Svarbią vietą gydant pirminę arterinę hipertenziją užima nedihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai. Pastaruoju metu antihipertenzinių vaistų deriniuose vis dažniau skiriami kalcio kanalų blokatoriai ir naujausias jų atstovas - lerkanidipinas.

 

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas

Ispanijos tyrėjų atlikto tyrimo ZAFRA tikslas buvo ištirti naujausio kalcio kanalų blokatoriaus (KKB) at­stovo lerkanidipino saugumą lėtiniu inkstų funkci­jos nepakankamumu (IFN) sergantiems pacientams bei įvertinti lerkanidipino poveikį inkstų funkcijai. Tyrime dalyvavo 175 lėtiniu IFN sergantys pacientai. Kreatinino koncentracija vyrų kraujyje buvo > 123 mmol/l, moterų - 105 mmol/l, kreatinino klirensas buvo < 70 ml/ min. Visi pacientai buvo gydomi an­giotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi arba angiotenzino receptorių blokatoriumi, tačiau pacientų arterinis kraujospūdis (AKS) buvo dides­nis nei rekomenduojamas tikslinis AKS (130/85 mm Hg). Nė vienas pacientas nevartojo diuretiko. Po 6 gydymo lerkanidipinu mėnesių nepageidaujamus vaisto poveikius nurodė 3,4 proc. pacientų. Vidutinis tiriamųjų AKS sumažėjo nuo 162 ± 17/93 ± 8,3 mm Hg iki 132 ±12/78 ± 6 mm Hg. Ženklus AKS sumažė­jimas nustatytas 89,2 proc. pacientų, net 58,1 proc. tiriamųjų pasiekė rekomenduojamą tikslinį AKS. Kreatinino koncentracija kraujyje ženkliai nepakito, o vidutinis kreatinino klirensas padidėjo nuo 41,8 ± 16 ml/min, iki 45,8 ± 18 ml/min. Taip pat paaiškė­jo, kad vidutinė tiriamųjų cholesterolio koncentra­cija sumažėjo nuo 5,6 ± 1,18 mmol/l iki 5,4 ± 0,46 mmol/l.

 

Matrikso metaloproteinazė-9

Nustatyta, kad sergantiesiems arterine hiper­tenzija (AH) būdingas padidėjęs metaloproteina­zės-9 (MMP-9) aktyvumas. Brazilijos mokslininkai atliko nedidelį tyrimą, parodžiusį, kad lerkanidipi­nas mažina MMP-9 aktyvumą ir oksidacinį stresą bei galimai pasižymi pleotropinėmis savybėmis. Tyrime dalyvavo 18 sveikų ir 14 AH sergančių as­menų (7 sergantys cukriniu diabetu ir 7 nesergan­tys), pastarieji buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi - placebo ir lerkanidipino (20 mg per dieną) grupes. Prieš gydymą ir po 15 gydymo dienų tiriamiesiems buvo ištirta plazmos aktyvios tiobarbitūrinės rūgš­ties, MMP-2 ir MMP-9 koncentracija. Lerkanidipinas ženkliai sumažino aktyvios tiobarbitūrinės rūgšties, MMP-9 koncentraciją tiek nesergančių, tiek sergan­čių CD pacientų grupėse, MMP-2 koncentracija ne­pakito.

 

Perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika ir kraujagyslių sienelės pažeidimas

Atliekant perkutaninę transliuminalinę vainiki­nių arterijų angioplastiką (PTVAA), vainikinių arteri­jų intimos ir medijos sluoksniai įplyšta, prarasdami pridengto lygiųjų raumenų sluoksnio antitrombo­genines savybes. Vainikinės arterijos pažeidimas ir jį lydinti intimos ląstelių proliferacija gali sąlygoti trombocitų aktyvaciją, trombino gamybą ir mitoge­nų išsiskyrimą, o tai lemia hiperplastinį naujosios in­timos atsaką. Kraujagyslės restenozė po angioplas­tikos yra pagrindinis procedūros sėkmę ribojantis įvykis, kurį labiausiai sąlygoja lygiųjų raumenų ląs­telių kaupimasis angioplastikos balionėlio pažeis­toje arterijos sienelės vietoje. Antiaterosklerozinis nedihidropiridininių KKB veikimas yra įrodytas dau­geliu eksperimentinių bei klinikinių tyrimų, tačiau šios grupės vaistų veikimo mechanizmas, sąlygo­jantis tokį poveikį, iki šiol nėra galutinai ištirtas.

Manoma, kad pagrindinis lygiųjų raumenų ląs­telių migracijos ir proliferacijos stimulas yra trombo­citų kilmės augimo faktorius (TKAF), stimuliuojantis p42/44 mitogenų aktyvuojamos proteinkinazės (MAPK), dar vadinamos tarpląstelinio signalo re­guliuojama kinaze 1/2 (ERK 1/2), aktyvumą ir trans­kripcijos faktoriaus ekspresiją kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse (KLRL). Mokslininkai tikisi, kad TKAF slopinimas gali turėti lemiamą klinikinę reikš­mę po PTVAA. Taivanio tyrėjai in vitro atliko eks­perimentą, parodžiusį, kad lerkanidipinas slopina neointimos hiperplaziją po PTVAA ir, veikdamas ERK signalinį kelią, slopina KLRL migraciją ir proli­feraciją. Geriamasis lerkanidipinas per pirmąsias 14 dienų po arterijos sienelės pažeidimo ženkliai su­mažino neointimos augimą bei intimos/medijos storio santykį. Svarbu tai, kad nutraukus lerkani­dipino poveikis KLRL proliferacijai buvo grįžtamas – tai rodo, kad lerkanidipinas nėra citotoksiškas. Tokie eksperimento rezultatai įgalina tikėtis, kad lerkanidipinas gali būti svarbus, siekiant išvengti kraujagyslinių komplikacijų, taip pat restenozių, po PTVAA.

 

 

Kraujagyslių standumas

Sergamumui širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei mirštamumui nuo jų įtakos turi širdies ir arterijų fibrozė. Korėjos mokslininkai atliko nedidelį tyrimą, kuriuo pabandė palyginti KKB atstovo lerka­nidipino ir BAB atenololio poveikį arterijų standu­mui vidutinio sunkumo pirmine AH sergančių pa­cientų grupėje. 32 pacientai buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes – lerkanidipino ir atenololio. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo įvertintas kairio­jo skilvelio standumas (ankstyvojo kairiojo skilvelio prisipildymo kreivės deceleracijos laikas), arterijų standumas (riešo arterijos pulso tonometrija), ištir­ta kolageno sintezės (prokolagenas I ir III) ir suirimo (kolageno I C – terminalinis telopeptidas) žymenų, aldosterono ir transformuojančiojo augimo fakto­riaus-b1 koncentracija kraujyje. Po 6 gydymo savai­čių kolageno sintezės ir suirimo žymenų, aldoste­rono ir transformuojančiojo augimo faktoriaus-b1 koncentracija buvo panaši, kairiojo skilvelio masė abiejose gydymo grupėse sumažėjo 11 proc. Įdomu tai, kad kairiojo skilvelio standumas abiejose tiria­mųjų grupėse išliko panašus, o arterijų standumo augimo indeksas lerkanidipino grupėje ženkliai su­mažėjo – nuo 23 ± 9 proc. iki 12+ 12 proc.

Parengė gyd. S. Bučytė

Literatūros sąrašas redakcijoje.

Lietuvos gydytojo žurnalas