+1
-0
+1

Santrauka
Neseniai atliktų klinikinių tyrimų su nebivololiu duomenimis, šis trečios kartos selektyvus β1 adrenoblokatorius (BAB), pasižymintis papildomomis vazodilatacinėmis savybėmis, skiriasi nuo kitų BAB. β adrenoreceptorius blokuojančio ir azoto oksido (NO) sukelto vazodilatacinio poveikių derinys sustiprina nebivololio kraujo spaudimą mažinantį poveikį ir palankiai veikia organizmo medžiagų apykaitą, o tai yra kliniškai svarbu hipertenzija sergantiems pacientams.
Nebivololio antioksidacinės savybės ir jo neutralus ar net palankus poveikis angliavandenių ir lipidų apykaitai yra įrodytas tyrimuose. Šios savybės leidžia aiškiai atskirti nebivololį nuo kitų BAB, nepasižyminčių vazodilatacinėmis savybėmis, kaip antai atenololio, metoprololio ar bisoprololio.
BAB terapinėms indikacijoms priklauso įvairios hipertenzija sergančių pacientų būklės: koronarinė širdies liga, tachiaritmijos ir širdies nepakankamumas.
Kadangi daugumai hipertenzija sergančių pacientų siekiant kontroliuoti kraujo spaudimą paprastai reikia vartoti daugiau nei vieną preparatą, keli nebivololio veikimo mechanizmai ir palankus poveikis medžiagų apykaitai gali būti puikus pasirinkimas hipertenzijai gydyti.

Nebivololio poveikis medžiagų apykaitai
Nepaisant atenololio selektyvumo β1 adrenoreceptoriams, paaiškėjo, jog jis neigiamai veikia angliavandenių ir lipidų apykaitą bei mažina audinių jautrumą insulinui. Klinikiniai tyrimai su nebivololiu ir kitais trečios kartos β blokatoriais, tokiais kaip celiprololis ir karvedilolis, pademonstravo jų teigiamą poveikį medžiagų apykaitos rodikliams.
Dedov ir bendr. tyrė nebivololio poveikį medžiagų apykaitai hipertenzija sergantiems diabetikams.
Stebėtas reikšmingas serumo trigliceridų koncentracijos sumažėjimas. Nebivololis nedidino bendrojo cholesterolio, MTL cholesterolio, gliukozės koncentracijos kraujyje, neturėjo įtakos kūno svoriui.
Kito tyrimo metu nebivololis buvo skiriamas 6 savaites fiziškaiaktyviemspirminearterinehipertenzija sergantiesiems pacientams. Kraujo spaudimas buvo gerai kontroliuojamas. Kaip ir pirmojo tyrimo metu, nepastebėta neigiamo nebivololio poveikio angliavandenių ar lipidų apykaitai (4).
Neseniai paskelbtose NICE-BHS (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence – British Hypertension
Society) hipertenzijos gydymo nuorodose teigiama, kad esant nekomplikuotai hipertenzijai β adrenoblokatoriai neturi būti pirmiausia pasirenkami vaistai jai gydyti . Vienas iš argumentų- pastebėjimas, kad gydant šiais preparatais (ypač kartu su diuretikais) padaugėja naujai diagnozuotų diabeto atvejų, palyginti su gydymu kitų klasių vaistais nuo hipertenzijos
– angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI) ir kalcio kanalų blokatoriais (KKB). Tačiau nuorodų autoriai pažymi, kad šio teiginio bendrumas visiems BAB yra abejotinas.
Šiuo aspektu naudinga informacija apie nebivololį buvo gauta neseniai atlikus SENIORS tyrimo duomenų analizę, kurioje vertintas nebivololio ir placebo poveikis medžiagų apykaitai. Tyrime dalyvavo 2 128 vyresni kaip 70 m. amžiaus pacientai, sergantys įvairaus sunkumo širdies nepakankamumu. Vidutinė gydymo trukmė buvo 36 mėnesiai. Pacientai stebėti 21 mėnesį. Alkio glikemijos pokyčiai nebivololio ir placebo grupėse diabetu sergantiems pacientams buvo atitinkamai – 0,32 ir -0,11 mmol/l, o diabetu nesergantiems – atitinkamai 0,03 ir 0,05 mmol/l. Palyginti su placebo grupe, nebivololio grupėje išaiškinta mažiau naujų diabeto atvejų (1 pav.). Taigi gydymas nebivololiu nebuvo susijęs su dažnesniais naujai išaiškinto diabeto atvejais.

β adrenob lokatoriaus nebivololio poveikio medžiagų apykaitai ypatybės

1 pav. Pacientai, kuriems SENIORS tyrimo metu buvo pirmą kartą diagnozuotas cukrinis diabetas. Diabeto dažnis proc. per metus placebo grupėje (17/793) ir nebivololio grupėje (14/780).

Naujai išaiškintų diabeto atvejų dažnio skirtumas tarp nebivololio ir placebo grupių buvo akivaizdus, tačiau reikia išsamesnių didesnės apimties perspektyvinių tyrimų, siekiant patvirtinti, kad šis skirtumas statistiškai reikšmingas. Taip pat nestebėta kūno svorio ar kūno mažės indekso padidėjimo nebivololiu gydytiems pacientams, palyginti su placebo grupe. To galima būtų tikėtis, nes širdies nepakankamumu sergantys pacientai dažnai turi sumažėjusį apetitą be to, edemų sumažėjimas gydant
širdies nepakankamumą gali sumažinti svorį. Tačiau kitas tyrimas parodė, kad 2 tipo cukriniu diabetu ir hipertenzija sergantiems pacientams, kurie neserga širdies nepakankamumu, nebivololis taip pat nepadidino kūno svorio, nesukėlė neigiamo poveikio lipidų apykaitai ir nepablogino glikemijos kontrolės.

β adrenob lokatoriaus nebivololio poveikio medžiagų apykaitai ypatybės

2 pav. Oksidacinio streso žymens malonildialdehido koncentracijos pokytis.

Nebivololio palyginimas su kitais β adrenoblokatoriais
Poirier ir bendr. atliko tyrimą kuriame 25 pirmine arterine hipertenzija sergantiems pacientams 16 savaičių skyrė gydymą nebivololiu arba atenololiu ir vertino vaistų poveikį jautrumui insulinui. Nors kraujo spaudimas abiejose grupėse sumažėjo panašiai, atenololio grupėje stebėtas ryškus audinių jautrumo insulinui sumažėjimas, o nebivololis neturėjo reikšmingos įtakos šiam parametrui.
Fogari ir bendr. šiuos duomenis patikrino, tirdami 2 tipo diabetu sergančius ligonius ir patvirtino, kad nebivololis ne tik toliau neblogina jautrumo insulinui ar glikemijos kontrolės, bet ir nedaro neigiamos įtakos lipidų apykaitai.
Nebivololio poveikis medžiagų apykaitos rodikliams tirtas ir didelės rizikos pacientams, sergantiems hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu ir koronarine širdies liga. Nebivololio poveikis palygintas su metoprololio poveikiu. Nei vienas šių BAB nesukėlė nepageidaujamų angliavandenių ar lipidų apykaitos pokyčių, bet nebivololis reikšmingai sumažino serumo
trigliceridų koncentraciją.

β adrenob lokatoriaus nebivololio poveikio medžiagų apykaitai ypatybės

3 pav. Kraujagyslių uždegimo žymens P selektino koncentracijos pokytis.

Dažnai hipertenzija sergantiems pacientams kartu nustatoma ir dislipidemija, todėl greta antihipertenzinių preparatų skiriamas gydymas HMG-CoA reduktazės inhibitoriais (statinais). Rizos ir bendr. atliko tyrimą, kuriame vertino nebivololio ir atenololio poveikį medžiagų apykaitos rodikliams, skiriant jų monoterapijai ar kartu su pravastatinu. Atenololio grupėje trigliceridų koncentracija padidėjo 19 proc, lipoproteino (a) koncentracija – 30 proc, o nebivololio grupėje stebėta DTL cholesterolio koncentracijos didėjimo ir trigliceridų koncentracijos mažėjimo tendencija. Be to, nebivololio grupėje išliko nepakitusi gliukozės koncentracija, insulino koncentracija sumažėjo 10 proc. ir HOMA (angl. Homeostasis Model Assessment) indeksas (alkio gliukozės koncentracijos dydis padaugintas iš alkio insulino koncentracijos dydžio ir padalinta iš 22,5) sumažėjo 20 proc. Poveikis trigliceridams ir HOMA indeksui labiau skyrėsi lyginant abiejų vaistų poveikį. Todėl hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra dislipidemija ir gliukozės toleravimo sutrikimas, nebivololis yra tinkamesnis vaistas nei atenololis, be to, nebivololis veikia medžiagų apykaitą palankiau nei atenololis, pridėjus statino.
Skirtingų β adrenoblokatorių poveikį anglia-vandenių ir lipidų apykaitai galima iš dalies paaiškinti vaisto poveikiu oksidaciniam stresui. Celik ir bendr. ištyrė 80 hipertenzija sergančių pacientų, kurie 6 mėnesius buvo gydomi nebivololiu ar metoprololiu.
Prieš tyrimą ir po jo buvo matuojamas kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, vertinamas oksidacinis stresas (nustatant malonildialdehido koncentraciją), atsparumas insulinui (pagal HOMA indeksą), adiponektino ir plazmoje tirpaus P-selektino koncentracijos. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse stebėtas panašus kraujo spaudimo ir širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas, tačiau tik nebivololis labai sumažino oksidacinį stresą HOMA indeksą ir plazmoje tirpaus P-selektino koncentraciją bei padidino adiponektino koncentraciją (2—5pav.).

β adrenob lokatoriaus nebivololio poveikio medžiagų apykaitai ypatybės

4 pav. Adiponektino – jautrumą insulinui di-dinančios, uždegimą slopinančios, antiate-rosklerozinės medžiagos koncentracijos pokytis.

Kitų tyrimų duomenimis, nors sveikiems savanoriams stebėtas panašus karvedilolio ir nebivololio poveikis širdies susitraukimų dažniui ir kraujo spaudimui, tačiau gydymas karvediloliu buvo susijęs su daug blogesne gyvenimo kokybe, palyginti su nebivololiu (p<0,05). Taip pat nustatyta, kad nebivololis stipriau slopina trombocitų agregaciją, palyginti su karvediloliu. Kadangi trombocitai tiesiogiai dalyvauja kraujagyslinių komplikacijų patogenezėje, šiuo aspektu hipertenzija sergantiems pacientams nebivololis yra saugesnis. Nebivololis taip pasižymi antiproliferacinėmis savybėmis, o tai ypač naudinga kraujagyslių struktūros pokyčių regresijai hipertenzija sergantiems pacientams.

β adrenob lokatoriaus nebivololio poveikio medžiagų apykaitai ypatybės

5 pav. Atsparumo insulinui (HOMA-IR indekso) pokytis.

Nebivololio metabolinio poveikio palyginimas su kitais vaistais nuo hipertenzijos
Palyginus 12-os savaičių trukmės gydymo nebivololiu arba lizinopriliu poveikį kraujo spaudimui, serumo gliukozės bei lipidų koncentracijai, abu vaistai buvo vienodai gerai toleruojami ir efektyviai sumažino kraujo spaudimą. Nė vienas šių vaistų nesukėlė neigiamo poveikio angliavandenių ar lipidų apykaitai.
Kitame paralelinių grupių tyrime buvo palygintas placebo, nebivololio ir hidrochlortiazido poveikis (skiriant jų monoterapiją ar derinį) kraujo spaudimui, plazmos lipidų, lipoproteinų ir apolipoproteinų koncentracijai. Po 8 savaičių pradinio periodo 240 pacientų, sergančių pirmine arterine hipertenzija, buvo atsitiktinai priskirti vienai iš grupių: placebo, 1, 5 ar 10 mg nebivololio, 12,5 ar 25 mg hidrochlortiazido ar vienai iš galimų šešių nebivololio ir hidrochlortiazido derinio grupių. Po 12 gydymo savaičių stebėtas ryškus nuo dozės priklausomas kraujo spaudimo sumažėjimas aktyvaus gydymo grupėse. Be nedidelio izoliuoto trigliceridų koncentracijos padidėjimo 25 mg hidrochlortiazido grupėje, lipoproteinų ir apolipoproteinų koncentracijos, lipoproteinų ir apolipoporteinų santykiai taikant aktyvų gydymą reikšmingai nepakito, palyginti su placebu.

Apibendrinimas
Neseniai atliktų klinikinių tyrimų su didelio selektyvumo β1 adrenoreceptorių blokatoriumi nebivololiu, pasižyminčiu vazodilatacinėmis savybėmis, rezultatai dar kartą įrodo, kad šis vaistas skiriasi nuo kitų BAB. β adrenoreceptoriaus blokuojamasis poveikis ir NO sukeltos vazodilatacijos derinys ne tik sustiprina nebivololio kraujo spaudimą mažinantį poveikį, bet taip pat lemia palankesnį šio vaisto metabolinį poveikį, o tai yra kliniškai aktualu gydant hipertenzija (ir cukriniu diabetu) sergančius ligonius. Aiškiai pademonstruotos nebivololio antioksidacinės savybės ir jo teigiamas ar neutralus poveikis lipidų bei angliavandenių apykaitai. Nebivololis yra selektyviausias BAB ir vienintelis šios grupės preparatas, pasižymintis papildomu vazodilataciniu poveikiu.
Šalia palankaus arba neutralaus poveikio medžiagų apykaitos rodikliams, nebivololis sustiprina ar atkuria NO sukeltą vazodilataciją hipertenzija sergantiems pacientams. Tai reikšminga nebivololio savybė, kadangi NO lemia apsauginį poveikį, kuris svarbus slopinant aterosklerozės vystymąsi.
Taigi nebivololio vartojimas yra susijęs su serumo lipidų koncentracijos sumažėjimu, jautrumo insulinui padidėjimu. Tyrimų duomenimis, šis vaistas nedidina naujai nustatomų diabeto atvejų dažnio. Šios savybės išryškėja ir metabolinio sindromo, kuris dažnai pasitaiko hipertenzija sergantiems pacientams, atveju.
Remiantis dabartinėmis Europos ir Amerikos kardiologų gairėmis, BAB yra naudingi ir klinicistams svarbūs preparatai, plačiai naudojami hipertenzijai gydyti, įskaitant ir pacientus, kuriems yra gretutinių kardiovaskulinių ligų, kaip antai: koronarinė širdies liga, tachiaritmijos, širdies nepakankamumas.
Dėl įvairių veikimo mechanizmų nebivololis yra potencialiai saugesnis ir gerai toleruojamas preparatas, palyginti su įprastiniais BAB ir kitų klasių vaistais nuo hipertenzijos.