+2
-1
+1
Ką šeimos gydytojai turėtų žinoti apie endometriozę?

Endometriozė – gimdos gleivinės išvešėjimas už gimdos ribų, kai panašus į gimdos gleivinę audi­nys įvairiose organizmo vietose suformuoja tarsi saleles ir sukelia nuo estrogenų priklausomą lėtinį už­degimą. Liga gana dažna, neretai nesukelia jokių simptomų ir diagnozuojama atsitiktinai, kai moteris ima ieškoti nevaisingumo priežasčių.

Ką apie endometriozę turėtų žinoti šeimos gydytojai? Kalbamės su gydytoja akušere ginekologe Daiva Keršulyte.

Kokie simptomai, kuriais skundžiasi pacientė, su­teikia pagrindo įtarti endometriozę ir siųsti ją konsul­tuotis su gydytoju ginekologu?

Simptomų, kurie leistų įtarti endometriozę, gali būti įvairių. Gali pasireikšti tik vienas arba keletas simptomų, arba jų visai nebūti, tačiau moteris gali skųstis negalėji­mu pastoti. Tipiškiausias endometriozės simptomas yra tamsiai rudos, vadinamosios šokoladinės, išskyros, kurios pasireiškia prieš arba po mėnesinių. Šis tepimas labai ne­ramina moteris. Tai tikrai nėra norma, ypač išskyrų pa­gausėja prieš mėnesines. Iš kitų dažnų simptomų galima paminėti gausias mėnesines su krešuliais. Taip pat daž­nai, esant endometriozės židiniams, mėnesinės ir lytiniai santykiai būna skausmingi. Moterį gali varginti neloka­lizuotas skausmas pilvo apačioje, strėnų, nugaros skaus­mas. Tai yra pagrindiniai simptomai. Jeigu pacientė var­dija šiuos požymius, galima įtarti endometriozę ir siųsti konsultuotis su specialistu.

Ką šeimos gydytojas turėtų išaiškinti pacientei, kuriai įtariama endometriozė?

Šeimos gydytojas turėtų paaiškinti, kokia tai liga, koks galimas gydymas ir kuo gresia negydymas. Negydoma endometriozė gali progresuoti sparčiau, sukelti sąaugų vystymąsi, kurios sukelia lėtinius mažojo dubens skaus­mus. Jaunoms vaisingo amžiaus moterims svarbu išaiš­kinti, kad endometriozė yra viena gana dažnų nevaisingu­mo priežasčių – jį nustatoma maždaug trečdaliui negalin­čių pastoti moterų. Labai svarbu, įtarus ligą, laiku kreip­tis į specialistą – ginekologą, kuris patvirtins arba paneigs diagnozę ir, esant reikalui, paskirs atitinkamą gydymą.

Taip pat šeimos gydytojai galėtų pacientes nuramin­ti, kad endometriozės kilmė nėra piktybinė – tai nėra on­kologinė liga.

Kokie yra pagrindiniai pacientę kankinantys simptomai sergant endometrioze?

Ši liga pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, tačiau pastaruoju metu daugėja jaunų moterų, paauglių, kurioms nustatoma endometriozė. Europoje endometrioze serga apie 16 mln. moterų, Lietuvoje 2009 metais nustatyta apie 8 500 endometriozės atvejų.

Pagrindinius simptomus jau minėjau – tai šokoladi­nės išskyros, gausios, su krešuliais mėnesinės, skausmas. Tiesa, neretai būna, kad moteris neišsako jokių nusiskun­dimų, jai nepasireiškia jokie endometriozei būdingi simp­tomai, o liga nustatoma atsitiktinai, kai imama ieškoti ne­vaisingumo priežasčių. Taigi endometriozės eiga gali būti nebyli. Praktikoje būta atvejų, kai endometriozė pastebė­ta atliekant laparoskopinę diagnostiką dėl nevaisingumo, liga jau buvo IV stadijos.

Net toks simptomas, kaip labai skausmingos mėne­sinės, kai nepadeda jokie vaistai nuo skausmo, gali būti signalas, kad moteris serga endometrioze.

Taigi gebėjimas gimdos gleivinės ląstelėms išlikti, augti dalijimosi būdu ir formuoti endometriozės židi­nius, kuriems būdingas uždegimas ir padidėjusi cito­kinų, prostaglandinų ir kitų mediatorių koncentracija, nulemia ir pagrindinius endometriozės simptomus – skausmą ir nevaisingumą.

Kuo skiriasi įvairios endometriozės stadijos?

Endometriozė – liga, kurios išsivystymo priežasčių mokslininkai iki šiol nėra išsiaiškinę. Sergant endometrio­ze, gleivinė, kuri yra gimdos viduje, dėl nežinomų prie­žasčių atsiranda ir prilimpa už gimdos ribų, t. y. įvairio­se kitose organizmo vietose. Endometriozės židiniai gali formuotis ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos paviršiaus, gimdos kaklelio, šlapimo pūslės, žarnyne, kt. Retais atve­jais endometriozės židiniai gali išplisti už pilvo ertmės ribų, net formuotis plaučiuose ar smegenyse.

Endometriozės židiniai funkcionuoja kaip ir gimdos gleivinė, t. y. reaguoja į hormonų pokyčius esant mėne­sinėms. Vadinasi, šie židiniai mėnesinių metu padidėja ir kraujuoja. Kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl vystosi uždegimas, kyla skausmas, ima formuotis sąau­gos ir cistos.

Endometriozė skirstoma į 4 stadijas, kurios diagno­zuojamos atsižvelgiant į židinių skaičių, o ne pagal simp­tomus ir jų sunkumą. Židiniai vertinami endometriozės balais. Balai sumuojami ir nustatoma stadija: kuo daugiau židinių, tuo didesnė stadija. Ligą diagnozuoja ir stadiją nu­stato gydytojas ginekologas. Stadiją svarbu nustatyti dėl vaistų kompensavimo. Ligos stadija nustatoma atlikus chi­rurginę diagnostiką: I stadija – minimali endometriozė, II stadija – lengva, III – vidutinė, IV – sunki.

Endometriozė progresuoja lėtai. Teigiama, kad nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki diagnozės patvirti­nimo praeina 7–12 metų. Dalis moterų delsia kreiptis į gydytojus, tačiau nuo pirmos konsultacijos iki diagnozės nustatymo taip pat praeina keleri metai.

Kaip diagnozuojama endometriozė?

Pagrindinis endometriozės diagnostikos būdas yra la­paroskopija. Tiesa, ji nėra būtina visoms pacientėms. Jei­gu moteris pageidauja, gali būti paskirtas empirinis gy­dymas hormonais.

Tačiau tik laparoskopinė diagnostika leidžia tiksliai nu­statyti ligą, jos židinius. Atliekant šią diagnostikos procedū­rą, kartu atliekamas ir gydymas, t. y. šalinami, prideginami endometrioziniai židiniai. Nei atlikę ultragarsinį, nei kom­piuterinės tomografijos, nei magnetinio rezonanso tyrimą nepamatysime endometriozės židinių mažajame dubenyje. Tiesa, jeigu endometriozė yra kiaušidėse ir formuojasi endo­metriozinė cista, ją įmanoma pamatyti atliekus echoskopiją.

Ar endometriozė yra išgydoma liga?

Deja, endometriozė nėra išgydoma liga. Tiesa, ją ga­lima pristabdyti, sulėtinti progresavimą. Kodėl ir kaip liga progresuoja, mokslas taip pat kol kas negali pasaky­ti. Vienoms moterims po gydymo liga gali neprogresuo­ti ilgą laiką, metus ir daugiau, kitoms sustabdyti gimdos gleivinės išvešėjimą už gimdos ribų sekasi sunkiai. Dau­gelį metų endometriozė gali nesukelti jokių simptomų. Tačiau moterims, kurioms endometriozė sukelia skaus­mą, progresuoja, atsinaujina, reikalauja nuolatinio simp­tomų gydymo. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai liga diagnozuojama anksti ir skiriamas individualus gydymas.

Koks gydymas skiriamas diagnozavus I–II stadi­jos ir III–IV stadijos endometriozę?

Praktiškai visais endometriozės atvejais pirmiausia, jeigu tai įmanoma, bandoma chirugiškai pašalinti ligos židinius. Pagal situaciją, ligos stadiją, moters planus, gali būti atliekama laparoskopinė operacija, t. y. tausojanti arba radikali. Laparoskopinė operacija gali būti atliekama vai­singo amžiaus moterims, kurios dar planuoja pastoti. Radi­kalus būdas – abiejų kiaušidžių šalinimas, siekiant sukelti menopauzę, ir kartu visų matomų endometriozės židinių pašalinimas (kartu gali būti pašalinta ir gimda su kiaušin­takiais). Toks metodas skiriamas moterims, kurioms gydy­mas vaistais nėra veiksmingas, nes išlieka stiprūs skaus­mai, ir kurios neplanuoja gimdyti arba kurioms planuo­jama pašalinti gimdą dėl kitų ligų (gimdos miomos, kt.).

Taigi gydymas gali būti ir chirurginis, ir medikamenti­nis. Atsižvelgiant į moters planus, galima skirti vaistų arba, jeigu moteris planuoja gimdyti, jai rekomenduojama pa­stoti. Kaip jau minėjau, ligos progresavimo veiksniai nėra žinomi, todėl iš karto po operacijos rekomenduojama pla­nuoti pastojimą, nes po kurio laiko židinių vėl gali atsiras­ti, todėl pastojimas bus komplikuotas. Jei moteris gimdy­ti neplanuoja, jai gali būti skiriama vaistų – progestinų.

Jeigu diagnozuojama III–IV stadija, gydymas yra il­gesnis. Šiuo atveju pirmo pasirinkimo vaistas yra proges­tinas dienogestas. Progestinai tinkamesni endometriozės sukeltam skausmui malšinti, nes jų sudėtyje nėra estroge­nų, kurie skatina endometrinio audinio augimą.

Ar diagnozavus endometriozę šeimos gydytojas gali išrašyti gydytojo ginekologo paskirtą gydymą?

Taip, gali. Jeigu po ginekologo konsultacijos mote­riai paskirtas medikamentinis gydymas, šeimos gydyto­jas gali jį tęsti.

III–IV stadijos endometriozei gydyti pirmo pasi­rinkimo vaistas dienogestas po 2 mg yra kompensuo­jamas. Ar jį gali išrašyti šeimos gydytojas?

Dienogestas yra pirmo pasirinkimo vaistas endome­triozės sukeltam skausmui gydyti, registruotas Lietuvo­je. Skiriant 2 mg vaisto per parą, jis akivaizdžiai sumaži­na dubens skausmą ir dismenorėją. Moterų, vartojančių dienogesto, gyvenimo kokybė geresnė, nes mažesnis ne­pageidaujamas poveikis, susijęs su estrogenų stokos sin­dromu, todėl jis tinkamas vartoti ilgą laiką.

Gydymo dienogestu esmė – užblokuoti kiaušidžių vei­klą, kad jos nefunkcionuotų ir neatsirastų naujų ir nefunk­cionuotų esami endometriozės židiniai. Taigi, be skausmo, dienogestas mažina ir endometriozės židinių formavimosi riziką, todėl jo rekomenduojama skirti esant III–IV ligos sta­dijai, taip pat moterims, kurioms didelė ligos atsinaujinimo rizika, ar kai nepavyksta visų židinių pašalinti chirurgiškai.

Esant III–IV endometriozės stadijai, gydymas die­nogestu kompensuojamas 80 proc. Po ginekologo reko­mendacijos kompensuojamąjį vaistą toliau gali skirti šei­mos gydytojas.

Ką turi žinoti pacientė, jei jai paskirtas gydymas dienogestu po 2 mg?

Visada reikia paaiškinti, kad gydymas šiuo, kaip ir bet kokiu, vaistu gali sukelti nepageidaujamo poveikio reiški­nių. Gydant dienogestu, ypač ilgesnį laiką, gali išnykti ir dažniausiai išnyksta arba labai sumažėja mėnesinės. Ir tai labai geras požymis, nes nesant mėnesinių, nevyksta krau­javimas ir iš endometriozės židinių, todėl mažėja skausmo, sąaugų formavimosi rizika. Kitas dalykas, kad nesant mė­nesinių ir nefunkcionuojant kiaušidėms, moterį gali var­ginti simptomai, būdingi menopauzei, t. y. karščio pyli­mas, prakaitavimas, kt. Nustojus vartoti vaisto, mėnesinės normalizuojasi ir visi simptomai išnyksta. Tiesa, šie simp­tomai nebūtinai vargins visas moteris. Tai labai individu­alu: vienoms gali pasireikšti silpni menopauzės požymiai, kitoms – stipresni, o trečios gali visai nieko blogo nejausti.

Kokiam laikui galima išrašyti gydymą dienogestu?

Kadangi endometriozė yra neišgydoma liga, gydymas dienogestu skiriamas tiek kiek reikia pagal pacientės bū­klę. Receptas išrašomas kas mėnesį, vertinant pacientės būklę. Kursas 3–6 mėnesiai.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Šaltinis: "Internistas"