Erkinis Encefalitas

Erkinis encefalitas – tai ūminis pirminis sezoninis – virusinis encefalitas, pasireiškiantis  dažniausiai balandžio  – spalio mėnesiais, šis sezoniškumas susijęs su erkių paplitimu. Tai galvos smegenų uždegimas sukeltas viruso, kuris taip pat gali pažeisti galvos smegenų dangalus bei nugaros smegenis. Dažnai persirgus galvos smegenų uždegimu ligoniams buna liekamieji reiškiniai, kurie gali trukdyti gyventi pilnavertį gyvenimą ar dirbti protinę veiklą.

Ligos sukėlejas – Flaviviridae šeimos Flavivirus giminės virusas. Viruso perdavėjai yra erkės Ixodes persulcatus, Ixodes ricinus. Šiuo virusu užsikrečiama įkandus jį nešiojančiai erkei, taip pat viruso rezervuarais gali buti smulkūs graužikai, raguočiai ( ožkos, karvės), kai kurie paukščiai. Virusas žmogui gali patekti vartojant nevirintą ožkų, karvių pieną ir jo produktus. Tiesioginis užsikrėtimas nuo sergančio žmogaus nenustatytas.

Inkubacinis periodas yra nuo 8 iki 30 dienų po erkės įkandimo. Liga prasideda staiga, karščiuojama iki 39 – 40 ºC, atsiranda nuovargis, silpnumas, apetito stoka. Vargina kaklo, nugaros, rankų, kojų raumenų skausmai. Temperatūra gali turėti ir dvibangį pobūdį: po 2-3 dienų  sumažėja ir po 4 – 5 dienų pakyla vėl. Ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, vemia, gali būti sąmonės pritemimas, kliedesiai, traukuliai ar net koma. Neurologinė simptomatika atsiranda temperatūros pakilimo metu. Gali sutrikti judesių koordinacija, atsiranda meninginiai reiškiniai ( sprando raumenų rigidiškumas, Brudzinskio, Kernigo dimptomai).Gali būti kaklo bei peties lanko raumens paralyžiai, su greitai progresuojančia raumenų atrofija.

Labai svarbu surinkti tikslią informaciją apie ligonį ( apie erkės įkandimus, buvimą miške, gertą nevirintą ožkų pieną), įvertinti ligos požymius ir simptomus.

Bendrąjame kraujo tyrime gali būti sumažėjęs baltųjų kūnelių (leukocitų), sumažėjęs kraujo plokštelių (trombocitų) skaičius. Būdingas padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis kraujyje. Juosmeninės punkcijos skystyje nustatomas padidėjęs baltymo kiekis, citozė - padidėjęs limfocitų kiekis.

Tiksliausiai ligos diagnozę pagrindžia virusologinai ir serologiniai tyrimai. Virusai gali būti išauginami iš kraujo ar likvoro (smegenų skysčio), taip pat gali buti nustatomi specifiniai antikūniai kraujo serume ar likvore  prieš erkinio encefalito virusą.

 Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Gydymui yra taikomos priemonės ir medikamentai simptomams pašalinti ar jiems palengvinti: gulimas rėžimas, skysčių bei elektrolitų infuzijos, diuretikų infuzijos ( medikamentai kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme). Jei ligos eiga sunki kai kada gali buti skiriami gliukokortikoidai. Skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais, taip pat skiriami raminamieji,prieštraukuliniai vaistai,  B grupės vitaminai, askorbo rugštis. Atsiradusios bakterinės komplikacijos gydomos antibiotikais. Praėjus ūmiam periodui paralyžiai gydomi fizioterapija, masažu, gimnastika, skiriamas sveikatą grąžinantis gydymas neurologinio pobūdžio sanatorijoje.

Šios ligos dažniausi liekamieji reiškiniai: galūnių paralyžiai, raumenų atrofija, sutrikusi judesių koordinacija, psichika. Kamuoja įvairūs neurologiniai  simptomai: galvos skausmas, dėmesio sutrikimas, blogėja atmintis, padidėja dirglumas, sutrinka miegas.

Pagrindiniai uždaviniai : naikinti erkes ir graužikus. Žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena endeminėse vietovėse nuo šios ligos apsisaugoti rekomenduojama pasiskiepyti antiencefalitine vakcina.