BETA ADRENOBLOKATORIŲ ĮTAKA MIEGO KOKYBEI – NEBIVOLOLIO PRANAŠUMAS
ARTERINIO KRAUJOSPŪDŽIO POKYČIAI MIEGANT
Arterinį kraujospūdį (AKS) lemia daugelio veiksnių sąveika, tarp jų ir miegas. Miegant arterinis kraujospūdis sumažėja vidutiniškai 18/10 mm Hg, kadangi mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Kaip kompensacinis mechanizmas miegant beveik 4 kartus padidėja renino koncentracija kraujyje. Miegant taip pat būna padidėjusi kitų hormonų, kaip antai angiotenzino II bei augimo hormono, koncentracija kraujyje. Didžiausias AKS paprastai būna ryte (1), nes šiuo laikotarpiu suaktyvėja simpatinė nervų sistema, o renino koncentracija kraujyje po nakties išlieka aukšta.
Taigi tie vaistai, kurie kraujospūdį mažina neveikdami hormonų koncentracijos, – kalcio kanalų blokatoriai ir kai kurie diuretikai – pasižymi vienodu kraujospūdį mažinančiu veikimu tiek miegant, tiek būdraujant. Beta adrenoblokatorių AKS mažinantis poveikis miegant yra mažesnis dėl naktį sumažėjusio simpatinės nervų sisitemos aktyvumo. O AKF inhibitoriai kraujospūdį naktį sumažina stipriau dėl tuo metu suaktyvėjusios renino ir angiotenzino sistemos.
Miego sutrikimai gali lemti arterinio kraujospūdžio pokyčius ir sumažinti antihipertenzinio gydymo veiksmingumą. Įrodyta, kad dėl obstrukcinės miego apnėjos pablogėjus miego kokybei fiksuojama didesnė arterine hipertenzija ser- gančių pacientų AKS naktį (2). Nustatyta, kad naktį padidėjantis AKS reikšmingai veikia bendrą sveikatos būklę. Arterine hipertenzija sergantiems asmenims, kuriems naktį pavyksta sumažinti AKS, nustatoma mažesnė širdies kairiojo skilvelio hipertrofi ja (3). Ohasama tyrimu nustatyta, kad AKS reikšmė miego metu buvo susijusi su padidėjusiu išeminių kardiovaskulinių ir cerebrovaskulinių įvykių dažniu, o dienos AKS labiau veikė galvos smegenų kraujosruvų dažnį (8). ANBP2 ir Syst-Eur tyrimais patvirtinta, kad AKS reikšmės naktį turėjo didesnę įtaką klinikinėms išeitims nei dieninės AKS reikšmės (4, 5).
BETA ADRENOBLOKATORIŲ ĮTAKA MIEGO KOKYBEI
Lengva ir vidutinio sunkumo arterinė hipertenzija paprastai nesutrikdo gyvenimo kokybės. Žymiai didesnę neigiamą įtaką gali turėti ne pati liga, o jai gydyti skiriami vaistai. Vienas svarbiausių gyvenimo kokybės veiksnių, sutrikdomų gydant arterinę hipertenziją, yra miegas. Miego sutrikimai savo ruožtu pablogina darbingumą, bendrą sveikatos būklę, pažintines funkcijas, aktyvumą dienos metu (6).
Dauguma beta adrenoblokatorių miego kokybę sutrikdo didindami atsibudimų dažnį ir sukeldami ryškius sapnus (7). Tačiau nebivololis (pvz., nebilet/8487″>Nebilet) turi pranašumų.
Nebivololio ir metoprololio įtaka miego kokybei – tyrimo duomenys
Buvo lyginamas II kartos β adrenoblokatoriaus metoprololio ir III kartos selektyvaus ß1 adrenoblokatoriaus nebivololio įtaka miego kokybei (8). Tai buvo perspektyvinis atsitiktinių imčių tyrimas, jame dalyvavo I stadijos arterine hipertenzija (sistolinis AKS 140–160 mm Hg, diastolinis AKS 90–100 mm Hg) sergantys ir anksčiau vaistais nuo hipertenzijos negydyti asmenys. Miego kokybė buvo vertinama specialiu klausimynu PSQI (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index). Vertinta miego kokybė, efektyvumas, užmigimo laikas, atsibudimų dažnis, migdomųjų vaistų vartojimas ir funkcijos sutrikimai dieną. Maksimali skalės balų suma 21, tai rodo pačią blogiausią miego kokybę (9).
Bloga miego kokybė buvo konstatuojama tuomet, kai skalės balų suma viršydavo 5 balus. Pradinė nebivololio dozė buvo 2,5 mg/d., metoprololio – 25 mg/d. Tyrimo trukmė – 6 savaitės. Svarbiausia tyrimo išeitis buvo PSQI skalės balų sumos pokytis per 6 gydymo savaites. Prieš pradedant skirti vaistų, bloga miego kokybė nebivololio grupėje konstatuota 55 proc. tiriamųjų, metoprololio – 29 proc.: tai rodo didelį miego sutrikimų dažnį tarp arterine hipertenzija sergančių pacientų. Bendra skalės balų suma tarp grupių tyrimo pradžioje reikšmingai nesiskyrė.
Pasibaigus 6 savaičių trukmės gydymui nustatyta, kad nebivololio gru- pėje bendra skalės balų suma sumažėjo vidutiniškai nuo 5,77 iki 4,55 balo (t. y. miego kokybė pagerėjo), o metoprololio grupėje padidėjo vidutiniškai nuo 5,11 iki 6,53 balo (miego kokybė pablogėjo). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001). Pasibaigus tyrimui nebivololio grupėje blogai miegančių pacientų teliko 32 proc., o metoprololio grupėje padaugėjo iki 76 proc. (p=0,006). Apskaičiuota, kad, palyginti su nebivololio grupe, vartojant metoprololio tikimybė patirti miego sutrikimų yra beveik 7 kartus didesnė (santykinė tikimybė 6,96). Vertinant atskiras miego charakteristikas nustatyta, kad vartojant nebivololio reikšmingai pagerėjo miego kokybė, miego trukmė, sumažėjo naktinių prabudimų dažnis (1 pav.). O metoprololio grupėje reikšmingai pablogėjo miego kokybė ir miego efektyvumas. Beje, AKS pavyko normalizuoti visiems metoprololio ir nebivololio grupių pacientams, taigi miego charakteristikos pokyčių negalima paaiškinti galimai skirtingu vaistų poveikiu AKS. Manoma, kad nepalankus metoprololio poveikis miego charakteristikai gali būti laikomas nepageidaujama reakcija, kuri nėra būdinga kitam dažnai arterinei hipertenzijai gydyti naudojamam vaistui nebivololiui (pvz., nebilet/8487″>Nebilet). Manoma, kad nepalankus poveikis miegui gali būti susijęs su didesniu metoprololio lipofiliškumu, tačiau miegą taip pat sutrikdo hidrofi linis ß adrenoblokatorius atenololis (10). Kito tyrimo duomenimis, bisoprololis, kitaip nei nebivololis ir karvedilolis, sumažina melatonino išsiskyrimą naktį; šis poveikis taip pat gali lemti miego sutrikimus (11).
APIBENDRINIMAS
Miego kokybė yra svarbus arterinio kraujospūdžio veiksnys. Savo ruožtu miego kokybę gali pabloginti arterinei hipertenzijai gydyti vartojami vaistai, kaip antai kai kurie ß adrenoblokatoriai.
Klinikinio tyrimo metu buvo įrodyta, kad nebivololis (pvz., Nebilet), kitaip nei metoprololis, nepablogina miego kokybės, o net ją pagerina. Geresnė miego kokybė lemia veiksmingesnę arterinės hipertenzijos kontrolę, ypač naktį, o tai reikšmingai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių dažnį ir bendrą sveikatos būklę.
Parengė gyd. Marius KARNICKAS