Galimybė kontroliuoti lytinio akto laiką grąžina seksualinio gyvenimo kokybę

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos seksualinės medicinos gydytoja dr. Giedrė Jonušienė teigia, kad greita ejakuliacija – rimta problema, į kurią vyrams nederėtų numoti ranka.

Giedrė Jonušienė informuoja, kad dar 1970 m. eksperimentinės seksologijos pradininkai W.Mastersas ir V.Johnsonas priešlaikinę ejakuliaciją įvardijo kaip negalėjimą sulaikyti ar atidėti ejakuliacijos iki partnerės orgazmo per buvusias 50 proc. sueičių. Progresuojant seksologijos mokslui, atsirandant vis daugiau klinikiniais tyrimais grįstų įrodymų, keitėsi ir greitos ejakuliacijos apibrėžimai.

Ejakuliacija, visada arba beveik visada prasidedanti prieš arba maždaug per vienąminutę po prasiskverbimo įmakštį, taip pat nepakankama ejakuliacijos kontrolė ir neigiami, su būkle susiję asmeniniai padariniai apibrėžiami kaip priešlaikinė ejakuliacija. Ši klinikinė situacija gali progresuoti ir vyras gali pradėti vengti lytinių santykių, o santykiaudamas – jausti diskomfortą. Kai specialistas vertina nusiskundimus, susijusius su priešlaikine ejakuliacija, svarbu įvertinti vyro sugebėjimą kontroliuoti ejakuliaciją, ją atidėti, jos trukmę ir jaučiamą įtampą dėl šios situacijos.Vienas objektyvesnių būklės įvertinimo metodų – intravaginalinis ejakuliacijos laikas. Tai laikas nuo varpos įvedimo pradžios iki ejakuliacijos. Šis laikas yra svarbus diagnostinis kriterijus.

Ejakuliacijos trukmė yra labai individuali, normalu, jei ji trunka nuo vienos iki septynių minučių. Apklausiant vyrus, kurie skundžiasi greita ejakuliacija visą gyvenimą, net 90 proc. jų teigė, kad santykių metu ejakuliacija įvyksta per mažiau nei trisdešimt sekundžių, o vyrai, nesiskundžiantys greita ejakuliacija, teigė, jog ejakuliacija įvyksta vidutiniškai per penkias minutes.

2007 m. atliktoje tarptautinėje studijoje, kurioje dalyvavo apie 12 tūkst. vyrų iš įvairių šalių, buvo nustatyta, kad greitą ejakuliaciją patiria nuo 20 iki 25 proc. 18–65 metų vyrų. Bet, nepaisant problemos aktualumo, tik 9 proc. vyrų, patiriančių priešlaikinę ejakuliaciją, kreipiasi

pagalbos į specialistus. Net kas antras su šia problema susiduriantis vyras mano, kad priešlaikinė ejakuliacija atsiranda dėl per didelio susijaudinimo, padidėjusio jautrumo lietimui, retų santykių. Tik apie 10 proc. mano, kad tai – medicininė būklė.

Pats ejakuliacijos procesas yra gana sudėtingas refleksas, kurio centrai (aktyvinantys ir slopinantys) yra tiek galvos, tiek stuburo smegenyse. Šių centrų veiklą reguliuoja neuromediatoriai. Vienas pagrindinių ejakuliacijos procese dalyvaujančių neuromediatorių yra seratoninas: kuo mažiau jo yra neuronų jungtyse, tuo didesnė tikimybė, kad vyrui bus greitos ejakuliacijos fenomenas. Manoma, kad ši serotonino apykaita nulemta genų, ir dėl to gali pasireikšti vadinamoji viso gyvenimo priešlaikinė ejakuliacija.

Neskuba kreiptis į gydytoją

Pasak gydytojos, vyrai vis dar vengia kalbėti apie ejakuliacijos problemas, nes jaučia nepatogumą ir gėdą, taip pat nežino, kur kreiptis pagalbos, ar net mano, kad nėra jokių metodų jiems padėti. Yra manančių, kad ši būklė trumpalaikė ir greit praeis. Žalingiausia situacija būna tuomet, kai, esant greitai ejakuliacijai, vyras nemano, jog tai yra problema, nesidomi savo partnerės orgazmo potyriu, apie tai su ja nediskutuoja, o pati moteris vengia pradėti diskusiją šia tema, nes bijo įskaudinti savo partnerį.

Dėl neigiamų priešlaikinės ejakuliacijos padarinių ne tik vyrui, bet ir jo partnerei ši situacija turi būti koreguojama pritaikant gydymą. Prieš skiriant gydymą reikia įvertinti paciento ir jo partnerės lūkesčius. Priešlaikinei ejakuliacijai gydyti rekomenduojama daug metodų. Tarp jų – psichoseksualinės terapijos metodai (stabdymo, užspaudimo technikos tiek santykių, tiek masturbacijos metu), jiems pritaikyti reikalinga labai stipri paciento ir jo partnerės motyvacija, disciplina, laisvas laikas sekso terapijai. Taip pat greitai ejakuliacijai gydyti rekomenduojama naudoti vietinį gydymą – varpos galvutės jautrumą mažinančiais anesteziniais preparatais, geriamaisiais varpos kraujotaką gerinančiais preparatais, nors jų efektyvumo įrodymų ir trūksta.

Psichoseksualinė terapija nerekomenduojama vyrams, kuriems priešlaikinė ejakuliacija tęsiasi visą gyvenimą. Šiuo atveju rekomenduojamas gydymas vaistais. Medikamentinio gydymo tikslas yra serotonino koncentracijos neuronuose didinimas, siekiant sulėtinti ejakuliacijos refleksą.

Serotonino kiekį didina tam tikrų grupių antidepresantai, tačiau jų poveikio reikia laukti ilgai. Šiandien jau yra serotonino koncentraciją didinantis medikamentas greitai ejakuliacijai gydyti. Naujasis vaistas yra trumpo veikimo, vartojamas tik prieš santykius ir pagal poreikį. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, vartojant šį medikamentą ir jo efektą lyginant su placebu, nustatytas ejakuliacijos trukmės santykių metu pailgėjimas, lengvesnis ejakuliacijos kontroliavimas, didesnis pasitenkinimas santykiais, atsipalaidavimas jų metu tiek pačiam vyrui, tiek jo partnerei.

Savaitraštis „Veidas“

 LT/Pri/2013/17