Įžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas

Net 12 metų Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veiklai sėkmingai vadovavusi ir garbingų įvertinimų europiniu mastu pasiekusi LSMU MA Kardiologijos klinikos prof. dr. Aušra Kavoliūnienė, net ir pasitraukusi iš šių pareigų neliko kardiologų veiklos užribyje. Šie metai profesorei buvo itin darbingi ir prasmingi... Be rimtų projektų įgyvendinimo ir tolesnės jų tąsos, prof. A. Kavoliūnienei buvo suteiktas Metų kardiologo vardas. Taigi kiek svarbus šis įvertinimas ir ko jis įpareigoja? Apie tai – šis mūsų pokalbis...

 Kaip priėmėte žinią, jog Jums suteiktas Metų kardiologo titulas? Ką šis įvertinimas Jums reiškia?

Kaip žinia, kolegų įvertinimas yra pats svarbiausias. Šiame formaliame pasaulyje mes vieni apie kitus galvojame, stebime atliekamus darbus, t. y. Tarsi nejučia vieni kitus vertiname, ir tai yra labai natūralu. Kartu svarbiausius darbus dirbame tyliai, kaip ir derėtų. Turiu prisipažinti, kad „Metų kardiologo“ titulas man buvo didžiulė staigmena. Turbūt pati žaviausia akimirka ir buvo ta, jog net nenutuokiau apie tai. Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 400 kardiologų: labai puikių specialistų, patyrusių ir dar visai jaunų, bet daug žadančių. Natūraliai kyla klausimas – kodėl pasirinkta aš?

Vis dėlto, įsigilinus į šio klausimo esmę, pasidaro tarsi aišku... Iš tiesų man šie metai buvo labai darbingi, kartu su kolegomis pasiekėme įspūdingų rezultatų. Po daugelio įdirbio metų mums pagaliau pavyko įtikinti Sveikatos apsaugos ministeriją, jog Lietuvoje, kaip ir Europoje bei visame pasaulyje, turi būti vykdomos programos, skirtos širdies nepakankamumo (ŠN) problemai. Taigi, 2015 m. pabaigoje, pritarus mūsų pasiūlymui, pasaulio šviesą išvydo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl naujos paslaugos, skirtos sergančių ŠN pacientų konsultavimui ir mokymui, įgyvendinimo.

Po pernai vykusių paruošiamųjų darbų šiemet buvo pradėta jį įgyvendinti. Kitaip tariant, vykdydami SAM įsakymą visas teorines žinias pradėjome taikyti praktikoje: įsteigėme ŠN sergančių asmenų konsultavimo kabinetus, kuriuose dirba kardiologai ir slaugytojos. Žinoma, iš pradžių reikėjo juos parengti pagal specialias tobulinimosi programas. Darbas šia kryptimi prasidėjo nuo tobulinimosi kursų, kurie buvo skirti bendrosios praktikos slaugytojoms, dirbančioms su ŠN sergančiais pacientais.

Šiuos kursus aš su daktare Daiva Kriukelyte iš LSMU MA Slaugos fakulteto organizavome kartu su Vilniaus universiteto prof. Jelena Čelutkiene ir VUL SK specializuota slaugytoja Edita Licholip. Tai – tvirta entuziastingai nusiteikusių bendraminčių komanda. Siekiant parengti specializuotas ŠN slaugytojas, kurios išmanytų ŠN ir visas su šia patologija susijusias aplinkybes, teko sukurti visiškai naują mokymo kursą.

Į šią veiklą įsijungė ir entuziastingai nusiteikusios LKD širdies nepakankamumo darbo grupės narės, studentės, kurios labai atsakingai ruošėsi susitikimamssu ŠN sergančiais stacionaro pacientais: pačios ieškojo medžiagos, rengė prezentacijas, visas žinias labai nuoširdžiai perdavė pacientams.

Ši medžiaga vėliau buvo panaudota bendrosios praktikos slaugytojų, kurie buvo rengiami darbui su ŠN sergančiais pacientais, kursams. Tobulinimosi kursai truko 2 mėnesius, teorines žinias derinant su praktiniais užsiėmimais. Toks mokymas buvo labai novatoriškas ir visapusiškai pasiteisino. Beje, mane labiausiai nustebino tai, jog bendrosios praktikos slaugytojos, savanoriškai pasirinkusios šį kursą, pasirodė esančios nepaprastai išmanios, išradingos, motyvuotos, labai puikiai mokėjo naudotis internetine medžiaga. Tai mane, kardiologus bei kolegas iš LSMU Slaugos fakulteto labai maloniai nudžiugino.

Vėliau teko parengti kvalifikacijos tobulinimosi kursus gydytojams šios ŠN konsultavimo paslaugos teikimui. Iki šiol ŠN kursai buvo labai populiarūs ir mėgstami, vykdomi jau daugiau nei 10 metų, skirti gydytojams, besispecializuojantiems ŠN srityje, aprėpdavo visą kardiologijos sritį kartu su ŠN, na, o šiais metais turėjome paruošti naują, būtent ambulatoriniam ŠN pacientų konsultavimui skirtą programą. Vadovaujantis SA ministro įsakymu ir birželio mėnesį pradėjus jį vykdyti, Lietuvoje buvo steigiami ŠN kabinetai. Taigi mano kolegos negalėjo to nepamatyti ir neįvertinti. Tai – mūsų šių metų veiklos pagrindų pagrindas. Visi minėtieji darbai natūraliai sukūrė sąlygas parengti 181 psl. Knygą „Širdies nepakankamumu sergančių pacientų konsultavimas ir mokymas“. Ji išleista gruodžio 1 dieną. Žinoma, knygos perengimas reikalauja labai daug laiko šiam darbui teko paskirti gerą pusmetį – vėlyvas popietes, vakarus, savaitgalius. Dabar, matydama rezultatą, juo labai džiaugiuosi. Šią knygą rašėme kartu su puikiomis jaunosiomis bendraautorėmis – Goda Maciulevičiūte, Rasa Sadeckaite ir Kristina Vasiljevaite. Dirbome ne sau, o būsimam skaitytojui, tad gera žinoti, kad kolegos tai įvertino. Manau, tai patys svarbiausi šių metų veiklos aspektai ir pasiekimai.

Tačiau Jums artima ir labai svarbi ne tik kardiologijos praktika...

Dirbant universitetinėje ligoninėje neišvengiamos daugialypės kryptys. Tai ir praktinis darbas, ir akademinė, ir mokslinė veikla... Visi kolegos žino, jog mes labai aktyviai dalyvaujame renkant duomenis ilgalaikiam Širdies nepakankamumo registrui. Šis darbas vyksta pagal Europos mokslinio tyrimo programą. Džiugu, kad į šią veiklą aktyviai įsijungė ir jauniausieji kolegos – būsimieji kardiologai. Per keletą metų mums pavyko surinkti daugiau nei 500 sergančių ŠN pacientų duomenis.

Tai vienas didžiausių registro centrų Vidurio Europoje. Kadangi Lietuva nėra didelė šalis, mums buvo paskirtas vienas universitetinis centras – LSMUL Kauno klinikos ir regioninė Marijampolės ligoninė – kaip antro lygio centras. Taigi Lietuvoje šiam registrui duomenis teikia du centrai. Darbas reikalauja daug dėmesio ir laiko – vieno paciento duomenų registravimas užtrunka mažiausiai valandą. Mano vadovaujamas jaunimas išties labai šauniai padirbėjo. Toks kryptingas bendravimas ir bendradarbiavimas yra labai didelė vertybė. Galima paminėti ir Kardiomiopatijų registrą. Per dvejus metus mums pavyko suregistruoti daugiau nei 100 pacientų duomenis. Intensyvus darbas, padedant jauniesiems kolegoms, būsimiems kardiologams Aušrai Krivickienei ir Mindaugui Vieželiui, vyksta toliau. Smagu matyti, kokie jie darbštūs, motyvuoti, jiems įdomu tai, ką jie daro, jie aktyviai dalyvauja europiniuose susitikimuose, diskutuoja, palaiko ryšius. Akylai stebiu šį procesą ir labai džiaugiuosi. Itin sėkmingai vykdėme tarptautinį mokslinių tyrimų projektą sutartiniu pavadinimu DUSULYS.Tai labai unikalus Vilniaus universiteto ir LSMU projektas, kuriam vadovauja prof. J. Čelutkienė.

Turime puikų partnerį Prancūzijoje – mokslinių tyrimų centrą INSERM, kuriame dabar dirba mūsų vyresnioji kardiologijos rezidentė Justina Motiejūnaitė. Ji šiame centre analizuoja mūsų sukauptus duomenis. Projekte, kuriuo labai didžiuojamės ir sėkmingai jį įgyvendiname, dalyvauja daugiau nei 1 tūkst. pacientų. Dažnai susitinka mokslininkų grupės, bet labiausiai džiugina tai, kad į šį projektą pavyko įtraukti kartu dirbančius jaunuosius kardiologus ir jaunuosius skubios medicinos pagalbos specialistus bei rezidentus. Apibendrinant darbus norisi pabrėžti, jog labai džiugina Vilniaus universiteto ir LSMU kardiologų, dirbančių ŠN srityje, bendros pastangos, stiprėjantis tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas, programos su Prancūzijos INSERM centru įgyvendinimas, jaunųjų kardiologų ir Studentų mokslinės draugijos narių bendri darbai. Gera kurti idėjas, kurioms pritaria tiek Kardiologijos klinikos, tiek Lietuvos kardiologų draugijos bei Širdies asociacijos vadovai ir visapusiškai remia jų įgyvendinimą.

O kokia ateities vizija Jus labiausiai žavi?

Žinoma, būtų labai šaunu ir toliau tęsti šiuos darbus ŠN ir KMP srityje... Įžengėme į labai svarbią sritį – kardiologijos genetiką. Šia kryptimi žengiame pasitelkdami europines programas, ir aš labai tikiuosi, kad kitąmet pavyks išjudinti siauresnę kardiomiopatijų sritį – amiloidozes, jų šiuolaikinę diagnostiką. Šiam žingsniui pritaria Vilniaus ir Kauno universitetinių centrų vadovai. Vėlgi belieka pasirūpinti, kad atsirastų radiologinės ir genetinės diagnostikos technologijos. Labai tikimės užsienio partnerių pagalbos. Na, o vystant kardiologijos genetikos mokslinę kryptį daug žada jaunasis biologijos specialybės doktorantas Lukas Žemaitis. Vadovaujant prof. V. Lesauskaitei bei man konsultuojant su jaunuoju mokslininku vystysime genetinius tyrimus kardiomiopatijų srityje. Tai būtų nauja kryptis, todėl labai norisi paskatinti vis daugiau kardiologų skirti dėmesio šiai sričiai, nepagailėti jai laiko, motyvacijos ir entuziazmo.

Beje, netikėtai atsiveria vis daugiau naujų sričių, kurios reikalauja mūsų dėmesio ir indėlio. Jau dabar žinau,

jog kitais metais bus rašomas naujas kardiologijos vadovėlis, kurio darbui vadovauti paskirtas prof. Aras Puodžiukynas. Autorių bus daug, kiekvienas jų jau turi užduotis. Man šis akademinis darbas – viena maloniausių darbo sričių. Na, o kai įžengiu į mokslo ir praktikos šventovę – universitetinę ligoninę, svarbiausias žmogus man čia yra pacientas ir pacientų gerovei yra dedikuojami visi mūsų darbai.

Kalbino R. Pečeliūnienė

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas", Nr.10, 2016m.