1.                   Kaip būtų galima padėti vyresnio amžiaus žmonėms, besiskundžiantiems atminties susilpnėjimu, kai objektyvūs pakitimai nesiekia demencijos lygio?

Vyresnio amžiaus žmonių atmintis dažnai susilpnėja dėl kelių priežasčių. Dažnai tai yra susiję su avitaminoze, ypač B 12 vitamino trūkumu, po skrandžio, žarnyno operacijų ar kitų virškinimo sutrikimų. Dažnai dėl susilpnėjusios skydliaukės veiklos ar po jos operacijos, dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo sergant hipertonine liga, neretai dėl depresijos ir nerimo sutrikimų ar dėl kai kurių vaistų vartojimo. Ilgas ir nuolatinis migdomųjų vartojimas susilpnina įsiminimą, lėtina atsiminimą. Taigi norint padėti atgauti atmintį, reikėtų išsiaiškinti, dėl ko tai įvyko. Jeigu yra tik susilpnėjusi atmintis, bet nėra sutrikęs suvokimas, dažniausiai pakitimai išnyksta tinkamai koreguojant vaistais, psichoterapija, atminties treniravimu. Jeigu, be atminties susilpnėjimo, yra suvokimo, autonomiškumo sutrikimų, jau tenka skirti specialių vaistų, o gydymo trukmė yra ne mažesne nei 6 mėnesiai be pertraukos, o dažniausiai – keleri metai. Visi atminties sutrikimai gydomi lėtai, dažnai po truputį didinant medikamentų dozes. Vaistų depresijai gydyti skiriama mažiausiai 3-6 mėnesius, vitaminų terapija irgi trunka mėnesius, kaip ir nervinio audinio mitybą gerinančių vaistų, pvz., nootropų, vartojimas. Kai pagyvenusio amžiaus asmenis vargina trumpalaikės ir ilgalaikės atminties bei dėmesio sutrikimai bei depresijos simptomai, gali padėti naujausios kartos nootropas, pramiracetamas (pramistar/6859">Pramistar).

2.                   Ar ilgai turėtų trukti gydymas ir kokiomis dozėmis? Ar iki pasireiškus pirmiesiems demencijos požymiams skirtas gydymas gali bent iš dalies apsaugoti nuo ligos?

Atminties sutrikimų gydymas labai dažnai gali apsaugoti nuo demencijos. Netgi lengvieji suvokimo sutrikimai yra laikini ir išnyksta laiku pradėjus gydyti. Be to, dabar yra nemažai vaistų, kurie sulėtina ar sustabdo net demencijos vystymąsi, bet jų reikia vartoti nepertraukiamai ilgus metus. Esant kraujagyslinės demencijos simptomams naudinga skirti pramiracetamo (pramistar/6859">Pramistar).

3.                   Ar tokiems pacientams gali padėti pažintinių funkcijų "mankšta"?

Atminties sulėtėjimą dėl amžiaus nulemtų pakitimų gal net geriausiai sustabdo nuolatinės treniruotės. Yra žinoma, kad nervų ląstelė geriau funkcionuoja, kai turi daugiau ryšių su kitomis ląstelėmis. Jos veikla greitėja ir gerėja įsiminimo bei seniau įsimintų dalykų atgaminimo galimybės. Tokiems nerviniams ryšiams pagerinti labai svarbu nuolatinė smegenų veikla, jos treniravimas per vaizdus, klausą, jutimus bei protines užduotis. Tam yra skiriamos įvairios pažintinių funkcijų mankštos, taikoma vadinamoji pažintinė terapija. Atminties treniravimui yra skirtos programos, specialios užduotys, kurias turi pritaikyti specialistas.

4.                   Ar vaistai, kurių daugiausia skiriama senatviniams degeneraciniams arba kraujagysliniams atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimams gydyti, gali padėti vidutinio amžiaus žmonėms, besiskundžiantiems silpna atmintimi?

Besiskundžiantiesiems silpna atmintimi, ypač jaunesnio amžiaus žmonėms, dažnai būna rimtų emocinių pažeidimų, tarp jų nerimo sutrikimų ar depresijos simptomų. Jiems gydyti netinka vaistai nuo Alzhaimerio ligos ar kraujagyslių demencijos. Esant atminties sutrikimams dėl buvusios smegenų traumos, alkoholizmo, apsinuodijimo vaistais ar lėtinės nemigos turi būti adekvačiai gydoma. Esant išsekimui, nuovargiui dėl ligos ar protinio pertempimo gana veiksmingi vaistai, gerinantys smegenų mitybą, skatinantys nervų ląstelių veiklą aktyvinant jų ryšius. Tokio tipo vaistas yra pramistar/6859">Pramistar, saugus, ne tik atmintį, bet ir nuotaiką gerinantis bei pripratimo nesukeliantis medikamentas.

5.                   Kaip reikėtų elgtis, jei gydant depresija sergantį pacientą, jo nuotaika pagerėja, tačiau išlieka atminties sutrikimų?

Kartais antidepresantais normalizavus nuotaiką, atmintis dar išlieka pablogėjusi. Tokiu atveju pirmiausiai reikėtų peržiūrėti, ar nėra kitų priežasčių, bloginančių atmintį. Verta įvertinti skydliaukės veiklą, stebėti vitaminų pasisavinimo galimybes, smegenų organinio pažeidimo galimybę. Neretai po gydymo antidepresantais tenka pratęsti pažintinių funkcijų stimuliaciją psichoterapijos metodais ar nervų ląstelių metabolizmą gerinančiais vaistais.

Į klausimus atsakė prof. habil. dr. Vanda Liesienė