Įvadas
Erekcijos sutrikimai (ES) – tai pastovus arba pasikartojantis nesugebėjimas pasiekti ir / arba palaikyti seksualiniam aktui pakankamą varpos erekciją (1). Tai viena dažniausių seksualinių problemų, su kuria susiduria suaugę vyrai. ES priežastys gali būti neurogeninės, psichogeninės arba endokrinogeninės, o patofiziologiškai jos yra susijusios su nepakankamu kraujo kiekiu varpos audiniuose erekcijos metu. ES dažnesni vyresnio amžiaus vyrams, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu (CD), hipertenzija, depresija ir rūkantiems (2–5). Epidemiologiniame tyrime nustatyta, kad 40 metų vyrams ES pasitaiko apie 20–40 proc., o 70 metų vyrams – net 70 proc. atvejų (2). Fosfodiesterazės 5 inhibitoriai (FDE5I), ES gydyti rinkoje atsiradę 1998 metais, dabar laikomi pirmo pasirinkimo vaistais šiai indikacijai (6). FDE5I, esant seksualiniam stimului, didina kraujo pritekėjimą į varpos akytkūnius (7–9). Tiesa, FDE5I nėra absoliučiai specifiški vien izofermentui FDE5, todėl juos vartojant gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos dėl poveikio kitiems FDE izofermentams (10–12). Senstant populiacijai, ES dažnis didėja, todėl šių vaistų poreikis auga. Selektyvusis FDE5I avanafilis pradeda veikti greitai, jo veiksmingumas ir toleravimas tirti II, III ir IV fazės klinikiniuose tyrimuose.