Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Mitralinio vožtuvo nesandarumas
Ligos apibūdinimas
Mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuomet šis vožtuvas nepilnai užsidaro ir dalis kraujo iš kairiojo skilvelio sugrįžta atgal į kairįjį prieširdį.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Dviburis vožtuvas yra tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio. Jis neleidžia kraujui iš kairiojo skilvelio grįžti atgal į prieširdį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai dviburio vožtuvo nesandarumas išsivysto sergant reumatu ar infekciniu endokarditu.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Mitralinio vožtuvo nesandarumą gali sukelti:
1. Paties vožtuvo pakenkimas (dėl reumato, infekcinio endokardito) .
2. Kairiojo skilvelio išsiplėtimas ar vožtuvo bures laikančių raumenų silpnumas (dėl arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, miokardito, traumos).
Ligos simptomai ir požymiai
Jei atgalinė srovė yra nedidelė, yda gali nepasireikšti visiškai. Nesandarumui palaipsniui progresuojant, atsiranda silpnumas, greitas nuovargis, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas. Galutinėje stadijoje ligoniai pastoviai dūsta, būna pamėlę, sutinę, išsiplečia kaklo venos, padidėja kepenys.
Jei yda atsiranda staiga (pavyzdžiui, po traumos ar ištikus miokardo infarktui), širdis nespėja prisitaikyti, todėl greitai vystosi plaučių edema (skystoji kraujo dalis patenka į plaučius ir ligonis ima „skęsti“).
Ligos vožtuvo nesandarumas diagnozuojamas kruopščiai ištyrus ligonį. klausant širdį stetoskopu, girdimas ūžesys, kuomet kraujas grįžta atgal per nesandarų vožtuvą. gydymo įstaigoje atliekami sekantys tyrimai:
- echokardioskopija;
- elektrokardiografija (EKG);
- rentgenografija.
Ligos gydymas
1. Nemedikamentinis:
a. fizinio krūvio vengimas;
b. druskos ir skysčių ribojimas.
2. Medikamentinis:
a. širdį veikiantys glikozidai (gerinantys širdies darbą);
b. diuretikai (šlapimą varantys);
c. vazodilatatoriai (kraujagysles plečiantys), ypač AKF inhibitoriai;
d. beta adrenoblokatoriai (mažinantys deguonies poreikį).
3. Chirurginis:
a. vožtuvo žiedo ar burės korekcija (anuloplastika, valvuloplastika);
b. vožtuvo protezavimas - pakeitimas dirbtiniu. Pirmenybė prieš biologinius šiems teikiama dėl jų ilgaamžiškumo, atitinkančio žmogaus gyvenimo trukmę.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Mitralinio vožtuvo nesandarumas
Ligos apibūdinimas
Mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuomet šis vožtuvas nepilnai užsidaro ir dalis kraujo iš kairiojo skilvelio sugrįžta atgal į kairįjį prieširdį.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Kiekviena iš širdies pusių turi atskirą prieširdį ir skilvelį. Dviburis vožtuvas yra tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio. Jis neleidžia kraujui iš kairiojo skilvelio grįžti atgal į prieširdį.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai dviburio vožtuvo nesandarumas išsivysto sergant reumatu ar infekciniu endokarditu.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Mitralinio vožtuvo nesandarumą gali sukelti:
1. Paties vožtuvo pakenkimas (dėl reumato, infekcinio endokardito) .
2. Kairiojo skilvelio išsiplėtimas ar vožtuvo bures laikančių raumenų silpnumas (dėl arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, miokardito, traumos).
Ligos simptomai ir požymiai
Jei atgalinė srovė yra nedidelė, yda gali nepasireikšti visiškai. Nesandarumui palaipsniui progresuojant, atsiranda silpnumas, greitas nuovargis, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu, kojų tinimas. Galutinėje stadijoje ligoniai pastoviai dūsta, būna pamėlę, sutinę, išsiplečia kaklo venos, padidėja kepenys.
Jei yda atsiranda staiga (pavyzdžiui, po traumos ar ištikus miokardo infarktui), širdis nespėja prisitaikyti, todėl greitai vystosi plaučių edema (skystoji kraujo dalis patenka į plaučius ir ligonis ima „skęsti“).
Ligos vožtuvo nesandarumas diagnozuojamas kruopščiai ištyrus ligonį. klausant širdį stetoskopu, girdimas ūžesys, kuomet kraujas grįžta atgal per nesandarų vožtuvą. gydymo įstaigoje atliekami sekantys tyrimai:
- echokardioskopija;
- elektrokardiografija (EKG);
- rentgenografija.
Ligos gydymas
1. Nemedikamentinis:
a. fizinio krūvio vengimas;
b. druskos ir skysčių ribojimas.
2. Medikamentinis:
a. širdį veikiantys glikozidai (gerinantys širdies darbą);
b. diuretikai (šlapimą varantys);
c. vazodilatatoriai (kraujagysles plečiantys), ypač AKF inhibitoriai;
d. beta adrenoblokatoriai (mažinantys deguonies poreikį).
3. Chirurginis:
a. vožtuvo žiedo ar burės korekcija (anuloplastika, valvuloplastika);
b. vožtuvo protezavimas - pakeitimas dirbtiniu. Pirmenybė prieš biologinius šiems teikiama dėl jų ilgaamžiškumo, atitinkančio žmogaus gyvenimo trukmę.