Šiandien sportinė veikla daugeliui žmonių – kasdienis įprastas dalykas. Tačiau jos teikiamą džiaugsmą gali gerokai sumažinti arba greitai išdildyti trauma. Dauguma jų – nedidelės (lengvi sumušimai, nubrozdinimai, raumenų patempimai, sąnario raiščių patempimai), lengvai išgydomos, tinkamai taikant pirmosios pagalbos įgūdžius, poilsį ir reabilitacijos priemones.

Patyrus traumą, skausmas – pats nemaloniausias pojūtis, varginantis tiek profesionalus, tiek sportininkus mėgėjus. Todėl kokią ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip malšinti skausmą, turi išmanyti ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir treneriai, sporto instruktoriai bei patys sportuojantys asmenys. Kaip įvertinti traumos sunkumą Įvykus traumai, pirmiausia turi būti įvertinamas sužalojimo sunkumas.

Svarbiausias veiksnys – traumos mechanizmas. Sporto salėje galima suteikti pagalbą patyrusiam nedidelę traumą asmeniui, kai nėra raumenų spazmų arba jie trumpalaikiai, kai sukėlusi traumą jėga buvo nedidelė. Paprastai jaučiamas vietinis skausmas, tačiau spaudimas (vietos jautrumo testas) neturėtų sukelti papildomo skausmo. Jeigu juntamas vidutinis ar stiprus skausmas, o paspaudus jis sustiprėja, jeigu sutrikusi funkcija arba raumenų spazmai trunka keletą minučių ir ilgiau, ieškoma kitų sužalojimų, imobilizuojama traumuota dalis ir kviečiama medicinos pagalba. Tos pačios priemonės taikomos, jeigu sumušimo vieta greit paburksta ir pakeičia spalvą. Šiuo atveju gali būti sužeistas ir žemiau esantis kaulas. Kai kuriais atvejais be rentgenogramos sunku atskirti, ar tai tik smarkus sumušimas, ar lūžęs kaulas.

Pirmo ji pagalba įvykus sportinei traumai – RICE taisyklė

Sportuojantiems žmonėms, patyrusiems lengvą traumą, nereikia specialios priežiūros. Tačiau asmeniui, kuriam trauma sutrikdė funkciją, turėtų būti teikiama pagalba pagal RICE taisyklę:

R – rest (ramybė) – padeda išvengti papildomos traumos ir greičiau pasveikti;

I – ice (ledas) – stabdo tinimą, sutraukia kraujagysles traumuotoje vietoje ir sumažina skausmą;

C – compression (spaudimas) – mažina kraujavimą ir stabdo tinimą;

E – elevation (pakėlimas) – padeda traukos jėgai iš pažeistos vietos grąžinti kraują į širdį ir sumažinti kraujo spaudimą.

Ramybė. Jei trauma lengva ir funkcija ar judesio amplitudė nesutrikusi, ramybė nėra svarbi. Tačiau jeigu trauma trukdo dalyvauti treniruotėse ar varžybose, būtina ramybė, kol negalavimas praeis ir atsistatys funkcija. Dažniausiai, esant lengvai traumai, reikalinga 1–3 dienų ramybė, tačiau stiprūs pažeidimai gali gyti ilgiau. Traumos vieta ir dydis bei sutrikusi funkcija lemia sportuojančiojo neveiklumo laiką. Pavyzdžiui, šlaunies priekio, klubo, kaklo ar juosmens traumų atvejais gali prireikti ilgesnio ramybės laikotarpio dėl apsauginių raumenų spazmų, hematomų susidarymo, negebėjimo normaliai funkcionuoti ar judėti.

Šalčio terapija (krioterapija) – tai priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Šalčio terapijai galima naudoti ledo ir gelio maišelius, masažą ledu, tirpstančio ledo ar šalto vandens voneles. Praktikoje rekomenduojama naudoti natūralų ledą, o ne cheminius jo pakaitalus, nes jie gali būti netinkamos temperatūros. Jeigu simptomai pablogėja arba neatslūgsta skausmas ir patinimas, privalu kreiptis į gydytoją.

RICE metodas netaikomas:

• jei asmuo yra turėjęs kraujotakos sutrikimų arba Reino sindromą (galūnių arterijų spazmai, mažinantys kraujotaką);

• jeigu sužalota vieta anksčiau buvo nušalusi;

• yra lūžio simptomų bei požymių ir pasikeitusi odos spalva;

• yra sunkios žaizdos sumušimo vietoje arba arti jos toje pačioje galūnėje;

• yra galvos odos, veido ar kaklo trauma (galima tik šaldyti);

• asmuo pasiliks šaltyje.

 

Spaudimas. Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama tvarsčiu. Tvarstoma atsižvelgiant į sužalotos kūno dalies anatomiją, judėjimą ir apkrovą, tenkančią tai kūno daliai. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai nuo krūvio ir pakartotinio sužalojimo.

Pakėlimas. Pakeliant sužalotą kūno dalį iki širdies lygmens, mažinamas pažeistos vietos patinimas ir skausmas. Kelti galūnės negalima, jei įtariamas lūžimas.

Kada kreiptis pagalbos

Dažniausiai patyrę traumą pacientai per vėlai kreipiasi pagalbos į gydytojus. Pagrindinė priežastis ta, jog sportuojant ir taip jaučiamas diskomfortas, raumenų skausmingumas, todėl laiku neatpažįstamas trauminis skausmas, kuris dažniausiai vertinamas kaip intensyvių treniruočių pasekmė. Todėl čia galioja pagrindinė taisyklė – jeigu įtaręs traumą žmogus nusprendžia gydytis pats, visada reikia atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Jei skausmas, patinimas, uždegimo požymiai, taikant RICE priemones, išlieka po 1–2 dienų, būtina kreiptis į gydytoją.

Skausmas – svarbiausias traumos požymis

Sportuojant patiriamos ūminės (raumenų, sausgyslių, raiščių perkrova ar patempimas) ir lėtinės (tendinitai, rotatorių manžetės pažeidimai) traumos. Pagrindinis ūminės traumos požymis – naujai atsiradęs stiprus skausmas. Esant lėtiniams pažeidimams, kai sausgysles, raiščius ar raumenis neigiamai veikia pasikartojantis stresas, simptomai išryškėja laipsniškai, skausmas ne toks stiprus. Paprastai ilgesnį laiką sportuojantys asmenys nesunkiai geba atskirti raumenų nuovargį ir skausmingumą, atsiradusį po intensyvios treniruotės, nuo ūminio

skausmo.

Tačiau sporto naujokams tai padaryti gali būti nelengva. Todėl reikia atminti, kad gerybinis skausmas yra simetriškas, t. y. jei treniruojame abu dvigalvius raumenis, abiejuose ir jausime skausmą, kuris praeina pailsėjus, pritaikius šilumos procedūras, masažą, lengvus aerobinius pratimus ar išgėrus paracetamolio tabletę.

Pažeidus raumenis ar sausgysles, skausmo pobūdis skirsis: jis bus vienpusis, jaučiamas raumens viduryje ar sąnaryje. Jei šis skausmas sutrikdo miegą ir užtrunka ilgiau nei 2 dienas, reikia kreiptis į gydytoją.

 

Žurnalas „Farmacija ir laikas“