+1
-1
0
Kokią kontracepciją pasirinkti?

Kiekvieni lytiniai santykiai gali baigtis nėštumu. Kiekvie­na užsimezgusi gyvybė verta gyventi, todėl bet kuri kon­tracepcijos priemonė yra ge­riau, nei nutraukti nėštumą. Kontracepcijos priemonių ži­noma daug, tačiau vis dar ir gana daug mitų sklando apie jas. Kita vertus, šiuolaikinės moterys tampa reiklesnės ir nori tokių apsaugos nuo nėš­tumo priemonių, apie kurias neturėtų galvoti kasdien.

Apie kontracepcijos būdus, jų veiksmingumą, saugumą, taip pat apie mitų griovimą ir naujienas šioje srityje kalbamės su Lietuvos svei­katos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydyto­ja ginekologe dr. Viktorija Tarasevičiene. Ar Lietuvoje prieinamos kontraceptinės priemonės? Kokie kontracep­cijos būdai populiariausi tarp Lietuvos porų? Kokie tyrimų duomenys yra šiuo klausimu?

Ieškantieji informacijos visada ją suranda. Taip yra ir su kontracepcija. Kai kurios moterys šią informaciją gauna konsultuodamosi su ginekologu, kitos, daž­niau jaunesnės, atsakymų į klausimus ieško internete. Taigi informacijos tikrai netrūkta, svarbu ją tinkamai atsirinkti, t. y. atsijoti pelus nuo grūdų.

Išsamių, geros kokybės tyrimų, kurie vertintų kontraceptinių priemonių priei­namumą, populiarumą, mūsų šalyje atlikta nėra. Medicinos žurnale pavyko ras­ti tik vieną, gana seniai atliktą tyrimą, tačiau ir jis negali būti laikoms geros ko­kybės tyrimu, nes buvo atliktas apklausiant moteris, kurios lankėsi privačiuose ginekologijos kabinetuose. Tad suprantama, kad jis negali atspindėti visų Lietu­vos moterų situacijos. Taigi kontraceptinių priemonių prieinamumas, populiaru­mas – įdomios, tačiau neištirtos temos. Būtų smagu, jeigu jos sudomintų moks­linį darbą planuojančius gydytojus.

Kol kas mūsų šalyje yra atlikti nedidelės apimties tyrimai, kurie negali atspin­dėti realios padėties šalyje, todėl juos vertinti reikėtų kritiškai. Pavyzdžiui, medici­nos studentai yra atlikę tyrimą, kuriame apie kontracepcijos būdus teiravosi į vais­tines užėjusių moterų. Iš viso buvo apklausta 171 moteris ir 198 vaistininkės. Šio tyrimo duomenimis, 45,6 proc. tyrime dalyvavusių moterų apsaugai nuo nėštu­mo vartojo sudėtinių kontraceptinių tablečių. Šias priemones dažniau rinkosi mo­terys, gyvenančios santuokoje, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir vyresnės nei 25 metų. Barjerines kontraceptines priemones rinkosi apie 31 proc. moterų, nutrauk­tą lytinį aktą, kaip kontracepcijos būdą, naudojo apie 14 proc. moterų, skubiosios kontracepcijos priemonę bent 1 kartą buvo vartojusios apie 42,1 proc. moterų.

Kitas didesnės apimties tyrimas atliktas su 11–12 klasių moksleiviais. Šis tyri­mas parodė, kad iš 2 580 tyrime dalyvavusių mokinių 33 proc. buvo turėję lytinių santykių, iš kurių 83 proc. naudojo prezervatyvus, 19,5 proc. – nutrauktą lytinį aktą. Tokius nėštumo prevencijos būdus galima paaiškinti tuo, kad dažniausiai lytiniai santykiai buvo neplanuoti. Taigi išsamių tyrimų nebuvimas neleidžia kalbėti nei apie kontracepcijos prieinamumą, nei apie šių būdų dažnumą ar populiarumą.

Tuomet pakalbėkime apie kontraceptinių prie­monių ir būdų efektyvumą, saugumą? Kaip kon­traceptikai išsidėsto šiame sąraše?

Kontracepcijos būdų yra daug, ir kiekviena moteris, pora gali pasirinkti sau prieinamiausią, palankiausią ir patogiausią. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra sudariusiu šių priemonių sąrašą, tiesa, nutraukto lytinio akto jame nėra, ir nurodžiusi kiekvieno būdo teorinį ir praktinį patikimumą. Taigi, pagal PSO, tinkamai ma­tuojant ir vertinant bazinę kūno temperatūrą, nuo ne­pageidaujamo pastojimo galima apsisaugoti 99 proc. atvejų. Tiesa, ne visada pavyksta matuoti temperatū­rą tuo pačiu laiku, teisingai įvertinti, be to, paklaidą turi ir termometras, todėl reali šio būdo apsauga yra tik 75 proc. Vaisingų dienų skaičiavimo teorinis pa­tikimumas yra 95 proc., realus – 88 proc. Prezervaty­vų teorinė apsauga yra 98 proc., tačiau jie gali įplyšti, įtrūkti, nusmukti ir pan., todėl realiai jų patikimumas siekia tik 85 proc. Laktacinė amenorėja, jeigu mote­ris tinkamai žindo, t. y. kas 3 val. pirmuosius 3 mėne­sius ir pieno yra pakankamai, irgi yra gana geras me­todas, kurio teorinė apsauga siekia 99 proc., o reali – apie 98 proc. Šis būdas netinka, jeigu moteris nutrau­kia pieną, nes nutraukiant pieno mažėja ir tai mažina metodo patikimumą. Be to, naktį pienas nėra nutrau­kiamas, o pagrindinis šio metodo apsaugos mechaniz­mas – ovuliacijos slopinimas vyksta, kai naujagimis žinda naktį, nes tuomet moters organizme išsiskiria didžiausias prolaktino kiekis.

Iš patikimiausių metodų galima paminėti tiek mo­terų, tiek vyrų sterilizaciją. Neigiamas šio metodo as­pektas – vaisingumas prarandamas visam laikui. Lie­tuvoje moterų sterilizacija, kurios veiksmingumas sie­kia 99 proc., kaip apsaugos nuo pastojimo metodas, nėra atliekamas. Moterų sterilizacija numato kiaušin­takių perrišimą arba jų vientisumo suardymą. Mūsų šalyje tai priskiriama prie sunkaus kūno sužalojimo ir gali būti atliekama tik tais atvejais, kai nėštumas gali būti pavojingas moters gyvybei. Pavyzdžiui, steriliza­cija gali būti atlikta 5 ir daugiau vaikų cezario pjūvio operacija pagimdžiusiai moteriai. Nors kitose šalyse, moteriai pageidaujant, yra atliekamos laparoskopinės kiaušintakių vientisumo suardymo operacijos, kurios net yra finansuojamos valstybės. Po sterilizacijos mo­teris tampa nevaisinga visam laikui. Tačiau pasaulyje yra atliekamos mikrochirurginės kiaušintakių atkūrimo procedūros, kai moteris, po praeityje atliktos steriliza­cijos, pakeičia nuomonę ir nusprendžia pastoti. Tiesa, dauguma šių operacijų baigiasi nesėkmingai. Bendrai moters sveikatai ši procedūra jokios žalos nepadaro. Taip pat pasaulyje atliekama ir vyrų sterilizacija, Lie­tuvoje tai nėra populiaru. Vyrų sterilizacijos efektyvu­mas irgi yra 99 proc.

Viena veiksmingiausių priemonių yra sudėtinės kontraceptinės tabletės. Jų veiksmingumas siekia 99 proc. teoriškai, o realybėje gali būti tik 92 proc. Tai lemia netinkamas vartojimas, kai moteris pamiršta iš­gerti vaistų, arba dėl kitų sveikatos sutrikimų vemia, viduriuoja ir dėl to kontraceptiko poveikis sumažėja. 100 proc. apsaugą gali garantuoti tik toks kontra­cepcijos būdas, kaip susilaikymas nuo lytinių santykių.

Kokia kryptimi vystosi kontraceptinių priemo­nių kūrimas? Kuo naujos kartos hormoninės kon­traceptinės tabletės skiriasi nuo ankstesnių, ko­kios yra kitos pažangios hormoninės kontracepti­nės priemonės?

Geriamieji hormoniniai kontraceptikai gali būti su­dėtiniai ir ne. Sudėtinėmis vadinamos tos hormoninės tabletės, kurių sudėtyje yra 2 rūšių moteriškųjų lytinių hormonų – ir estrogenų, ir gestagenų. Šie abu hormonai išsiskiria natūralaus moters menstruacinio ciklo metu, reikalingi šiam ciklui palaikyti, atsakingi už kiaušinėlio subrandinimą, gimdos nėštumui paruošimą. Sudėtinės kontraceptinės tabletės skirstomos į vien­fazes, dvifazes ir trifazes. Vienfazių tablečių sudėty­je yra vienodas kiekis ir estrogenų, ir gestagenų. Dvi­fazėse ir trifazėse tabletėse šių hormonų kiekis skir­tingomis ciklo dienomis šiek tiek skiriasi. Geriamieji hormoniniai kontraceptikai slopina kiaušialąstės vys­tymąsi ir ovuliaciją.

Be sudėtinių kontraceptinių priemonių, siekiant iš­vengti neplanuoto nėštumo, moteris gali vartoti ir prie­mones, kurių sudėtyje yra tik gestageno. Tai gali būti ta­bletės, pleistrai, implantai ar injekuojamieji preparatai. Gestageniniai implantai įvedami po oda žasto srity­je 3 metams. Iš jų nuolat į kraujotaką išskiria hormonas gestagenas, kuris slopina ovuliaciją ir gimdos gleivi­nės augimą. Šis apsaugos nuo nėštumo būdas prieina­mas ir mūsų moterims. Moteris negali jų pamesti, pa­miršti išgerti, todėl veiksmingumas yra daugiau kaip 99 proc. Paklaida palikta tik galimiems gamybiniams netikslumams. Taip pat moteris gali pasirinkti ir inje­kuojamuosius progestinus, kurie leidžiami į raumenis. Jų teorinė apsauga, jeigu priemonė tinkamai vartoja­ma, t. y. moteris atvyksta kas 3 mėnesius, nedaro per­trauktų, taip pat yra didesnė nei 99 proc. Realybėje ji siekia apie 97 proc.

Patikimas apsaugos nuo nėštumo būdas – intrau­terinės spiralės, kurios gali būti su variu (ar vario ir si­dabro, vario ir aukso mišiniu) arba hormoninės, jų ap­sauga yra didesnė kaip 99 proc. Jeigu spiralė varinė, gimdos gleivinėje yra sukeliamas uždegimas ir tai ap­sunkina kiaušialąstės prisitvirtinimą gimdos ertmėje. Be to, vario jonai veikia spermatocidiškai, t. y. mažina spermatozoidų gyvybingumą. Hormoninių spiralių šer­dyje esantis ir po truputį atsipalaiduojantis gestagenas tirština gimdos kaklelio gleives, taip apsunkindamas spermatozoidų patekimą į gimdos kaklelį, taip pat su­mažina jų gebėjimą išgyventi ir pasiekti kiaušialąstę bei slopina gimdos gleivinės augimą, kas sutrikdo ap­vaisinto kiaušinėlio implantaciją.

Mokslininkai stengiasi sukurti kontraceptikų, kurie būtų efektyvūs ir turėtų kuo mažiau nepageidaujamo poveikio reiškinių – kad sudėtyje būtų kuo mažesnės estrogeno dozės ir kad šis hormonas būtų kuo artimes­nis natūraliam. Tiesa, preparatų su natūraliu estroge­nu jau yra. Kalbant vien apie gestagenines kontracep­tines priemones, reikia pažymėti, kad joms vartoti yra daug mažiau kontraindikacijų negu sudėtinėms kon­traceptinėms tabletėms. Šių priemonių galima vartoti ir moterims, kurios yra nutukusios ar turi didelį krau­jo spaudimą. Tačiau gestageniniai kontraceptikai turi savų nepageidaujamų poveikių, tokių kaip neprogno­zuojami nereguliarūs kraujavimai iš gimdos.

Apie hormonines apsaugos nuo nėštumo prie­mones vis dar sklando daug mitų ir baimių. Pavyz­džiui, kad šios priemonės gali sumažinti vaisingu­mą, sukelti vėžį, nuo jų auga svoris ir pan. Ką apie tai sako mokslas?

Reikia paminėti, kad visų šiuolaikinių hormoninių kontraceptinių tablečių sudėtyje yra mažas estrogeno kiekis. Pavyzdžiui, pirmos kartos tablečių sudėtyje buvo 50–100 mcg estrogeno. Šiuolaikinėse tabletėse jo yra 15–30 mcg. Būtent didesnis šio hormono kie­kis, vartojant jo ilgą laiką, buvo siejamas su tokiu ne­pageidaujamu poveikiu kaip krūties vėžys.

Kiekvienas vaistas, be teigiamų, gali turėti ir nei­giamų savybių. Tačiau dažniausiai akcentuojamos neigiamos, o teigiamos nutylimos. Mokslas sako, kad šiuolaikinės naujos kartos hormoninės priemonės krū­ties vėžio riziką didina minimaliai, užtat kartu su ap­sauga nuo nėštumo apsaugo moterį nuo kitų vėžio for­mų – gimdos gleivinės ir kiaušidžių. Taigi mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad iš 1 tūkst. 35–45 metų mo­terų, nevartojančiųjų sudėtinių kontraceptikų, per 10 metų krūties vėžiu suserga 10, o iš 1 tūkst. vartojančių šių preparatų, – 11 moterų, t. y. tik 1 atveju daugiau. Jei sudėtinių kontraceptikų moterys vartoja 45–55 metų laikotarpiu, ši rizika padidėja 3 atvejais, t. y. vėžiu su­serga 13 moterų iš 1 tūkst. Taigi rizika tikrai nėra to­kia bauginanti, kaip apie ją kalbama.

Kitas galimas hormoninių kontraceptikų nepagei­daujamas poveikis – giliųjų venų trombozės rizika. Mokslinių tyrimų duomenimis, ši rizika tarp nevarto­jančių sudėtinių kontraceptikų moterų yra 5–10 atve­jų iš 100 tūkst., nėščiosioms – 60 atvejų iš 100 tūkst. O vartojančiosioms hormoninių kontraceptikų ši rizi­ka skirsis atsižvelgiant į tai, kokios kartos hormoninių tablečių moteris vartos. Vartojančiosioms 2 kartos su­dėtinių tablečių, giliųjų venų trombozė gali pasireikšti 20 atvejų iš 100 tūkst., 3 kartos – 40 atvejų iš 100 tūkst. Taigi 3 kartos tabletės labiau didina trombozių riziką, tačiau šios sudėtinės tabletės pasižymi kitais privalu­mais, kurių neturi 2 kartos tabletės. Pavyzdžiui, 3 kar­tos sudėtinės tabletės reguliuoja veido odos spuoguo­tumą, jų skiriama policistinio kiaušidžių sindromo su­keliamam hormonų disbalansui kraujyje koreguoti. Su­dėtinės kontraceptinės tabletės mažina menstruacinio ciklo sutrikimus, funkcinių kiaušidžių cistų, negimdi­nio nėštumo, gerybinės krūtų mastopatijos atvejų skai­čių, mažėja fibrozių, miomų formavimosi atvejų, en­dometriozės plitimas. Dar vienas svarbus ir jau pami­nėtas teigiamas šių priemonių poveikis – apsauga nuo kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžio.

Mitų yra ir apie hormoninę spiralę. Galima rasti pa­sisakymų, kad įvedus spiralę, prasideda menopauzė. Tikrai ne. Menopauzės ir hormoninės spiralės požy­miai yra visiškai skirtingi, panašumas tik tas, kad kai kurioms moterims gali išnykti mėnesinės.

Kokioms moterims hormoniniai kontraceptikai nerekomenduojami? Ar jaunos negimdžiusios mo­terys gali vartoti kontraceptinių tablečių?

Sudėtiniai kontraceptikai nerekomenduojami nu­tukusioms moterims, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei 40, taip pat toms, kurių arterinis kraujo spaudimas yra didelis (didesnis kaip 160/100 Hg mm) ir blogai koreguojamas vaistais. Šių kontraceptikų ne­patariama vartoti moterims, kurioms diagnozuota venų trombozė ar nustatyta įgimta ar įgyta trombofilija, t. y. padidėjęs krešumas, kuris dažnai išryškėja nėštumo metu. Šioms moterims sudėtiniai kontraceptikai dar labiau padidintų trombų formavimosi riziką. Taip pat šios apsaugos nuo nėštumo priemonės netinka mote­rims, sergančioms migrena su aura, kepenų ligomis, persirgusioms išeminiu insultu, taip pat toms, kurioms nustatyti nuo estrogenų priklausomi navikai.

Jeigu nuo mėnesinių pradžios nepraėjo 2 metai, ko gero, hormoninių kontraceptikų vartoti nerekomenduo­čiau. Kita vertus, jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų ar vargina gausus kraujavimas mėnesinių metu, sudėtiniai kontraceptikai gali tapti ta priemone, kuri padės regu­liuoti šiuos negalavimus. Jeigu nuo menarchės praėjo 2 ir daugiau metų ir mergina aktyviai lytiškai gyvena, sudėtiniai kontraceptikai gali būti paskirti siekiant iš­vengti neplanuoto nėštumo. Amžius nėra kontraindi­kacija neskirti šių priemonių. Dėl jauno amžiaus pa­pildoma nepageidaujamų poveikių rizika neatsiranda.

Mitas yra ir tai, kad moterys, anksti pradėjusios var­toti sudėtinių kontraceptikų, vėliau sunkiau pastoja. Dažniausiai sunkumą pastoti nulemia kitos priežastys, nesusijusios su kontraceptikų vartojimu. Neretai šios priemonės būna skiriamos menstruacinio ciklo sutri­kimui, kuris atspindi natūralių lytinių hormonų disba­lansą organizme, gydyti. Todėl nustojus vartoti sudė­tinių kontraceptinių tablečių, po kurio laiko ciklas vėl sutrinka, o tai apsunkina pastojimą. Veikiausiai pana­šūs sunkumai pastoti šioms moterims būtų ir jei jos nevartotų kontraceptikų.

Reikia nepamiršti, kad nevaisingumo priežasčių yra įvairių. Sudėtinės kontraceptinės tabletės apsau­go nuo nėštumo, bet ne nuo lytiškai plintančių infek­cijų. Yra duomenų, kad vartojančios kontraceptinių tablečių moterys dažniau serga lytiškai plintančiomis ligomis. Tai gali būti aiškinama tuo, kad jos, žinoda­mos, kad nepastos, nevengia atsitiktinių lytinių santy­kių. Kuo daugiau partnerių, tuo didesnė tikimybė už­sikrėsti lytinių keliu plintančiomis infekcijomis. O ly­tiškai plintančios ligos daro įtaką vaisingumui, nes pa­žeidžia kiaušintakius. Moteris gali jausti maudimą ap­atinėje pilvo dalyje, dažnesnį skausmingą šlapinimąsi keletą dienų, o pasekmės lieka ilgam.

Kada reikėtų nutraukti kontraceptinių table­čių vartojimą? Kokie požymiai apie tai praneša?

Moteris, kuri pastebi, kad sutrinka kalba, tirpsta ga­lūnės, vargina silpnumas vienoje kūno pusėje, neten­kama sąmonės, turėtų nutraukti kontraceptinių tablečių vartojimą, nes tai gali būti susiję su trombų ir insulto rizika. Skausmas krūtinėje, blauzdos raumenyse, pa­našūs į epilepsijos priepuoliai, ilgai trunkantis galvos skausmas, pageltusi oda, 160/100 Hg mm ir didesnis kraujospūdis – taip pat požymiai, kuriuos pastebėjusios moterys turėti nustoti gerti tabletes ir kreiptis į gydyto­ją. Sudėtinių kontraceptikų nereikėtų gerti, jeigu mo­teris, pavyzdžiui, susilaužo koją. Kitaip sakant, toms, kurios ilgą laiką dėl kokių nors priežasčių negali judėti, nes tada didėja giliųjų venų trombozės rizika. Taip pat nevartoti šių vaistų rekomenduojama prieš bet kokią planinę operaciją, nes pati chirurginė intervencija jau didina trombų riziką, o kartu su sudėtiniais vaistais ši rizika dar labiau išauga.

Kaip kontraceptikai veikia su kitais vaistais?

Yra vaistų, kurie aktyvina enzimus, todėl gali sil­pnėti kontraceptinių tablečių poveikis. Pavyzdžiui, var­tojant antibiotiko rifampicino. Kontraceptikų poveikį silpnina tam tikri vaistai nuo epilepsijos, barbitūratai miegui, jonažolių preparatai. Tačiau gali būti ir priešin­gas poveikis, t. y. kontraceptinės tabletės gali mažinti kitų vaistų poveikį, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos.

Kiek laiko be pertraukos galima gerti sudėtinių kontraceptinių tablečių?

Prieš maždaug 40 metų, kai rinkoje pasirodė pir­mosios kontraceptinės tabletės, buvo rekomenduo­jama po tam tikro laiko daryti pusės metų pertrauką. Kalbant apie šiuolaikines sudėtines kontraceptines ta­bletes, pertraukų kaip tik daryti nerekomenduojama. Yra atlikti tyrimai, kurie parodė, kad nutraukus kon­traceptinių tablečių vartojimą ir po to vėl pradėjus jų gerti, šiek tiek didėja venų trombozės rizika. Ši rizika padidėja vartojimo pradžioje, o vėliau ji vėl stabilizuo­jasi. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus, jeigu nėštu­mas neplanuojamas, nerekomenduojama ir nutraukti sudėtinių kontraceptikų vartojimo. Dėl vartojimo trukmės šiandien laikomasi tokios nuostatos, kad sudėtinių kontraceptikų nereikėtų var­toti ilgiau kaip 7–10 metų. Nes būtent ilgesnis kaip 7–10 metų vartojimo laikas gali didinti nepageidau­jamų poveikių riziką. Tada reikėtų padaryti pertrauką.

Kas lemia kontraceptinių priemonių pasirin­kimą?

Kontracepcijos būdų pasirinkimas priklauso nuo moters, poros pageidavimų, įpročių, sveikatos būklės. Kas gali atrodyti patogu ir veiksminga vienai, gali visiš­kai netikti kitai. Pavyzdžiui, vienoms moterims nepri­imtina ir nepatogu yra kasdien gerti sudėtinių tablečių, todėl jos renkasi hormoninį pleistrą, kurį reikia klijuoti kartą per savaitę. Kitoms, atvirkščiai – pleistras nekelia pasitikėjimo: jos baiminasi, kad jis atsiklijuos, nuolat jį tikrina, todėl šis metodas joms nėra komfortiškas. Yra moterų, kurioms patogiausias apsaugos nuo nėštumo būdas yra makšties žiedas, nes jį reikia įvesti į makš­tį tik kartą per 3 savaites. Dar kitoms geriausia išeiti­mi atrodo spiralė, kurią įvedus, apie problemą galima pamiršti 5 metams. Tačiau yra moterų, kurioms spira­lė sukelia svetimkūnio pojūtį, ir joms su šia priemo­ne nekomfortiška.

Atėjusioms į konsultacijas moterims stengiamės iš­aiškinti visus metodus, jų privalumus ir trūkumus. O kokį metodą pasirinkti – sprendžia pati moteris. Var­tojančioms geriamųjų kontraceptikų primename, kad apsauga nuo nėštumo mažėja, jeigu jos pamiršta išgerti vaistų, jeigu vemia, viduriuoja. Svarbu, kad hormoni­nių kontraceptinių priemonių paskirtų gydytojas spe­cialistas, įvertinęs galimą riziką konkrečiai pacientei, o ne parekomenduotų draugė ar pažįstama. Kontracepti­nės priemonės parduodamos su receptu, tačiau recepto vaistininkės nepasilieka, jis galioja 6 mėnesius, todėl juo gali pasinaudoti ir draugė, ir kaimynė.

 

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

Šaltinis: "Internistas" Nr.6, 2016m.