+1
-0
+1
Prof. Limas Kupčinskas: gydant hepatitą C įvyko esminis perversmas

Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų univer­siteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovu prof. Limu Kupčinsku.

Ar turime gerų naujienų, susijusių su hepatito C gy­dymu?

Gydant hepatitą C, per pastaruosius dvejus metus įvyko esminis perversmas ir net revoliucija. Pasaulio mokslininkų, gydytojų ir molekulinių biologų pastangomis sukurti nauji vaistai, kuriais, gydant sergančiuosius 1-ojo genotipo viru­su, pasiekiamas beveik 100 proc. efektyvumas. Šį genotipą turintis hepatito C virusas yra labiausiai paplitęs Lietuvo­je. Anksčiau naudota sudėtinė terapija su interferonu sukel­davo labai daug nepageidaujamų reakcijų, buvo reikalingas metus laiko trunkantis gydymas, o dėl menko vaistų efek­tyvumo pavykdavo išgydyti tik apie 40 proc. 1-ojo genoti­po virusu sergančių pacientų. Šiandien, turėdami galimy­bę naudoti naujos kartos, tiesiogiai virusą veikiančius vais­tus, galime pasiekti pačių geriausių rezultatų – visiško vi­ruso sunaikinimo 99 atvejais iš 100. Šie vaistai, priešingai nei ankstesni, beveik nesukelia nepageidaujamų reakcijų, o gydymo kursas trunka tik 3 mėnesius. Tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių vaistų sukūrimas yra vienas didžiausių šio dešimtmečio medicinos mokslo laimėjimų.

Ar šiais vaistais jau gydomi žmonės Lietuvoje?

Sudėtiniu tiesiogiai virusą veikiančiu vaistų deriniu, vals­tybės kompensuojamu 100 proc., sergantieji Lietuvoje gydo­mi nuo 2015 metų spalio mėnesio. Pirmajame etape buvo gy­domi tik sunkiausiai sergantys ligoniai, kuriems kepenų liga pažengusi, t. y. tie, kuriems nustatyta 3 arba 4 stadijos kepe­nų fibrozė.

Pacientams, kuriems fibrozė (kepenų surandėjimas, kuris turi grįžtamąją eigą) pasiekia 4 stadiją (vadinama ciroze, kuri yra negrįžtama), gręsia gyvybei pavojingos komplikacijos, to­kios kaip kraujavimas iš virškinimo trakto, skysčių kaupima­sis pilvaplėvėje, kepenų vėžio išsivystymas. Labai džiugu, kad visi šie sunkiausi ligoniai mūsų šalyje jau turi galimybę būti iš­gydomi nuo hepatito C infekcijos.

Džiaugiamės, kad nuo šių metų liepos mėnesio galime gy­dyti hepatitu C sergančius pacientus, kuriems 2-os fibrozės sta­dijos kepenų pažeidimas yra pažengęs mažiau.

Ar naujieji vaistai gali išgydyti žmogų, kuriam jau yra išsivysčiusi kepenų cirozė?

Kepenų ciroze sergantį pacientą išgydžius nuo viruso, liga yra sustabdoma, ji nebeprogresuoja ir tokiu būdu išvengia­ma kepenų transplantacijos. Tiesa, jeigu jau yra išsivysčiu­sios kepenų cirozės komplikacijos – skysčių kaupimasis pil­vaplėvėje, kepenų funkcijos nepakankamumas, kraujavimas į virškinimo traktą, kepenų transplantacija yra būdas išgelbė­ti pacientą. Ligoniams, kuriuos pavyksta išgydyti nuo hepa­tito C viruso iki kepenų transplantacijos, prognozuojama ge­resnė potransplantacinė eiga, taip pat svarbu paminėti, kad hepatitas C po transplantacijos nebeatsinaujina. Jeigu kepe­nų transplantacija atliekama pacientui, kurio kepenyse viru­sas nėra sunaikintas, tai po transplantacijos hepatito C viru­sas apsigyvena persodintose kepenyse ir jose sukelia uždegi­mą, liga toliau progresuoja.

Gydymas naujaisiais tiesiogiai virusą veikiančiais vaistais sumažina kepenų transplantacijos poreikį hepatitu C sergan­čiųjų gretose ir padeda taupyti lėšas, nes kepenų transplanta­cija yra labai brangi procedūra. Šiais vaistais kepenų cirozės progresavimas yra sustabdo­mas, todėl žmogus gali toliau gyventi. Išsivysčius kepenų vė­žiui, reikalingas specializuotas onkologinis gydymas.

Ar šie vaistai visai sunaikina virusą?

Tiek atvejų, kiek turėjome savo praktikoje, pavyko išgy­dyti iki 98–99 proc. pacientų Tiesiogiai virusą veikiantys vais­tai yra kompensuojami nuo praeitų metų spalio mėnesio, o iki tol galimybė juos naudoti buvo vardinėje pacientų programo­je, kur gydėme 70 pacientų. Visi pasveiko, nė vienam pacien­tui liga neatsinaujino.

Kol vaistai pasiekia vartotoją, praeina nemažai laiko. Ar yra kokių nors ilgesnių šio vaisto stebėjimo rezultatų?

Nuo vaisto sukūrimo iki pritaikymo klinikinėje prakti­koje praeina daug klinikinių tyrimų stadijų. Paprastai visas procesas užtrunka apie 10 metų. Amerikiečiai turi dvejų metų gydymo šiuo vaistu patirtį. Kadangi virusas neaptin­kamas nei po kelių mėnesių, nei po metų, tikėtina, kad po­veikis yra ilgalaikis.

Kaip yra su kitų genotipų virusų gydymu? Juk hepati­tas C turi net 6 genotipus.

Lietuvoje 1-ojo genotipo virusu yra užsikrėtę beveik 70 proc., 2-ojo ir 3-iojo genotipo virusu - apie 30 proc. Gydant senos kartos vaistais, 2-ojo ir 3-iojo genotipo gydymo efekty­vumas būdavo geresnis, nei gydant 1-ojo genotipo virusą turin­čius pacientus – pavykdavo išgydyti apie 70 proc. sergančių­jų. Visos mokslininkų pastangos buvo sutelktos į vaistų sukū­rimą, kurie išgydytų 1-ojo genotipo viruso infekciją, o 2-ojo ir 3-iojo genotipų gydymui kol kas tenka naudoti senesnės kartos vaistus. Tiesa, šiuo metu tiriami naujesnės kartos vaistai, kurie veiks ir kitus genotipus, ypač 3-iąjį genotipą, kuris dabar yra sunkiausiai pagydomas.

Kokie pacientai kreipiasi į Jus?

Užsikrėtus hepatito C virusu, daugumai pacientų ligos pra­džia būna besimptomė. Tik 10 proc. ligonių pasireiškia ūminė ligos eiga. Visi kiti pacientai nepajunta, kad susirgo, ir liga per­eina į lėtinę eigą. Kepenų cirozei išsivystyti vidutiniškai reikia apie 20–25 metų. Jeigu užsikrečia jaunesnio amžiaus pacien­tas, laikotarpis būna ilgesnis, jeigu vyresnis pacientas – kepe­nų cirozė gali išsivystyti ir per 15 metų.

Hepatito C virusas buvo atrastas tik 1989 metais, o testas jam nustatyti Lietuvoje atsirado 1994 metais. Sovietmečiu kraujo paėmimo ir perpylimo technika buvo netobula, todėl labai nukentėjo ligoniai, kuriems dėl kokių nors priežasčių buvo perpilamas kraujas ar kraujo plazma, taip pat nukentė­jo dalis kraujo donorų. Dėl visų šių paminėtų priežasčių su­siklostė situcija, kad didžioji dalis pacientų yra vyresnio am­žiaus žmonės, bet ir šiuolaikinė visuomenė nėra apsaugota nuo šio viruso.

Pasitelkus šiuolaikines technologijas, sparčiai daugėja mokslo laimėjimų, kuriuos taikant vaistų kūrimo pramonėje galima tikėtis naujų efektyvių ir saugių gydymo alternatyvų įvairiose terapinėse srityse.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Šaltinis:ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS INFEKCINĖS LIGOS Nr. 1 (10), 2016