+2
-0
+2
   Probiotikų nauda gydant viduriavimą – neabejotina

Viduriavimas – rimtas ir labai paplitęs simptomas, pasireiškian­tis sutrikus virškinimo traktui. Tiesa, jis gali būti ir kitų, nesusi­jusių su virškinimu, ligų simpto­mas. Ypač pavojingas viduriavi­mas gali būti mažiems vaikams (pagal dažnumą viduriavimas yra antroje, karščiavimas – pir­moje vietoje).

Apie tai, kas sukelia šį sutriki­mą, kiek jis pavojingas vaikų (ir ne tik) sveikatai, kiek svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vien­tisumą, apie bene geriausiai ištirtą probiotikų poveikį (taip pat ir profilaktinį) sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia vi­rusai, ir kitus aktualius šios temos klausimus kalbamės su Lietu­vos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaikų kli­nikos gyd. Rūta Kučinskiene.

 

Vaikų viduriavimas: kaip vertinate šį sveikatos sutrikimą? Kokie yra dažniausi viduriavimą sukeliantys patogenai?

Viduriavimas yra dažnas vaikų sveikatos sutrikimas, kuris jauniems vai­kams sukelia skysčių trūkumą ir būtinybę gydyti ligoninėje. Viduriavimą sukelia bakterijos (Salmonella, Campylobacter, kt.) ir virusai (rotavirusas, noravirusas, kt.). Bakterinės kilmės viduriavimas dažnesnis vasarą (karš­tuoju laikotarpiu), o virusinės kilmės viduriavimas būdingesnis šaltuoju metų laikotarpiu – žiemą, pavasarį. Bakteriniu viduriavimu serga įvairaus amžiaus vaikai, o virusinės kilmės viduriavimai būdingesni jaunesniems ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Kiek grėsminga ši liga dėl galimų komplikacijų: dehidracijos, elek­trolitų netekimo ir pan.?

Viduriuojant netenkama skysčių ir elektrolitų – kalio, natrio, dažnai išsivysto hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Šie simpto­mai dažnesni ir grėsmingesni kūdikiams ir vaikams iki 2–3 metų. Per mažas kalio kiekis gali sukelti gyvybei pavojingų širdies komplikaci­jų. Jei viduriavimas dažnas ir vaikas yra jauno amžiaus, būtina atkurti skysčius lašinant juos į veną, nes gali išsivystyti šokas. Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes jos metu ryškiausi elektrolitų sutrikimai, ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas. Rotaviruso sukeltu vi­duriavimu praserga visi vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų, nes tai visuo­menėje paplitusi infekcija. Todėl sukurti skiepai nuo šios infekcijos ir rekomenduojamas skiepijimas.

 

Vaikų viduriavimas: kaip vertinate šį sveikatos sutrikimą? Kokie yra dažniausi viduriavimą sukeliantys patogenai?

Viduriavimas yra dažnas vaikų sveikatos sutrikimas, kuris jauniems vai­kams sukelia skysčių trūkumą ir būtinybę gydyti ligoninėje. Viduriavimą sukelia bakterijos (Salmonella, Campylobacter, kt.) ir virusai (rotavirusas, noravirusas, kt.). Bakterinės kilmės viduriavimas dažnesnis vasarą (karš­tuoju laikotarpiu), o virusinės kilmės viduriavimas būdingesnis šaltuoju metų laikotarpiu – žiemą, pavasarį. Bakteriniu viduriavimu serga įvairaus amžiaus vaikai, o virusinės kilmės viduriavimai būdingesni jaunesniems ikimokyklinio amžiaus vaikams.

 

Kiek grėsminga ši liga dėl galimų komplikacijų: dehidracijos, elek­trolitų netekimo ir pan.?

Viduriuojant netenkama skysčių ir elektrolitų – kalio, natrio, dažnai išsivysto hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Šie simpto­mai dažnesni ir grėsmingesni kūdikiams ir vaikams iki 2–3 metų. Per mažas kalio kiekis gali sukelti gyvybei pavojingų širdies komplikaci­jų. Jei viduriavimas dažnas ir vaikas yra jauno amžiaus, būtina atkurti skysčius lašinant juos į veną, nes gali išsivystyti šokas. Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes jos metu ryškiausi elektrolitų sutrikimai, ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas. Rotaviruso sukeltu vi­duriavimu praserga visi vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų, nes tai visuo­menėje paplitusi infekcija. Todėl sukurti skiepai nuo šios infekcijos ir rekomenduojamas skiepijimas.

 

Koks yra probiotikų mokslinis pagrįstumas ir gydymo rekomendacijos klinikinėje praktikoje?

Viduriavimo gydymas susideda iš skysčių ir elektrolitų atkūrimo, padidėjusios sekrecijos į žarnų spindį (dėl virusų toksinų) sumažinimo, žarnų gleivinės uždegimo mažinimo. Virusinės kilmės viduriavimo gydymas yra simptominis, o bakterinės kilmės viduriavimo gydymas, jei jis reikalingas, yra etiologinis, t. y. antibiotikais. Yra daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duome­nimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gi­jimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir di­dindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Probioti­kų vartojimas nuo virusinio viduriavimo pradžios sutrumpina viduriavimo trukmę ir pagreitina svei­kimą. Probiotikai yra įtraukti į Europos vaikų gas­troenterologų draugijos ūminio gastroenterito gy­dymo rekomendacijas.

 

Kada rekomenduojama vartoti probiotikų? Koks jų terapinis efektyvumas?

Probiotikų rekomenduojama vartoti kuo anks­čiau, prasidėjus viduriavimui, ir tiek ilgai, kiek trun­ka viduriavimas. Vartojant probiotikų, viduriavimas sutrumpėja vidutiniškai 1,5 paros.

 

Teigiama, kad Saccharomyces boulardii atsto­vauja vienų geriausiai ištirtų probiotikų grupei. Ar tai galima patvirtinti?

Saccharomyces boulardii, kaip ir Lactobacil­lus GG ir Lactobacillus reuteri, yra daugiausiai įrodymų apie teigiamą poveikį gydant viduria­vimą turinčios probiotikų rūšys. Saccharomyces boulardii yra grybelinės kilmės probiotikas, todėl atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniu gydymu. Saccharomyces boulardii ypač tinkamas antibiotikų sukeltam vi­duriavimui gydyti.

 

Kaip šie probiotikai veikia virškinimo sis­temą? Ar galima juos vartoti profilaktiškai?

Probiotikų vartojimo indikacijos – bet ko­kios kilmės viduriavimas. Profilaktiškai reko­menduojami retais atvejais, pavyzdžiui, gydant pasikartojantį pseudomembranozinį kolitą (anti­biotikų sukeltas lėtinis, vis atsikartojantis vidu­riavimas) arba po žarnyno operacijų, kai sufor­muotas ileoanalinis rezervuaras. Probiotikų po­veikis – atkurti žarnyno gleivinės vientisumą, gaminti baktericidines medžiagas ir fermentus, veikti imuninę sistemą.

 

Viduriavimas vargina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Ką rekomenduotumėte už­klupus šiam negalavimui, kam skirtinas ypa­tingas dėmesys (probiotikų vieta), profilakti­ka ir pan.?

Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežas­tis – bakterinės kilmės kolitai, kurie dažnesni va­sarą, kai apsikrečiama per netinkamai laikomą ar netinkamai paruoštą maistą. Dažniausias bakteri­nių kolitų sukėlėjas – Salmonella. Šiuo metu vy­rauja nuomonė, kad bakterinės kilmės viduriavi­mas nebūtinai turi būti gydomas antibiotikais. Jei organizmas stiprus, nėra lėtinių ligų ir pacientas nėra vyresnio amžiaus ar po operacijų, visiškai pa­sveikstama vartojant simptominį gydymą – skys­čius, specialius elektrolitų tirpalus, probiotikus. Tik antibiotikų sukeltas viduriavimas visada gydomas antibiotikais ir tikslinga profilaktika probiotikais. Antibiotikai dažnai sukelia viduriavimą, tačiau tęs­ti antibakterinį gydymą ar gydyti jo sukeltas kom­plikacijas galima vartojant probiotikus. Probiotikai yra gerai toleruojami ir saugūs, ypač vertingi Clos­tridium difficile sukeltam kolitui gydyti ir atkryčių profilaktikai. Vertinant klinikinių tyrimų metaana­lizę, geriausias efektas pasiekiamas paskyrus paci­entui Saccharomyces boulardii, nes mieliagrybio nenaikina standartiniai antibiotikai.

Bakteriniai viduriavimai pavojingi nusilpu­siems vyresnio amžiaus ar labai jauniems kūdi­kiams bei vaikams. Virusinės kilmės viduriavimas suaugusiesiems daug retesnis nei kūdikiams, nes su amžiumi vystosi imunitetas dėl dažnai sutin­kamų visuomenėje paplitusių virusų. Viduriavi­mų priežastis suaugusiesiems gali būti ir visai ne infekcinė – lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, piktybiniai augliai, žarnų divertikuliozė ir poli­pozė bei daug kitų priežasčių gali sukelti vidu­riavimą, todėl užsitęsus simptomams, būtina gy­dytojo konsultacija.

 

Keliautojų diarėja – būdingiausia keliaujančių­jų į svetimus kraštus liga. Kai kurie žmonės turi didesnę tikimybę susirgti. Kodėl? Kaip išvengti tokių sveikatos sutrikimų arba gydytis?

Keliautojų viduriavimas nustatomas 20– 50 proc. visų keliaujančiųjų. Dažniausia keliautojų viduriavimo priežastis yra su vandeniu ir maistu patekę mikrobai. Dažniausias sukėlėjas – entero­toksinė Escherichia coli. Ne tik higieniniai įgū­džiai, gerai paruoštas maistas, bet ir profilaktika probiotikais padeda išvengti viduriavimo. Klini­kiniai tyrimai su probiotikų mišiniais ar vienos rūšies probiotikais – Lactobacillus GG ar Sac­charomyces boulardii – įrodė teigiamą profilak­tinį ir gydomąjį poveikį keliautojų viduriavimo atveju. Vartojant Saccharomyces boulardii, ke­liautojų viduriavimas nustatytas 28,7 proc., paly­ginti su 39,1 proc. žmonių placebo grupėje. Re­miantis tyrimų metaanalizės duomenimis, pro­biotikai ypač efektyvūs bet kokio ūminio vidu­riavimo metu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

Saccharomyces boulardii, paskirtas per pirmąsias 48 val., palyginti su paskirtu per 96 val., akivaiz­džiai sumažino ūminio kolito (karščiavimo, vi­duriavimo) požymius vaikams (atitinkamai 85 ir 40 proc.) ir viduriavimo trukmę suaugusiesiems (atitinkamai 4,8 ir 3,6 dienų). Daugumai keliau­jančiųjų svarbu vengti viduriavimo, todėl profi­laktika probiotikais yra saugiausia ir pigiausia. Profilaktinė probiotikų dozė – pusė gydomosios, kartojama visos kelionės metu, o suviduriavus dozė padidinama perpus.

 

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi R. Pečeliūnienė

Šaltinis: žurnalas „Internistas“