Cholesterolio koncentracijos mažinimas – veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategija

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vartojant cholesterolio kiekį mažinančių vaistų statinų galima reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų riziką jomis nesergantiems asmenims. Šiuose tyrimuose dalyvavo asmenys, turintys padidėjusį serumo lipidų ir uždegimo žymenų kiekį. Naujausio tyrimo HOPE-3 duomenimis, gydymas rozuvastatinu gali būti veiksminga ŠKL rizikos mažinimo strategija.

Naujausi tyrimai rodo, kad padidėjusi aterogeniškojo, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) koncentracija lemia apie 50 proc. miokardo infarkto ir apie 25 proc. išeminio insulto rizikos. Į daugelį su dislipidemijos kontrole susijusių klausimų atsakė daugiau kaip penkerius metus trukęs HOPE-3 (angl. Heart Outcomes Prevention Evaluation-3) tyrimas, kuriame buvo įvertintas galingiausio iš statinų, rozuvastatino,

poveikis įvairių etninių grupių asmenims, nesergantiems dokumentuotomis  ŠKL ir turintiems vidutinę ŠKL riziką. Šio pragmatiško dizaino daugiacentrio ilgalaikio tarptautinio dvigubai aklo atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo tyrimo, vykusio 6 žemynuose, 21 šalyje, 228 klinikiniuose centruose, dalyviai vartojo po 10 mg/d. rozuvastatino nekoreguojant dozės ir be siektinų lipidogramos parametrų. Nuo 2007 m. balandžio iki 2010 m. lapkričio vykusiame HOPE-3 tyrime dalyvavo 12,7 tūkst. pacientų, atrinktų pagal protokole nustatytus kriterijus: vyresni nei 54 metų vyrai ir vyresnės nei 64 metų moterys, turintys bent vieną iš šių ŠKL rizikos veiksnių:

„. padidėjusį liemens/klubų indeksą;

„. mažą didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją;

„. sutrikusią glikemijos apykaitą;

„. šeiminę ankstyvos išeminės širdies ligos anamnezę;

„. lengvą inkstų disfunkciją;

„. rūkantys (arba anksčiau rūkę).

Tyrime taip pat dalyvavo 60 m. ar vyresnės moterys, turinčios 2 arba daugiau iš paminėtų rizikos veiksnių. Išankstinių specifinių įtraukimo į tyrimą reikalavimų dėl lipidemijos ar kraujospūdžio dydžių nebuvo. Moterys sudarė 46,2 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo 65,7 m., vidutinis kūno masės indeksas –27,1, vidutinis sistolinis kraujospūdis –138,1 mm Hg, vidutinė glikemija nevalgius – 5,3 mmol/l. Tik 5,8 proc. dalyvių sirgo cukriniu diabetu (iš jų 44 proc. vartojo antidiabetinių vaistų).

Apie 1/5 tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės, 49,1 proc. – azijiečiai, 27,5 proc. – ispanų etninės grupės, 3,3 proc. – juodaodžiai ar kitų etninių grupių atstovai. Vidutinė stebėjimo trukmė buvo 5,6 m. Po įvadinio viengubai aklo 4 savaičių aktyvaus gydymo (antihipertenzinio ir antilipideminio) periodo tyrimo dalyviai, kuriems nebuvo nustatyta kliniškai reikšmingų šalutinių gydymo poveikių, atsitiktine tvarka atrinkti pradėjo vartoti po 10 mg/d. rozuvastatino (n = 6361) arba placebą (n = 6344).

Antrojo vizito pas gydytoją jie atvyko po 6 savaičių, vėliau pakartotinai lankėsi kas 6 mėn. Tyrime dalyvavę asmenys buvo instruktuoti dėl gyvensenos veiksnių korekcijos pagal individualius poreikius. Tyrimo protokole buvo registruojamos visos ŠKL komplikacijos ir nauji cukrinio diabeto atvejai, taip pat pirminės ir antrinės baigtys.

„. Kompleksinė pirminė baigtis: mirtys nuo kardiovaskulinių priežasčių, nemirtinas miokardo infarktas ar insultas.

„. Kompleksinė antroji pirminė baigtis: po asistolijos atkurta širdies veikla, širdies nepakankamumas, revaskulizacija.

„. Antrinės vertintos baigtys: antroji pirminė baigtis ir krūtinės angina su išemijos požymiais. Rozuvastatino vartojusių tyrimo dalyvių grupėje nustatyto gydymo režimo laikėsi: 1 metus – 88,0 proc., 3 metus – 83,5 proc., 5 metus – 75,5 proc. pacientų. Placebą vartojusių asmenų grupėje – atitinkamai 87,8 proc., 83,0 proc. ir 73,2 proc.

Antilipideminis poveikis

Pradedant tyrimą vidutinė jame dalyvavusių asmenų bendrojo cholesterolio koncentracija buvo 5,22 mmol/l, o vidutinė MTL-C – 3,31 mmol/l. Vertinant tolesnę tyrimo eigą nustatyta, kad, palyginti su placebą vartojusiais asmenimis, rozuvastatino vartojusių dalyvių grupėje MTL-C koncentracija buvo: po 1 metų – mažesnė nei 1,02 mmol/l, po 3 metų – 0,90 mmol/l, tyrimo pabaigoje – 0,76 mmol/l. Tai yra MTL-C vidutinės reikšmės rozuvastatino ir placebo grupėse skyrėsi 26,5 proc. Vidutinė trigliceridų koncentracija rozuvastatinu gydytų pacientų grupėje tyrimo pabaigoje buvo 0,24 mmol/l mažesnė, palyginti su placebą vartojusiais asmenimis.

Įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai

Pirmoji kompleksinė pirminė baigtis užregistruota 235 rozuvastatiną ir 304 placebą vartojusiems tyrimo dalyviams (atitinkamai 3,7 ir 4,8 proc.), t. y. Santykinė šios baigties rizika rozuvastatino grupėje buvo 0,76, palyginti su placebo grupe (0,64 vs 0,91). Kitaip tariant, gydant rozuvastati nu tikimybė kilti ŠKL komplikacijai buvo 24 proc. mažesnė nei vartojant placebą. Antroji kompleksinė pirminė baigtis užregistruota 277 rozuvastatiną ir 363 placebą vartojusiems asmenims (atitinkamai 4,4 ir 5,7 proc.), t. y. santykinė šios baigties rizika rozuvastatino grupėje buvo 0,75, palyginti su placebo grupės asmenimis (0,64 vs 0,88). Taigi, gydant rozuvastatinu 73 asmenis, galima išvengti vienos antrosios kompleksinės pirminės baigties. Post hoc analizė parodė, kad visuminis antrosios kompleksinės pirminės baigties įvykių skaičius rozuvastatino vartojusių asmenų grupėje buvo reikšmingai mažesnis, palyginti su placebo grupės asmenimis: atitinkamai 353 vs 473; santykinė rizika 0,75; 0,64 vs 0,89. Antrinė baigtis užregistruota 306 rozuvastatiną ir 393 placebą vartojusiems asmenims (atitinkamai 4,8 ir 6,2 proc.), santykinė šios baigties rizika rozuvastatino grupėje sudarė 0,77, palyginti su placebo grupe.

Sumažėjo ŠKL komplikacijų

Rozuvastatino vartojusiųjų grupėje, palyginti su placebo grupe, reikšmingai mažiau pacientų: patyrė išeminį insultą (41 vs 77) ir miokardo infarktą, mažesniam skaičiui prireikė revaskulizacijos. Rozuvastatino ir placebo grupėse naujų cukrinio diabeto atvejų dažnumas reikšmingai nesiskyrė. Rozuvastatiną vartojusiųjų grupėje buvo reikšmingai mažesnis dėl ŠKL priežasčių hospitalizuotų asmenų skaičius, palyginti su placebo grupe.

Rozuvastatino ir placebo grupės statistiškai nesiskyrė pagal:

„. gydymo nutraukimo dėl raumenų simptomų dažnumą (atitinkamai 83 ir 76 atvejai, arba 1,3 ir 1,2 proc.);

„. rabdomiolizės ir miopatijos dažnumą (atitinkamai 2 ir 1 atv.);

„. vėžio atvejų skaičių (atitinkamai 267 ir 286). HOPE-3 tyrimas parodė, kad 5,6 m. trukmės gydymas rozuvastatinu po 10 mg/d. vidutinės ŠKL rizikos pacientams, iki tol nesirgusiems širdies ir kraujagyslių liga ir turėjusiems normalią kraujo lipidų koncentraciją, palyginti su placebu:

„. labiau sumažino ŠKL komplikacijų riziką, įskaitant

„. sudėtinę mirties nuo ŠKL priežasčių, nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto, po asistolijos atkurtos širdies veiklos, revaskulizacijos ir širdies nepakankamumo atvejų dažnumą. Rozuvastatinas taip pat labiau nei placebas sumažino išeminio insulto ir miokardo infarkto riziką..

Saugumas

HOPE-3 tyrimas parodė, kad 5,6 m. trukmės gydymas rozuvastatinu buvo saugus. Rozuvastatino vartojusių pacientų grupėje naujų cukrinio diabeto ir kepenų disfunkcijos atvejų dažnumas buvo toks pat, kaip ir placebo grupėje. Nors raumenų silpnumas dažniau pasitaikė rozuvastatino vartojusiems asmenims, raumenų simptomai buvo grįžtami ir išnyko nutraukus gydymą. Tik vienam rozuvastatino grupės pacientui nustatyta rabdomiolizė, o per visą tyrimą pasitaikė tik du miopatijos atvejai: vienas rozuvastatino, kitas – placebo grupėje. HOPE-3 ir kiti klinikiniai statinų tyrimai rodo, kad šie vaistai naudingi įvairių etninių grupių pacientams. Nedidelėmis arba vidutinėmis dozėmis vartojami statinai yra visiškai saugūs. Turint omenyje, kad dabar generiniai statinų preparatai plačiai prieinami ir didelių, ir vidutinių pajamų šalyse, gydymas generiniais vaistais turėtų būti taikomas dar plačiau. Platesnis generinių statinų prieinamumas mažesnių ekonominių galimybių šalyse sudaro prielaidas ir čia suaktyvinti pirminę ir antrinę ŠKL prevenciją.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad, HOPE-3 tyrimo duomenimis, gydymas rozuvastatinu gali reikšmingai sumažinti cholesterolio koncentraciją įvairių grupių pacientams, anksčiau nesirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir turintiems vidutinę jų riziką bei reikšmingai sumažinti priešlaikinių širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų dažnumą globaliu mastu.

Pagal Yusuf S, Bosch J, Dagenais G, Zhu J and al. Cholesterol lowering in intermediate-riks persons without cardiovascular disease. The New England Journal of Medicine, 2016 parengė gyd. J. Kastys

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas", 2016m.