Izoliuota sistolinė hipertenzija yra svarbus rizikos veiksnys, kurį daugiausia lemia padidėjęs arterijų standumas. Nors pacientams, sergantiems izoliuota sistoline hipertenzija, įvairūs vaistai periferinį arterinį kraujo spaudimą (AKS) mažina panašiai, nėra žinomas pagrindinių 4 antihipertenzinių vaistų klasių poveikis centriniam AKS, pulsiniam spaudimui bei arterijų standumui esant šiai patologijai.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu buvo palygintas antihipertenzinių vaistų (AKFI ,  BAB, KKB ir bendrofluazido) poveikis 59 pacientams, vyresniems nei 60 metų amžiaus ir sergantiems negydyta izoliuota sistoline hipertenzija. Šiame straipsnyje pristatomi pagrindiniai šio tyrimo rezultatai, kurie buvo paskelbti 2009 m. rugpjūčio mėn. žurnale „Hypertension“.

 

Izoliuota sistolinė hipertenzija yra dažnai vyresniems pacientams pasitaikanti patologija, kuriai yra būdinga padidėjęs arterijų standumas bei didesnė kardiovaskulinių įvykių rizika. Esant izoliuotai sistolinei hipertenzijai, daugelis antihipertenzinių vaistų veiksmingai mažina arterinį kraujo spaudimą, nustatomą žasto arterijoje. Įvairių tyrimų rezultatai parodė, kad skirtingi antihipertenziniai vaistai pasižymi skirtingu poveikiu kraujo spaudimui žasto arterijoje ir aortoje.

Neseniai atlikto CAFE (angl. Conduit Artery Function Evaluation Study) tyrimo rezultatai parodė, kad atenololis mažiau efektyviai mažino centrinį kraujo spaudimą nei amlodipinas ir tai lėmė skirtingas klinikines baigtis. Tiesiogiai 4 skirtingus vaistus lyginančių tyrimų yra mažai, todėl Mackenzie su kolegomis atliko tyrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo palyginti 4 pagrindinių antihipertenzinių vaistų klasių atstovų poveikį centriniam ir periferiniam kraujo spaudimui, pulsinio spaudimo padidėjimui bei arterijų standumui.

 

Tyrimo metodas

 

Tyrime dalyvavo anksčiau negydyti izoliuota sistoline hipertenzija (sistolinis AKS ≥140 mmHg, diastolinis AKS ≤90 mmHg) sergantys pacientai. Po 2 savaičių trukmės placebo laikotarpio pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į keturias grupes ir 10 savaičių buvo gydomi AKFI arba BAB (atenololiu), KKB (lerkanidipinu), bendrofluazidu. Kiekvieno vizito metu (tyrimo pradžioje, po 2 savaičių placebo periodo ir po 10 savaičių aktyvaus gydymo) buvo atliekami hemodinaminiai matavimai.

Spaudimo padidėjimas (AP) ir augmentacijos indeksas (AI) buvo naudojami išreiškiant centrinės aortos spaudimo bangos augmentaciją.

 

Tyrimo rezultatai

 

Visi 59 pacientai (31 vyras ir 28 moterys) sėkmingai baigė tyrimą. Vidutinis tiriamosios grupės amžius buvo 68±6 metai, vidutinis kūno masės indeksas buvo 28±3,9 kg/m2, vidutinis sistolinis AKS žasto arterijoje buvo 159±10 mmHg, o diastolinis – 84±8 mmHg. Hemodinaminių ar demografinių skirtumų tarp gydymo grupių nebuvo. Visi 4 vaistai reikšmingai sumažino sistolinį AKS žasto arterijoje ir pulsinį spaudimą. Vertinant šiuos parametrus, skirtumo tarp įvairių vaistų nustatyta nebuvo. Visi tirti vaistai reikšmingai sumažino ir sistolinį spaudimą aortoje, nors lerkanidipino poveikis buvo reikšmingai didesnis nei atenololio. Be to, atenololis buvo vienintelis vaistas, kuris nesumažino pulsinio spaudimo aortoje. Atenololis iš visų tirtų vaistų mažiausiai efektyviai mažino centrinį spaudimą lyginant su jo poveikiu periferiniam kraujo spaudimui.

Gydant perindopriliu ir lerkanidipinu, reikšmingai buvo sumažintas spaudimo padidėjimas. Gydant lerkanidipinu reikšmingai buvo sumažintas spaudimo padidėjimas, taip pat gydant lerkanidipinu reikšmingai sumažėjo augmentacijos indeksas, o, gydant atenololiu, augmentacijos indeksas padidėjo.

 

Aptarimas

 

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad nors 4 skirtingų klasių antihipertenzinių vaistų poveikis periferinio kraujo spaudimo sumažėjimui buvo panašus, atenololis reikšmingai mažiau mažino centrinį kraujo spaudimą nei kiti vaistai. Įvairūs antihipertenziniai vaistai kraujo spaudimą mažina skirtingais mechanizmais.

Nepaisant to, šio tyrimo metu gydymas skirtingais 4 vaistais lėmė panašų periferinio kraujo spaudimo sumažėjimą. Tačiau centrinis kraujo spaudimas reikšmingai sumažėjo tik gydant AKFI, lerkanidipinu ir bendrofluazidu, tuo tarpu atenololis poveikio centriniam spaudimui neturėjo. Šie rezultatai dar kartą pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į vaistų poveikį centriniam spaudimui, o ne tik pasikliauti poveikiu periferiniam kraujo spaudimui, nustatomam žasto arterijoje.

Pagal centrinę aortos kraujo spaudimo bangos formą bendrą centrinį pulsinį spaudimą galima suskaidyti į dvi sudedamąsias dalis – pirminį pulsinį spaudimą, kurį sukuria kairysis skilvelis, ir priedinį spaudimą (vėlyva sistolinė banga), atsirandantį dėl arterijų standumo poveikio pulsinės bangos atspindžiui.

Didėjant aortos ir arterijų standumui, greitėja tiek kairiojo skilvelio, tiek iš periferinių arterijų ateinančios bangos greitis, taigi sistolės pabaigoje kraujo spaudimas padidėja. Augmentacijos indeksas yra naudojamas išreiškiant centrinės aortos spaudimo bangos padidėjimą ir yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir prognozės žymuo. Šiame tyrime augmentacijos indeksą reikšmingai sumažino tik lercapin/7656″>Lercapin.

 

Išvados

 

Senstant keičiasi kraujagyslių struktūra, jos standėja, o tai lemia pulsinės bangos greičio aortoje ir spaudimo pulsacijos didėjimą. Centrinės hemodinamikos pokyčiai lemia smulkiųjų kraujagyslių struktūros ir funkcijos pokyčius, dėl to didėja periferinis kraujagyslių pasipriešinimas, mažėja vazodilatacinis rezervas.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad kalcio kanalų blokatorius lercapin/7656″>Lercapin mažina arterijų standumą sergantiesiems arterine hipertenzija. Taigi vyresniems pacientams, kuriems dažnai nustatoma izoliuota sistolinė hipertenzija ir padidėjęs arterijų standumas, svarbu skirti vaisto, ne tik mažinančio kraujospūdį, bet ir arterijų standumą. Tai padeda dar labiau sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

 

Literatūra:

1. Mackenzie I.S., McEniery C.M., Dhakam Z. et al. Comparison of the effects

of antihypertensive agents on central blood pressure and arterial stiffness

in isolated systolic hypertension // Hypertension. – 2009, 54(2), p.

409–413.

2. Dahlöf B., Devereux R.B., Kjeldsen S.E. et al. Cardiovascular morbidity

and mortality in the Losartan Intervention For Endpoint reduction in hypertension

study (LIFE): a randomised trial against atenolol // Lancet. – 2002,

359(9311), p. 995–1003.

3. Morgan T., Lauri J., Bertram D. et al. Effect of different antihypertensive

drug classes on central aortic pressure // Am J Hypertens. – 2004, 17(2), p.

118–123.

4. Williams B., Lacy P.S., Thom S.M. et al. Differential impact of blood pressure-

lowering drugs on central aortic pressure and clinical outcomes: principal

results of the Conduit Artery Function Evaluation (CAFE) study //

Circulation. – 2006, 113(9), p. 1213–1225.

 

Žurnalas “Gydymo menas”