Ar galima gyventi be druskos?
Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būt nuolat papildomos.
PlačiauKuo numarinti kirminą darbe
Dietologai seniai įrodė, kad vienu iš svarbiausių nutukimo veiksnių yra neteisinga mityba, o dažniausia - netinkamas užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų.
PlačiauGenetiškai modifikuotas maistas?
Genetinė modifikacija – nauja biotechnologijos sritis, kai taikant genų inžinerijos metodą organizmai, augalai įgyja tokių savybių, kurių jie neturi, kai gamtoje dauginasi natūraliu būdu. Pvz., augalai tampa atsparūs jų kenkėjams ir cheminėms medžiagoms, kurios naikina piktžoles. Kitaip tariant, įdėjus mažiau sąnaudų, išauginamas didesnis derlius.
PlačiauSaikingai vartojami lašiniai - naudinga
Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama.
PlačiauProtinę veiklą skatina tinkama mityba
Tyrimais nustatyta, kad visaverčiai pusryčiai maždaug 30 procentų padidina darbingumą. Taigi jeigu laukia nelengva darbo diena, nepamirškite organizmą aprūpinti energijos atsargomis. Tam tinkamiausios – košės.
PlačiauMitybos specialistas: šiuolaikinis maistas tampa „tuščias“ ir silpnina imunitetą
Mitybos specialistai, stebėdami gyventojų mitybos tendencijas, žmonijai žada liūdną ateitį. Naujosios technologijos, leidžiančios pagaminti ilgai negendantį maistą, dirbtinai jį pasendina. Toks maistas tik „užmuša“ alkio jausmą, bet nesuteikia reikalingų medžiagų. Su šiuolaikine mityba siejamas didžiulis visuomenės sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, vėžiu bei tiesiog silpnėjantis imunitetas, dėl kurio žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis.
PlačiauPavasaris – vitaminų badmetis
Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą.
Plačiau
Riešutai ir avokadai padeda malšinti apetitą
Alyvuogių aliejaus, riešutų ir avokadų sudėtyje esantys riebalai gali padėti natūraliai liesėti, skelbia „Daily Mail“. Mokslininkai surado riebiąją rūgštį, kuri malšina alkį. Ši rūgštis suaktyvina tam tikrą smegenų sritį, kuri padidina sotumo jausmą.
PlačiauKasdien - po saują serbentų
Sakoma, kad serbentų krūmai gerai auga net ir nepatyrusio sodininko darže, nes yra visiškai nelepūs. O mokslininkai nustatė, kad kuo atšiauresniame klimate auginami serbentai, tuo jų uogose yra daugiau vitaminų. Tarp visų rūšių serbentų daugiausiai naudingųjų medžiagų yra juoduosiuose.
PlačiauSriubos vaikams. Naudingi patarimai
Kūdikiams sriubų duokite retai, nes jie gauna skystų daržovių košių. 2-3 metų vaikams duokite grubiai sutrintų daržovių, uogų, vaisių sriubos, pagamintos vandenyje arba su pienu, nes ne visi vaikai dar sugeba sukramtyti kad ir gerai išvirtų daržovių. Vaikams duodamų sriubų nereikia saldinti. Vaikams negalima duoti rūgštynių sriubos. Nepatartina dažnai duoti pieniškos sriubos, nes pie
PlačiauIškrovos dienos padeda ar kenkia?
Iškrovos dienos tvirtai įsišaknijo gyvenime kaip patikimas būdas atsikratyti nereikalingų kilogramų. Bet ar pagrįstai? Apie tai, kaip sveikai ir ilgam laikui, kelias dienas pasilaikius obuolių ar kefyro dietos, numesti porą kilogramų, rašoma forumuose
PlačiauŽuvis mažina kūdikių egzemos riziką
Švedų mokslininkai nustatė, kad kūdikiui iki devynių mėnesių bent kartą gavus žuvies, sumažėja rizika, kad jis susirgs egzema. Į kūdikių maistą įtraukus bet kokios rūšies žuvies, tikimybė, kad tokie vaikai susirgs šia odos liga buvo 25 procentais mažesnė nei tų vaikų, ku
PlačiauKASDIEN VALGYKITE RIEŠUTŲ
Riešutai – tai lazdynų ar kitų medžių vaisiai kietu lukštu ir valgomu branduoliu. Į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano ir kitų šalių. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai. Beje, šiemet kaip niekada Lietuvoje gausiai užderėjo lazdynų riešutų. Išė
PlačiauGaminkime sveikai
Kiekviena mama turėtų įpratinti vaikus nuo mažens valgyti ne tik skanų, bet ir sveiką maistą. Gerai, jei perkate šviežius, kokybiškus produktus. Tačiau nemažiau svarbu ir maisto ruošimo būdas, kokiuose puoduose, kokiu būdu gaminsite patiekalus. Juk kokia nauda iš ekologiškų bulvių, je
PlačiauKriaušės
Kriaušės vertinamos kaip puikus dietinis, polivitaminų turintis, vaisius.Lietuvoje kriaušės prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Natūraliai prinokusios jos sukaupia daugiau biologiškai aktyvių medžiagų nei nuraškytos nepilnai prinokusios atvežtinės. Laikomos kambario temperatūroje jos gana greitai genda.
Plačiau10 medžiagų apykaitą greitinančių produktų
Vienas iš pagrindinių faktorių, neleidžiančių atsirasti antsvoriui - greita medžiagų apykaita. Vieniems tai - gamtos duota, kitiems tenka to tik pavydėti. Medžiagų apykaitą pagreitinti galima sportuojant, ją greitina ir kai kurie maisto produktai. 1
PlačiauVisa tiesa apie jogurtus: kas sveika ir kas nelabai
Visa tiesa apie jogurtus: kas sveika ir kas nelabai Valgyti jogurtą tikrai sveika. Bet ar visi jogurtai sveiki? Niekas jau nebesiginčija, kad jogurtas – puikus kalcio, reikalingo stipriam kaulų audiniui, šaltinis. Taip pat visiems aišku, kad jogurte esančios naudingosios bakterijos Lactobacillus bulgaricus,
PlačiauKaip sulieknėti nebadaujant
Bandote sulieknėti, bet negalite nė įsivaizduoti įprastos mitybos atsisakymo? Nesijaudinkite, tokių aukų neprireiks. Juolab, pernelyg staigus raciono kalorijų apribojimas – daugiau nei 500 kcal per dieną – sukelia medžiagų apykaitos sulėtėjimą ir skatina apetito didėjimą.
PlačiauVirtuvės subtilybės: bulvės
Bulvės nuo senų laikų vadinamos antrąja duona. Prieš keletą tūkstantmečių sukultūrintos jos ir šiandien bene labiausiai paplitusi daržovė. Bulvėse daug baltymų, angliavandenių, celiuliozės, mineralinių medžiagų, karotino, vitaminų K, B1, B2, B6, PP
Plačiau