+0
-1
-1
Kūdikio kolika: ką vaistininkas gali patarti mamai

Kūdikio kolika – sindromas, kuris pasireiškia epizodiniu, intensyviu kūdikio verkimu bei sudirginimu, dažniausiai prasidedančiais po pietų ar vakare. Kolika apibrėžiama kaip skausmas, kuris trunka ilgiau kaip 3 val. per dieną, pasikartoja dažniau nei 3 kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei 3 savaites [1]. Tai būklė,kuri kūdikiams gali būti labai skausminga bei varginanti. Serga apie 10–30 proc. kūdikių, kurių amžius svyruoja nuo keleto savaičių iki 3–6 mėn. Tai viena dažniausių patologijų, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją ar vaistininką per pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius.

Požymiai

Pagrindiniai kūdikių kolikos simptomai apima intensyvų, ilgai trunkantį verkimą, kai nėra aiškios priežasties (kūdikis pamaitintas, išsimiegojęs, pakeisti vystyklai, šiltai aprengtas), nereguliarų ar sutrikusį miegą, nereguliarią mitybą, kurią gali pertraukti intensyvaus verkimo epizodai, pilvo pūtimą, taip pat dažnai stebima tipinė kūdikio pozicija (suspausti kumščiai, sulenktos rankos per alkūnes, įtempti pilvo raumenys, keliai pritraukti prie pilvuko). Kalbant apie verkimo epizodus, būdinga tai, jog kūdikis dažniausiai verkia tuo pačiu metu kiekvieną ar kas antrą dieną, verksmas prasideda staiga [1]. Būtina pabrėžti, kad kiekvienam kūdikiui pilvo diegliai gali pasireikšti skirtingai. Daliai ligonių būna lengva eiga, kuri pasireiškia epizodiniu neramumu, kitiems kolika trunka ilgai, yra labai intensyvi ir sukelia daug nerimo tėvams.

 

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kūdikių kolikos etiopatogenezė vis dar nėra iki galo išaiškinta. Tačiau yra nustatyti tam tikri veiksniai, kurie gali turėti įtakos kūdikių kolikai atsirasti. Šiems veiksniams priskiriami biologiniai komponentai (maisto alergija, laktozės netoleravimas, GERL) bei psichosocialiniai veiksniai, kaip antai motinos emocinė būsena. Taip pat naujausių tyrimų duomenimis nustatyta,jog naujagimių, kenčiančių nuo pilvo dieglių, žarnyno mikroflora skiriasi nuo sveikų kūdikių mikrofloros. Sergančiųjų kūdikių žarnyno mikroflorai būdingas sumažėjęs laktobacilų bei padidėjęs koliforminių bakterijų kiekiai.

 

Diagnostika

Kūdikių kolikos diagnozė grindžiama anamneze, klinikiniais simptomais, fiziniu ligonio ištyrimu. Didžiausias dėmesys yra sutelktas į išsamų anamnezės surinkimą,kuriame turi 1 pav. Kūdikių kolikos priežastys atsispindėti kūdikio verkimo epizodo pradžios laikas, trukmė, elgesys jo metu ir papildomai stebimi simptomai. Labai svarbu atlikti kruopštų fizinį ištyrimą, kad būtų galima diferencijuoti kitas būkles, galinčias sukelti kūdikių verkimą. Svarbiausia yra įvertinti, ar kūdikis taisyklingai maitinamas, ar priauga svorio, ar nekarščiuoja, neviduriuoja, kokios konsistencijos išmatos. Jei fizinio tyrimo metu nerandama objektyvių kūdikiui pavojingų ligų požymių, biocheminiai bei radiologiniai tyrimai nėra indikuotini.

 

Gydymas

Kūdikių kolikos gydymui taikomos įvairios tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės. Tačiau pirmiausia reikia nuraminti, paguosti tėvus, paaiškinti jiems situaciją bei pagrindinius aspektus, kuriais jie gali padėti savo vaikui. Mokslininkų atliktuose darbuose stebimas ryšys tarp motinos emocinės būsenos, motinos bei vaiko buvimo kartu, glaudaus ryšio bei kūdikių verkimo intensyvumo [2]. Taip pat daugelis tyrimų teigia, jog naudingi veiksmai, mažinantys skausmą bei verkimą, yra kūdikių masažas bei sensorinių dirgiklių keitimas (supimas ant rankų, garsų pritildymas, lėtas pasivaikščiojimas, tylus dainavimas ar šilta vonia).

 

Mitybos pokyčiai

 

Kūdikiams, kurie kenčia kolikos skausmus, yra labai svarbi reguliari bei saikinga mityba. Vienas pagrindinių aspektų, kurių norima išvengti, yra oro prarijimas, todėl žindymo trukmė yra ribojama iki 10 min., kūdikis maitinamas ne gulimoje padėtyje, o pusiau stačias. Nebežindomą kūdikį geriau maitinti iš puodelio nei buteliuko.

Kita labai svarbi priežastis, kuri dažnai lemia pilvo dieglius, yra maisto alergija. Net iki 25 proc. kūdikių, kuriems pasireiškė vidutinio sunkumo ar sunki kolika, turi alergiją karvės pienui. Žindomam kūdikiui labai didelę įtaką daro motinos mityba. Tyrimų duomenys atskleidė, kad hipoalerginė dieta, kurioje ribojami karvės pieno produktai, kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, sojų produktai bei žuvis, yra susiję su neramaus elgesio sumažėjimu [3]. Kūdikiui, kuris maitinamas adaptuotas mišiniais ir galimai yra alergiškas, reikia paskirti hipoalerginį, hidrolizuotą ir laktozės neturintį mišinį. Pagrindiniai požymiai, kurie padeda įtarti ir diagnozuoti maisto alergiją, yra čiaudulys, niežulys, sloga, bėrimai ant veido ar kitų kūno vietų, pasunkėjęs kvėpavimas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kūdikių žarnyno mikrofloros pokyčių įtaką kolikos atsiradimui. Todėl, kaip dar vienas metodas, galintis padėti sumažinti pilvo dieglius, išskiriamas probiotikų vartojimas.

Atsitiktinių imčių tyrime 90 krūtimi žindomų kūdikių kasdien gavo probiotiką Lactobacillus reuteri. Tyrimo rezultatai parodė, jog jau po 7 dienų šio gydymo kūdikių verkimo laikas sumažėjo. Apskritai verkimo laikas sumažėjo 50 proc. ir daugiau net 95 proc. kūdikių [3].

 

Natūralios homeopatinės priemonės

Natūralios vaistinių augalų arbatos veikia tris pagrindines simptomų grupes: gerina virškinimą, mažina dujų kaupimąsi ir lengvina jų pasišalinimą bei suteikia raminamąjį poveikį . Vaistinių ramunių, verbenų, saldymedžių, melisų bei pankolių arbatų mišiniai, vartojami bent 2–3 kartus per dieną, gali sumažinti naujagimių susijaudinimą bei verkimo trukmę. Tačiau augaliniai preparatai kūdikiams turi būti vartojami labai atsargiai, nes ilgas jų vartojimas gali lemti sumažėjusį pieno pasisavinimą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, kad galėtume apsaugoti kūdikį nuo alkoholio ar per didelio kiekio cukraus.

 

Medikamentinės priemonės

Ne visiems kūdikiams kolika pasireiškia sunkiu sudirginimu ir intensyviu skausmu, todėl dažniausiai stengiamasi ją mažinti nemedikamentinėmis priemonėmis. Tačiau tiems kūdikiams, kurių pilvo dieglių epizodų neįmanoma palengvinti voniomis, mitybos keitimu, vaistinių augalų arbatų vartojimu, gali būti naudingi pilvo pūtimą, skausmą bei sudirginimą mažinantys vaistai. Anksčiau kūdikių kolikos gydymui buvo vartoti anticholinerginiai vaistai, ypač diciklominas, kurie pasižymėjo stipriu spazmolitiniu poveikiu, tačiau dėl galimų ryškių šalutinių poveikių (kvėpavimo sutrikimų, traukulių) šie vaistai neberekomenduojami kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Dabar dažniausiai vartojami simptomiškai veikiantys preparatai pvz. simetikonas. Simetikonas (pvz. Espumisan L) – vaistinis preparatas, vartojamas meteorizmui

mažinti. Pagrindinė sudedamoji dalis yra simetikonas, kuris nedalyvauja cheminėse reakcijose, yra farmakologiškai ir fiziologiškai inertiškas, tačiau dėl savo fizinių savybių pakeičia maiste ir virškinamojo trakto gleivinėje esančių dujų burbuliukų sudėtį, jų paviršiaus įtampą, todėl jie subliūkšta. Atsipalaidavusios dujos lengviau rezorbuojamas pro žarnų sienelę, todėl sumažėja meteorizmo simptomai. Kūdikiams skiriama dozė yra 25 lašai (1 ml emulsijos), kuriuose yra 40 mg simetikono. Vartoti galima sumaišius su pienu ar arbata bei sugirdant vien vaistinį preparatą prieš ar po maitinimo. Vaistas yra gerai toleruojamas ir veiksmingas, kol kas nėra pastebėta jokio šalutinio nepageidaujamo poveikio.

 

Apibendrinimas

Taigi, kūdikių kolika yra dažna klinikinė situacija, kuri sukelia daug nemalonių reiškinių tiek kūdikiui, tiek jo tėvams. Tai būsena, su kuria dažnai susiduria ne tik gydytojai, bet ir vaistininkai. Literatūroje aprašoma daugybė jos priežasčių ir remiantis jomis ieškoma efektyviausių ir mažiausiai žalingų gydymo būdų. Todėl labai svarbu žinoti pagrindines priemones ir veiksmus, kuriais galima palengvinti šią visiems aktualią problemą.

 

"Farmacija ir laikas", Nr. 3, 2017 m.