Ligoniai, sergantys depresija/4455">depresija, turi padidėjusią rizi­ką susirgti galvos smegenų kraujotakos sutrikimu. Re­zultatai, gauti naujos metaanalizės metu. Ji sudaryta iš 28 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 000 pa­cientų, ir rodo, kad pacientai, sergantys depresija, turi statistiškai reikšmingai didesnę riziką susirgti insul­tu bei padidėjusią su insultu susijusios mirties riziką.

Jau anksčiau atlikti tyrimai įrodė, kad depresija di­dina nutukimo, diabeto ir koronarinės ligos išsivysty­mo riziką. Todėl depresija turėtų būti traktuojama kaip atskiras insulto rizikos veiksnys.

Insultas yra viena iš pagrindinių mirtingumo ir nuolatinės negalios priežasčių, lemia didelius ekono­minius nuostolius. Depresija yra labai paplitusi ben­drojoje populiacijoje. Apskaičiuota, kad 5,8 proc. vyrų ir 9,5 proc. moterų patiria bent vieną depresijos epi­zodą per 12 mėnesių. Gyvenime depresija pasireiškia daugiau nei 16 proc. visos populiacijos, tuo tarpu tarp žmonių, sergančių nutukimu, diabetu ar arterine hiper­tenzija, paplitimas dar didesnis.

Mokslininkai mano, kad depresija gali padidinti ri­ziką susirgti insultu veikiant keliems mechanizmams – neuroendokrininiam, imunologiniam ar uždegiminiam. Tai gali būti susiję ir su žalingais įpročiais, pvz.: rūky­mu, prasta mityba ir nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Buvo ištirti 8478 pacientai, persirgę insultu ir po to stebėti nuo 2 iki 29 metų. Depresija buvo diagnozuo­jama atliekant ištyrimą pagal įvertinimo skales arba pagal gydytojų diagnozę. Nustatyta, kad sergantie­siems depresija bendra rizika susirgti insultu padidėja 45 proc., mirtino insulto rizika – 55 proc., o išeminio insulto rizika – 25 proc. Depresija nebuvo susijusi su padidėjusia hemoraginio insulto rizika.

Depresijos ir insulto paplitimas bei dažnis bendro­joje populiacijoje labai didelis, todėl nustatytas ryšys tarp depresijos ir insulto turi svarbią klinikinę reikšmę visuomenės sveikatai. Reikalingi tolimesni tyrimai, sie­kiant išsiaiškinti pagrindinius veikimo mechanizmus, lemiančius depresiją ir insultą.

Labai svarbi, bet dar neištirta problema yra laikas tarp depresijos ir insulto pasireiškimo. Bet kokia de­presija, atsiradusi po įvykusio insulto, vadinama poin­sultine depresija, kai prieš insultą nėra nustatoma jokių depresijos simptomų.

Nors egzistuoja veiksmingi depresijos gydymo bū­dai, ji vis tiek išlieka nepakankamai gydoma. Todėl pa­cientus, sergančius depresija, reikia gydyti ne tik sie­kiant pagerinti jų savijautą, bet ir sumažinti insulto iš­sivystymo riziką, padėti atkurti funkcinį paciento ak­tyvumą, sumažinti mirtingumą ir sveikatos priežiūros išlaidas po insulto.

Parengė Eglė Tarasevičiūtė

LITERATŪRA

Pan A. et al. Depression and risk of stroke morbidity and mortality. A meta-analysis and systematic review. JAMA 2011;306:1241-1249.

 

Žurnalas „Internistas“