+1
-0
+1
Besibaigiantys metai didelių naujovių neatnešė, artimiausioje perspektyvoje – personalizuotas gydymas

Baigiantis metams, įprasta juos vertinti, apžvelgti svarbiau­sius įvykius. Tai paprašėme padaryti Vilniaus universiteto Medi­cinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos kli­nikos vedėjo, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro, Įrodymais pagrįstos medicinos draugijos va­dovo prof. Virginijaus Šapokos.

Kaip vertinate besibaigiančius 2015 metus? Kokius svarbes­nius medicinos bendruomenei akcentus išskirtumėte kaip dėsty­tojas, gydytojas praktikas?

Mano nuomone, 2015-ieji buvo eiliniai darbo metai, kurie neišsi­skyrė kokiomis nors ypatingomis naujovėmis ar netikėtais sprendimais Lietuvos medicinos sistemoje. Daugelį metų iš eilės kalbama, kad rei­kia gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, kreipti daugiau dėmesio į profilaktiką, mažinti eiles ir pagreitinti patekimą pas gydyto­ją, ir t. t. Taigi reikalavimai medikams nuolat keliami, nuolat girdime, kad reikia darbą aktyvinti, gerinti, mažinti eiles pas gydytojus, kt. Iš tiesų, tai labai teisingas požiūris, tačiau visada, norint optimizuoti dar­bą ar pagerinti jo kokybę, į tai reikia ir investuoti, paruošti permainoms gydytojus, taip pat pagerinti sveikatos priežiūros vadybą. Todėl spren­džiant šiuos aktualius klausimus reikėtų pagalvoti ir apie jų įgyvendi­nimo principus, apie papildomus išteklius, pagalbinius ar specializuo­tus kabinetus, jų veiklą, aprūpinimą įranga ir t. t. Daugelį metų stebė­damas šį procesą nemanau, kad kas nors esminio įvyks ir kitais metais.

Kaip universiteto dėstytojas matau kitą pro­blemą – jauni gydytojai, rezidentai neretai yra nusivylę savo būsima perspektyva. O daryti ko­kius nors aktyvius, juo labiau ir suderintus su visa mūsų bendruomene veiksmus, kad tą pers­pektyvą būtų galima pakeisti, ne visi ryžtasi, to­dėl dalis jaunų gydytojų (neretai labai perspek­tyvių) išvažiuoja.

Lietuvoje (bet ne didžiuosiuose miestuose) gydytojų trūksta, ir tai galėtų tapti gera pas­kata likti dirbti gimtinėje. Viena vertus, pers­pektyva pasilikti dirbti Lietuvoje yra. Kita vertus, ši motyvacija nėra stipri. Ir tai lemia ne vien materialinis atlygis, bet ir moralinė samprata, ir visuomenės požiūris į gydytojus, į medicinos sistemą bendrai, kuris nėra aukš­tinantis gydytojo darbą, profesijos prestižiš­kumą. Visa tai skatina susimąstyti – gydyto­jų trūksta, tačiau jie nėra tinkamai vertinami. Poslinkių, kurie gerintų gydytojų perspekty­vą tiek materialine, tiek moraline prasme, irgi kol kas nematyti.

Užtat pažangios technologijos skinasi ke­lią, atsiranda daug vaistų, kurie iš tiesų yra modernūs, efektyvūs. Gydytojui svarbu žinoti ir mokėti naudotis naujovėmis, o kiekvienam ligoniui rūpi, kad gydytojas būtų kompeten­tingas, sugebėtų suteikti tinkamą ir racionalią pagalbą. Todėl šiais metais organizavome nau­ją iniciatyvą – Gydyk atsakingai. Šio judėjimo tikslas – suformuoti globalų požiūrį į paciento sveikatą, skatinti visus gydytojus vadovautis įrodymais pagrįstos medicinos metodikomis. Norime paskatinti visuomenę ir medikus ge­ranoriškam, objektyviam dialogui. Sieksime į viešumą kelti geruosius visos mūsų medicinos bendruomenės darbus. Metas išsklaidyti nepa­sitikėjimą ir viešai deklaruoti, kad esame atsa­kingi, visada tokie buvome ir būsime. Klaidų, žinoma, pasitaiko visiems, bet jų skaičių gali­ma mažinti didinant gydytojų profesionalumą, plačiau diegiant į klinikinę praktiką moksli­niais įrodymais pagrįstas gydymo ir diagnos­tikos metodikas.

 

Prašome plačiau pakomentuoti judėjimo Gydyk atsakingai tikslius ir siekius.

Judėjimas Gydyk atsakingai turėtų prisidėti prie personalizuotos medicinos sklaidos Lietu­voje. Šiandien gydytojo praktikoje yra daug ir įvairių gydymo metodikų įvairioms ligoms gy­dyti. Vis dėlto, įvertinus paciento savybes, jo ligas, gali paaiškėti, kad jis reikalauja kitokios apimties gydymo, tyrimų, nes kiekvienas žmo­gus yra individualus, kaip ir jo atsakas į vaistus, jo ligos eiga. Įvaldę naujas diagnostines techno­logijas, galėtume parinkti ne tik optimalų, bet ir efektyvų gydymą.

Personalizuotas gydymas nėra tik individu­alus vaistų parinkimas ir gydymas. Jis apima ir vaisto poveikio stebėjimą, vertinimą, profi­laktinių veiksnių individualizavimą. Juk šiuo metu yra galimybė ištirti žmogaus genomą, nu­statyti, koks yra kiekvieno mūsų genetinis po­linkis sirgti tam tikromis ligomis, koks yra in­dividualus atsparumas vienam ar kitam vais­tui. Vadinasi, žengiame į visai kitų technolo­gijų erą, kur mūsų medicinos ateitis bus orien­tuota į individualų gydymą. O tas individualus gydymas paremtas ne tik gydytojo patyrimu, bet būtent paties paciento ypatumais, taip pat ir genetiniais.

Kelią skinasi naujos technologijos, kurios padės atsakyti į klausimą, verta ar ne tam tikram pacientui skirti tam tikrą vaistą. Pavyzdžiui, kardiologijoje po širdies vainikinių krauja­gyslių stentavimo ar kitų intervencijų skiriama acetilsalicilo rūgšties ar kito trombocitų agre­gaciją mažinančio vaisto, siekiant sumažinti trombozių riziką. Ne visiems pacientams šis standartinis gydymas būna veiksmingas, to­dėl neretai sulaukiama komplikacijų – pakar­totinių trombozių toje vietoje, kurioje buvo chirurginė intervencija. Įrodyta, kad kai ku­rių vaistų grupių medikamentų neveiklumas siekia 20–40 proc. Be to, vaistas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, išprovokuoti įvai­rių komplikacijų, galiausiai jis kainuoja, o tiesioginės naudos neturi jokios. Tokiu atve­ju pagelbės personalizuota medicina, kai vais­to veiksmingumas bus patikrintas konkrečiam pacientui.

 

Taigi netolima medicinos ateitis – perso­nalizuotas gydymas?

Personalizuotas gydymas – labai artima net ir Lietuvos medicinos perspektyva. Pasaulyje stebimos aiškios to tendencijos. Manau, kad ateityje ištirti genomą nebus sudėtinga, ypač jeigu bus žinoma, kokių genų mutacijų reikia ieškoti sergant konkrečia liga. Be abejo, kie­kvienam pacientui visų įmanomų ligų genų

mutacijų neieškosime. Personalizuota medici­na nereiškia, kad kiekvienam ligoniui bus atlie­kami genetiniai tyrimai, nes tikrai ne kiekvie­nu atveju reikia ir būtina tirti ir ieškoti ligos genų lygyje. Tačiau esant tam tikroms kliniki­nėms situacijoms, išreikštiems lipidų sutriki­mams jaunystėje, šeiminėje anamnezėje nusta­čius ankstyvas mirtis dėl vėžio ar aterosklero­zės, šie tyrimai yra labai svarbūs. Ir dabar ži ­nomi įvairūs vėžio žymenys, genetinės muta­cijos, kurios lemia galimas ligas ir jų gydymo atsakus. Manau, kad tokia ateitis mūsų laukia jau po kelerių metų, o šiuo metu šio proceso užuomazgos jau gerai matomos.

Taigi netolimoje ateityje kiekvienas veikiau­siai turėsime vadinamąjį savo genetinį pasą, ku­riame bus įrašyti mūsų genai, leisiantys įtarti būsimas ligas, suteiksiantys informacijos apie vaistų poveikį ir neveiklumą. Ateities medicina sieks blogą geną „iškirpti“ ir iš esmės pakeisti paciento ateitį, t. y. riziką susirgti viena ar kita liga, net senėjimo procesą.

 

O kaip dėl artimiausios ateities? Ko ti­kitės iš ateinančių 2016 metų? Kokie galbūt nebaigti darbai ar neįgyvendinti planai per­sikelia?

Kadangi dirbu ir klinikinį, ir universiteti­nį darbą, labai jaudina gydytojų profesinis pa­sirengimas, žinių atnaujinimas. Truputį gaila, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi pa­kankamai pinigų, kad galėtų jų skirti gydytojų kvalifikacijai kelti. Šiuo metu kalbama ir apie perkvalifikavimo galimybes – norima terapi­nio profilio gydytojus perkvalifikuoti į geria­trus. Gydytojų perkvalifikavimas man visada kelia abejonių. Esu įsitikinęs, kad tam tikros specialybės gydytojus reikėtų ruošti per rezi­dentūros programas universitete. O kvalifi­kacijos kėlimas būtinas, nes medicina vysto­si itin sparčiai.

Šiandien padėtis tokia, kad už kvalifikaci­jos kėlimą turi sumokėti gydymo įstaiga, ku­rioje dirba medikas, arba pats medikas. Žinant gydytojo atlyginimą, tai neretai tampa proble­ma. Todėl Įrodymais pagrįstos medicinos drau­gija nuolat organizuoja mokslines konferenci­jas, vyksta į įvairius šalies miestus, regionus. Bet vėlgi pastebiu, kad dažnai į konferencijas ateina tie patys veidai, t. y. tie žmonės, kurie yra smalsūs ir nori ką nors naujo pritaikyti savo darbe. Kiti teigia neturintys laiko, esą užsiė­mę. Be abejo, užsiėmę esame visi, ir visi gali­me tuo skydu prisidengti ir niekuo nesidomėti. Bet juk aukštesnė kvalifikacija pakels gydy­tojo autoritetą tarp pacientų, pagerins gydymo rezultatus. Pagerės paties gydytojo savivertė, taip pat ir paciento požiūris į tokį novatoriš­kai mąstantį ir naujas technologijas valdantį gydytoją. Suprantama, kad šeimos gydytojui sudėtinga viską aprėpti ir visose srityse ženg­ti koja kojon su naujovėmis. Tad esminis daly­kas yra pasitikrinti, kurioje srityje jau atsilikta, kur yra spragų ir būtent ten atnaujinti žinias.

 

Ko palinkėtumėte medikų bendruome­nei, žurnalo Internistas skaitytojams atei­nančiais metais?

Visų pirma, norėčiau padėkoti žurnalo skai­tytojams, kurie, gilindamiesi į mūsų publikaci­jas, praturtina save, pasisemia naujos informa­cijos. Be skaitytojų nebūtų nei žurnalų, nei lei­dėjų, nei autorių. Kiekvienas Internisto auto­rius stengiasi perteikti ir surinkti didžiąją dalį to, kas yra naujo Lietuvoje, Europoje ar visame pasaulyje. Šios žinios išlieka rašytiniame pavi­dale, o tai yra gerai, nes visada galima sugrįžti ir dar kartą pastudijuoti.

O palinkėti norėčiau būti sveikiems, taip pat laimės ir džiaugsmo ne tik visiems gydyto­jams, bet ir jų šeimoms ir artimiesiems. Linkė­čiau, kad kiekvieno siekiamybė būtų tapti ge­resniais savo srities specialistais, ir kad ši sie­kiamybė būtų pastebėta administracijos. Kar­tais apima apmaudas, kai labai geri gydytojai nėra vertinami ar skatinami. Todėl visiems rei­kia judėti viena kryptimi – tik į priekį ir siek­ti, kad būtume geri pagalbininkai visuomenės sveikatinimo srityje.

Linkiu produktyvaus ir kūrybingo darbo, naujų atradimų, iššūkių ir ryžto jiems įveikti, juolab kad ateinantys metai – Raudonos ugni­nės beždžionės metai, o beždžionė iš prigimties yra aistringa, judri ir nenustygstanti, kaip, beje, ir mūsų gyvenimas.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Šaltinis: "Internistas"