai jaučiasi savo pačių kūne.
Gydymas apima stresą keliančių simptomų mažinimą bei mokymą amžių atitinkančių socialinių, bendravimo ir kalbos įgūdžių. Progresas įmanomas, tačiau nėra labai žymus.
• Socialinių, ryšių vystymas ir elgesio analizė
• Pažintinė elgesio terapija, siekiant sumažinti nerimo sutrikimus ir depresiją, pasikartojančių stereotipinių veiksmų kiekį ir redukuoti rutinišką elgesį
• Darbo ir fizinė terapija, siekiant sumažinti fizinį nerangumą, pagerinti kūno koordinaciją
• Kalbos terapija, siekiant pagerinti bendravimo įgūdžius
• Artimųjų ir šeimos mokymas
Kuo ankščiau pradedamas gydymo taikymas, tuo didesnė rezultatų tikimybė.
• Juos tikslinga derinti su terapijomis
• Medikamentai naudojami nerimo sutrikimams, depresijai, koncentracijos trūkumui ir agresijai gydyti. Atipiniai antipsichotikai – risperidonas ir olanzapinas, dažniausiai skiriami medikamentai. Risperidonas sumažina save žalojančių veiksnių kiekį, agresiją, impulsyvumą, stereotipinių veiksmų ir rutinos dažnį. Seratonino reabsorbcijos inhibitoriai fluoksetinas, fluvoksaminas ir sertralinas reguliuoja pasikartojančius interesų ir elgesio modelius.
• Išvardinti medikamentai gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina apsvarstyti jų naudos/rizikos santykį.
http://en.wikipedia.org/wiki/Asperger_syndrome