Erekcijos sutrikimas (ES) – tai nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją, kuri užtikrintų patenkinamą lytinį aktą (1). Tai dažna patologija, su kuria susiduria 152 mln. vyrų pasaulyje (2– 4). ES yra labai paplitusi patologija, todėl bendrosios gydymo išlaidos yra didelės (5). Liga gali sukelti emocinę įtampą, gėdos jausmą, sumažinti pasitikėjimą savimi, bloginti santykius šeimoje ir gyvenimo kokybę (6–9). Geriamieji fosfodiesterazės- 5 inhibitoriai (PDE-5i) yra pirmo pasirinkimo vaistai ES gydyti (10–11). Atliktuose tyrimuose įrodyta, kad gydant ES PDE-5i yra efektyvesni nei placebas (12).
Avanafilis yra labai selektyvus PDE-5i, 2012 metais patvirtintas JAV gydyti ES (13, 14). Tyrime, kuriame buvo lyginamas avanafilio ir kitų PDE-5i poveikis 11 fosfodiesterazės (PDE) izofermenų, avanafilis selektyviai slopino PDE-5, reikšmingai neslopindamas kitų PDE izofermentų. Tai galėtų lemti mažesnį avanafilio nepageidaujamą poveikį, palyginti su kitais PDE-5i (15).
Iki šiol atlikti keli atsitiktinės imties tyrimai, kuriuose vertintas avanafilio veiksmingumas ir
saugumas gydant ES (16–20). Į šiuos tyrimus įtraukti skirtingų rasių pacientai, tirtos skirtingos avanafilio dozės. Vis dėlto trūko apibendrintų duomenų apie avanafilio veiksmingumą ir saugumą. Autorių komanda nusprendė atlikti avanafilio tyrimų sisteminę apžvalgą ir metaanalizę bei palyginti skirtingų avanafilio dozių veiksmingumą ir saugumą gydant ES. Šiame straipsnyje trumpai pristatomi minėtos sisteminės apžvalgos ir metaanalizės duomenys.
Analizės modelis
Mokslinių tyrimų paieška vykdyta Cochrane bibliotekoje (angl. Cochrane Library), PubMed (nuo 1966 metų) ir Embase (nuo 1984 metų) duomenų paieškos sistemose, naudojant raktinius žodžius: fosfodiesterazės inhibitorius, avanafilis, Stendra, erektilinė disfunkcija, impotencija. Į sisteminę apžvalgą įtraukti atsitiktinės
imties tyrimai, kuriuose buvo lyginamos skirtingos avanafilio dozės gydant ES.
Svarbiausias tyrimo tikslas – įvertinti Tarptautinio erekcijos funkcijos indekso erekcijos funkcijos (EF) domeno (angl. International Index of Erectile Function – Erectile function domain – IIEF-EF), naudojamo ES vertinti, pokytį nuo tyrimo pradžios iki pabaigos.
Kiti tikslai:
– įvertinti Pasitenkinimo lytiniu aktu klausimyno (angl. Sexual Encounter Profile – SEP) 2 ir 3 klausimų (Ar pavyko įstumti varpą į partnerės makštį? (SEP- 2), Ar erekcija truko pakankamai ilgai, kad užbaigtumėte lytinį aktą? (SEP-3)) vertinimo prieš gydymą avanafiliu ir jį vartojant pokyčius;
– įvertinti nepageidaujamų reakcijų į avanafilį dažnį. Tyrimuose lygintos 3 skirtingos avanafilio dozės (200 mg, 100 mg ir 50 mg). Į vieną tyrimą įtraukti pacientai, sergantys cukriniu diabetu (16), į kitą – pacientai po nervus išsaugojančios radikalios prostatektomijos (20). Visi tyrimai buvo dvigubai akli.
Rezultatai
Veiksmingumas
1 pav. pateiktas avanafilio veiksmingumo metaanalizės apibendrinimas. Porinė visų avanafilio dozių veiksmingumo tiesioginio palyginimo metaanalizė atskleidė, kad avanafilis buvo reikšmingai
veiksmingesnis nei placebas (1 lentelė), gerinant:
– IIEF-EF (vidutinis skirtumas (VS) prieš gydymą ir gydant avanafiliu – 4,47; 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 3,51–5,43);
– SEP-2 (VS 17,41; 95 proc. PI 14,03– 20,79);
– SEP-3 (VS 20,01; 95 proc. PI 22,98– 37,22).
200 mg, 100 mg ir 50 mg avanafi lio dozės buvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnės nei placebas, vertinant:
– IIEF-EF (50 mg dozė: VS 2,50, 95 proc. PI 0,92–4,08; 100 mg dozė: VS 4,34, 95 proc. PI 3,06–5,63; 200 mg dozė: VS 5,21, 95 proc. PI 3,90–6,51);
– SEP-2 (50 mg dozė: VS 11,10, 95 proc. PI 4,63–17,57; 100 mg dozė: VS 17,11, 95 proc. PI 12,62–21,9; 200 mg dozė: VS 20,83, 95 proc. PI 16,36–25,31) ir
– SEP-3 (50 mg dozė: VS 13,70, 95 proc. PI 6,56–20,84; 100 mg dozė: VS 19,79, 95 proc. PI 9,63–29,94; 200 mg dozė: VS 22,38, 95 proc. PI 13,91–30,85).
Nustatyta, kad didesnės avanafilio dozės buvo reikšmingai veiksmingesnės nei mažesnės dozės.
Bendrosios metaanalizės rezultatai buvo iš esmės panašūs į tiesioginio palyginimo metaanalizės, tačiau kai kurie rezultatai nepasiekė statistinio reikšmingumo (1 lentelė). Bendrosios metaanalizės rezultatai parodė aiškų dozės ir atsako gradientą skirtingų avanafilio dozių grupėse.
Saugumas
PDE-5i sukeltos nepageidaujamos reakcijos dažniausiai buvo nesunkios. Dažniausiai pasitaikė paraudimas ir galvos skausmas (2 pav.). Pagal skirtingas avanafilio dozes suskirstytas nepageidaujamų reakcijų dažnis:
– 50 mg – 10,6 proc.;
– 100 mg – 28,7 proc.;
– 200 mg – 32,9 proc.
Sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis:
– 50 mg – 0,06 proc.;
– 100 mg – 1,0 proc.;
– 200 mg – 1,2 proc.
Galvos skausmo dažnis:
– 50 mg – 4,3 proc.;
– 100 mg – 4,6 proc.;
– 200 mg – 8,9 proc.
Paraudimo dažnis:
– 50 mg – 3,7 proc.;
– 100 mg – 4,9 proc.;
– 200 mg – 5,1 proc.
Atlikus skirtingų dozių pogrupių analizę, statistiškai reikšmingo skirtumo, vertinant bet kokių nepageidaujamų reakcijų (P=0,228), paraudimo (P=0,514) ir galvos skausmo (P=0,924), dažnį, nenustatyta. Vertinant saugumo rezultatus tarp skirtingų dozių grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo taip pat nenustatyta.
Aptarimas
Ši analizė paremta 5 tyrimais, kuriuose dalyvavo 2 225 pacientai. Avanafilis yra reikšmingai efektyvesnis nei placebas, gerinant pacientų IIEF-EF, SEP-2 ir SEP-3. Įrodytas nuo dozės priklausomas atsakas į gydymą. Nors PDE-5i gali dažniau sukelti nepageidaujamas reakcijas nei placebas, jos dažniausiai būna neišreikštos ir gerai toleruojamos. Taip pat dozės didinimas nuo 50 mg iki 200 mg nėra reikšmingai susijęs su dažnesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis. Atlikta metaanalizė stipriai padidino imties dydį, palyginti su atskirais atsitiktinės imties tyrimais, todėl gauti rezultatai yra daug tikslesni. Rūpestį galėtų kelti faktas, kad autoriai į savo analizę įtraukė ir pacientus, sergančius kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu
diabetu. Tačiau autorių atlikta metaanalizė buvo homogeninė ir įrodytas nuo dozės priklausomas atsakas į gydymą.
Nepaisant reikšmingo veiksmingumo, avanafilio vartojimas buvo pakankamai saugus. Išanalizavus daug skirtingų saugumo rodiklių, santykinė rizika tarp avanafilio 50 mg ir placebo statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tai galėjo lemti nedidelė 50 mg avanafilio grupės imtis. Apibendrinant galima teigti, kad nepageidaujamų reakcijų rizika tarp skirtingų vaisto dozių grupių buvo panaši. Kai kurios kitos nepageidaujamos reakcijos, kaip antai nazofaringitas ir nugaros skausmas, taip pat buvo nustatyti, tačiau jų dažnis buvo nedidelis, todėl jie į metaanalizę neįtraukti. Autorių žiniomis, ši analizė šiuo metu plačiausiai atspindi ES gydymo avanafiliu rezultatus.
Apibendrinimas
Avanafilis, vartojamas nuo 50 mg iki 200 mg, yra veiksmingas ir gerai toleruojamas gydant ES. Dozės didinimas reikšmingai didina vaisto veiksmingumą, tačiau nedidina nepageidaujamų reakcijų dažnio. Įvertinę avanafilio veiksmingumą ir saugumą, autoriai siūlo ES gydymą pradėti nuo 100 mg avanafilio dozės ir, esant reikalui, ją koreguoti. Dozės didinimas iki 200 mg (didžiausios klinikiniuose tyrimuose tirtos dozės) yra gerai toleruojamas.
Parengė gyd. R. Šinkūnaitė
Šaltinis „Internistas“ 2016 / 3 (160).
