+1
-0
+1
Depresijos problematika paauglystėje

Depresija – nevienalytis sutrikimas. Esminiai jos simptomai – liūdna nuotaika ir/ar pasitenkinimo jausmo praradimas. Lėtinės somatinės ligos gali ne tik sukelti depresiją, bet ir sunkinti jos eigą. Dėl lėtinių fizinės sveikatos problemų išsivystąs skausmas, funkciniai sutrikimai ir neįgalumas gali smarkiai padidinti depresijos išsivystymo riziką. Pati depresija gali sustiprinti ligonio fizinių negalavimų sukeliamą skausmą ir stresą bei neigiamai paveikti lėtinių somatinių ligų baigtis bei gyvenimo trukmę. Visa tai būdinga vyresnio amžiaus pacientams, tačiau ką daryti, jei simptomai pradeda varginti jauno amžiaus pacientus – paauglius? Paaugliai dažnai išgyvena liūdesį, perdėtai jautriai reaguoja į nesėkmes, jaučiasi sutrikę ir įsitempę. Tėvai dažniausiai į tokį savo vaiko elgesį stengiasi nekreipti dėmesio, bandydami jį paaiškinti „paauglystės sunkumais“. Vis dėlto reikia prisiminti, kad tai gali būti paauglystės depresijos simptomai, ypač jei sutrinka kasdienis paauglio funkcionavimas.

Klinikinė problema – didėjantys savižudybės mastai Lietuvoje

Literatūros duomenys apie paauglių depresijos rodiklius yra skurdūs ir prieštaringi, tačiau verčiantys sunerimti. Jei vaikų depresijos rodiklis nesiekia 3 proc., tai paaugliai sunkia depresija serga dažniau nei astma ar kitomis lėtinėmis ligomis ir šis rodiklis siekia 3–8 proc. Depresija serga net 14 proc. 15–18 m. amžiaus paauglių. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Manoma, kad tai lemia pokyčiai, vykstantys pogumburio-hipofizės-lytinių liaukų sistemoje. Deja, bet visame pasaulyje paauglių depresija prisideda prie priežasčių sąrašo, kurios lėmė savižudybę (lentelė). Apskaičiuota, kad kasmet apie 2 mln. žmonių miršta dėl nužudymų ar nusižudo. Teigiama, kad iš 2002 m. pasaulyje įvykusių 877 tūkst. savižudybių 200 tūkst. Sudaro paaugliai ar jauni suaugusieji. Suicidiniai bandymai – dažniausi paauglystės amžiuje, o savižudybės – viena pagrindinių mirties tarp šio amžiaus asmenų priežasčių, ir šie dydžiai paauglių amžiaus grupėje nuolat auga ir, beje, daug sparčiau nei kitose amžiaus grupėse. Iš 4 milijonų paauglių suicidinių bandymų bent 90 tūkst. baigiasi mirtimi arba kas 5 min. Įvykdoma savižudybė. Taigi savižudybių skaičiai visame pasaulyje rodo kritinę padėtį, reikalingą skubių, veiksmingų sprendimo būdų. Lietuvoje atlikti tyrimai (A. Laskytė, N. Žemaitienė, 2009) rodo, kad 7,3 proc. 15–17 m. amžiaus paauglių yra sąmoningai save žaloję. Mergaitės tokių veiksmų imasi 2,5 karto dažniau nei berniukai. Dažniausias savęs žalojimo būdas toks pat kaip ir kitose šalyse – vaistų perdozavimas, tokį būdą renkasi kas trečias save žalojantis Lietuvos paauglys. Bandžiusieji save žaloti paaugliai, palyginti su to nedariusiais, pasižymi didesne savižudiško elgesio tikimybe, nes beveik kas antras (43,4 proc.) prisipažino apie tai vėl galvojantis. Todėl depresijos problema, ypač kuri veda savižudybės link, išlieka aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi. Tai lemia, kad paaugliams depresiją nustatyti sunkiau, palyginti su suaugusiaisiais. Antra, tėvai nenori pripažinti, kad jų vaikai gali sirgti depresija, o paaugliai negeba suprasti savo būklės ir neieško pagalbos. Trečia, nėra kriterijų, skirtų konkrečiai paauglių depresijai diagnozuoti. Paauglių depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pasireiškia bent 2 iš 3 tipinių depresijos simptomų, kurių negalima priskirti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui ar organiniams psichikos sutrikimams. Minėtas epizodas turi trukti bent 2 savaites. Paauglių depresijai būdinga:

  • bloga nuotaika, liūdesys, „tuštumo“ jausmas ir beviltiškumas;
  • entuziazmo ir gebėjimo džiaugtis praradimas, pavyzdžiui, nebedžiugina veikla, anksčiau teikusi malonumą, motyvacijos stoka bei nuovargis, kuris neatitinka fizinio ir/ar psichologinio krūvio;
  • dėmesio koncentracijos stoka, užmaršumas, neryžtingumas, pavyzdžiui, sunku priimti paprasčiausius sprendimus ir planuoti savo veiklą, nepasitikėjimas savimi, blogėjantis pažangumas mokykloje;
  • emocinių reakcijų į įvykius, kurie jas sukeldavo, praradimas;
  • kaltė ir menka savivertė;
  • savižudiškos mintys ar veiksmai;
  • psichomotorinis slopinimas ar sujaudinimas;
  • nerimas, įtampa;
  • suirzimas, pyktis ir įniršis;
  • pernelyg jautrus reagavimas į kritiką;
  • mitybos įpročių ir kūno svorio pokyčiai, pavyzdžiui, per mėnesį kūno svoris sumažėja >5 proc.;
  • miego įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, sunku užmigti, jautriai miega, prabunda ≥2 valandomis anksčiau, dieną jaučiasi mieguistas ir pavargęs;
  • nutolimas nuo draugų;
  • polinkis naudoti priklausomybę sukeliančias medžiagas;
  • problemos su valdžios/teisėsaugos atstovais;
  • sumažėjęs libido;
  • blogesnė savijauta rytais.

Norėdami nuslopinti depresijos simptomus, paaugliai linksta išbandyti alkoholinius gėrimus ir/ar įvairias narkotines medžiagas, ir/ ar ištvirkauti. Depresija jiems gali pasireikšti priešišku, agresyviu ir rizikingu elgesiu. Tai dar labiau sunkina depresijos simptomus, sukelia naujas problemas, sutrikdo santykius su draugais, šeima, mokytojais ir teisėsauga.

Pagalba paaugliams

Parenkant paauglių depresijos gydymo būdą reikia atsižvelgti į sutrikimo sunkumą, ūmumą, paauglio motyvaciją, tėvų palaikymą ir, aišku, į gydymo veiksmingumą bei saugumą. Dažniausiai taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas ir socioterapija. Psichoterapija padeda paaugliams išsiaiškinti trikdančius ir skaudinančius įvykius bei jausmus ir išmoko su jais kovoti. Socioterapija skirta palankesnio paaugliui mikroklimato suformavimui, traumuojančios situacijos koregavimui ir pašalinimui namuose bei mokykloje ir tinkamos užklasinės veiklos sukūrimui. Pastaruoju metu išaiškėjus ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių ir depresijos ryšiui, išaugo susidomėjimas šio maisto papildo veiksmingumu ir saugumu. Išskiriamos 2 pagrindinės polinesočiosios riebalų rūgštys – omega-3 eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) ir omega-6 (linolio). Žinduolių organizmai jų negamina, todėl privalo gauti su maistu. Palankiausias šių medžiagų santykis maiste yra 1:1. Paskutiniuoju šimtmečiu pakitus maisto racionui, minėtas santykis tapo 1:18, nes daugelis žmonių vartoja gyvulinį ir augalinį maistą, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių. Padidėjęs omega-6 riebalų rūgščių kiekis sąlygoja ląstelių membranų sudėties pokyčius, kurie neigiamai paveikia membranų takumą ir lankstumą. Ilgųjų grandinių omega-3 EPR ir DHR rūgštys veikia atvirkščiai: padeda išlaikyti membranų takumą ir lankstumą, mažina uždegimo eikozanoidų sintezę ir atpalaiduoja uždegimą skatinančius citokinus. Tyrimuose įrodyta, kad depresijos (vienpolės ir dvipolės) išsivystymas siejasi su ląstelių membranų takumo ir lankstumo netekimu. Pastarasis sąlygoja membranų baltymų, jonų kanalėlių, receptorių ir neuromediatorių pažeidimą, todėl didėja uždegimo eikozanoidų ir uždegimą skatinančių citokinų. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad sumažėjęs omega-3 – EPR ir DHR – riebalų rūgščių suvartojimas ir/ar sumažėjęs jų kiekis kraujyje didina depresijos tikimybę suaugusiesiems. Duomenys, susiję su paauglių depresija, pasitaiko rečiau, tačiau yra daug žadantys. EPR ir DHR omega-3 riebalų rūgščių gausiausiai yra riebiosiose jūros žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje. Nors alfa linoleno rūgšties, iš kurios organizmas gali pasigaminti nedidelį kiekį EPR ir DHR, yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse ir graikiniuose riešutuose, savo verte ji neprilygsta žuvų taukuose randamoms EPR ir DHR. Kadangi Lietuvos gyventojų maisto racionas nėra gausus jūros žuvų, siektina kasdien su maistu gauti 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių. Viename arbatiniame šaukštelyje Möller‘s žuvų taukų yra net 1,2 g, o Möller's Premium – net 1,78 g omega-3 riebalų rūgščių. Dienos dozei gauti pakanka vieno šaukštelio Möller's žuvų taukų.

Apibendrinimas

Pakitęs omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis žmonių maisto racione siejasi su depresijos patogeneze. Žuvų taukai papildo selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių poveikį sergantiems depresija paaugliams, didina omega-3 riebalų rūgščių kiekį eritrocituose ir yra gerai toleruojami. Jei depresija pasireiškia kartu su valgymo sutrikimu, paauglio organizme mažėja omega-3 riebalų rūgščių kiekis. Omega-3 riebalų rūgštys susilpnina paauglių depresijos simptomus, gaunama vitamino D dienos dozė.

Parengė gyd. R. Nutautienė

Šaltinis: "Farmacija ir laikas"