Aukštas kraujospūdis ir kiti rizikos veiksniai

Profesorius savo pranešime rėmėsi įrodymais, kuriuos šioje srityje yra parengusi Europos hipertenzijos draugijos speciali darbo grupė. Gairės, kuriose aptartos svarbiausios hipertenzijos gydymo rekomendacijos, buvo paskelbtos vos prieš metus. Vienas svarbiausių, labiausiai ekspertams rūpimų dalykų − tai ne vien padidėjusio AKS, bet ir daugelio kitų rizikos veiksnių bei lydinčiųjų klinikinių būklių (cukrinio diabeto, metabolinio sindromo ir kt.) tinkamas gydymas bei reguliavimas, reikiamų antihipertenzinių vaistų parinkimas. Pabrėžta, jog kartais netinkama AKS korekcija gali duoti daugiau žalos nei naudos.

Prof. A. Zanchetti nuomone, hipertenziją reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką, organų taikinių pažaidą, lydinčiąsias klinikines būkles bei AKS kontrolę. Jeigu AKS viršija 140/80 mm Hg ir yra papildomų rizikos veiksnių, arterinės hipertenzijos keliama rizika smarkiai padidėja. Atsižvelgiant į tai, daug dėmesio turi būti skiriama ikiklinikinei arba besimptomei organų, ypač organų taikinių, pažaidai. Apie tai buvo daug kalbama šiame kongrese.

„Manyčiau, kad įvertindami riziką, turėtumėme remtis natūralia seka, − teigė vienas žinomiausių AH ekspertų. − Dabar yra daug neinvazinių metodų, plačiai taikomų klinikinėje praktikoje, taip pat rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą, galbūt performuoti rizikos pasiskirstymo lentelę, paverčiant ją gydymo rekomendacijomis.” Profesorius tikina, jog kuo didesnė rizika, tuo greičiau pacientas turėtų keisti gyvenseną, jam nedelsiant turi būti parenkamas tam tikras gydymas − tai akivaizdžiai
patvirtina prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatai. Jame buvo tiriama įvairios širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, jų gydymo pradžia. Dažnam pacientui jau po mėnesio buvo galima sumažinti kraujospūdį iki tikslinio. Net didelės kardiovaskulinės rizikos pacientus pradėjus gydyti laiku ir tinkamai, kraujospūdis greitai mažėja.

 

Kraujospūdžio mažinimo nauda moksliškai pagrįsta

Pagal Europos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo nuorodas tikslinis AKS yra mažesnis nei 140/90 mm Hg, o jei rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis didelė − mažesnis nei 130/80 mm Hg. Ankstesnėje 2003 m. arterinės hipertenzijos gairių redakcijoje tikslinio kraujospūdžio ribos buvo didesnės (> 140/90 mm Hg), tačiau visada akcentuota, kad reikia siekti kuo įmanoma mažesnio AKS. 2003−2007 m. laikotarpiu pateikti duomenys įrodė, kad rekomendacija siekti mažesnio kraujo spaudimo yra moksliškai pagrįsta. Tai įtikinamai atskleidė ne vienas tyrimas. Paties prof. A. Zanchetti mokslininkų grupės pristatyti 9 tūkst. arterine hipertenzija sergančių ligonių duomenys įtikinamai rodo, kad tų pacientų, kuriems pavyko AKS sumažinti iki tikslinio, t. y. mažesnio nei 140/90 mm Hg, savijauta ir bendroji būklė buvo daug geresnė. Galima paminėti ir JAV atliktą tyrimą ACD, kurio metu stebėti normalų kraujospūdį turintys bei cukriniu diabetu sergantys pacientai. Šiems ligoniams buvo skirtas intensyvus gydymas Nors iš pradžių buvęs normalus AKS sumažėjo, tačiau pastebėta daug gerų požymių: sumažėjo proteinurija, išryškėjo kai kurių antihipertenzinių vaistų, pavyzdžiui, AKFI zofenoprilio, palankus antisklerozinis, pleotroponis, antiišeminis ir antilipidinis poveikis. Kiti tiriamieji, persirgę insultu ar sergantys išemine širdies liga, buvo arba aktyviai gydomi antihipertenziniais vaistais, arba vartojo placebą. Skirtumai vėlgi akivaizdūs − rizika sumažėjo gydomų pacientų grupėje. Šie duomenys darsyk įrodo, kad didelės arba labai didelės kardiovaskulinės rizikos pacientams rekomenduotinas intensyvus gydymas, kurio tikslas − siekti kuo mažesnio toleruojamo AKS bei kartu stabdyti ikiklinikinį organų pažeidimą.


Tinkamai parinkti vaistai padeda išvengti mirties

Prof. A. Zanchetti teigimu, įvairių AKF inhibitorių tyrimas įrodė, jog šie preparatai mažina mirtingumą ir mirštamumą netgi tų pacientų, kurių AKS nepadidėjęs. Pranešėjas pabrėžė, kad naujosiose rekomendacijose nėra antihipertenzinių vaistų reitingavimo, t. y. nuorodų, kada skirti vienos ar kitos grupės antihipertenzinius vaistus. Galima rinktis bet kurį iš 6 rekomenduojamų antihipertenzinių vaistų klasės preparatų, svarbiausia, kad skiriamas vaistas mažintų AKS. Tačiau, esant tam tikroms lydinčiosioms klinikinėms būklėms kaip antai: sutrikusi glikemijos apykaita, inkstų funkcijos nepakankamumas, IŠL ir kt, rekomenduojami tam tikri antihipertenziniai preparatai. Pacientams, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kaip pirmaeiliai vaistai rekomenduojami AKFI ar ARB. Jiems patariama neskirti iki šiol plačiai klinikinėje praktikoje vartojamų mažų ar vidutinių dozių tiazidinių diuretikų, kai kurių kardioselektyviųjų beta adrenoblokatorių,
išskyrus vazodilataciniu poveikiu pasižyminčius karvedilolį ir nebivololį. Antai nebivololis, ne taip kaip kiti beta adrenoblokatoriai, neblogina gliukozės apykaitos, neveikia jautrumo insulinui, glikozilinto Hb koncentracijos, netgi pasižymi palankiu poveikiu lipidų apykaitai ir yra saugus vartoti cukriniu diabetu sergantiems pacientams.

 

Prof. Alberto Zanchetti
Parengė R. Pečeliūnienė