Lerkanidipinas pagerina gyvenimo kokybę

Siekdami įvertinti kalcio kanalų blokatoriaus (KKB) lerkanidipino poveikį vyresnio amžiaus hipertenzija sergančių pacientų gyvenimo kokybei, Calvo su kolegomis atliko perspektyvųjį klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo 295 pacientai, vyresni nei 60 m. (amžiaus vidurkis 67,7 m.), sergantys 1 ar 2 laipsnio sunkumo hipertenzija. Vidutinis tiriamųjų kūno masės indeksas buvo 28 ± 3,3 kg/m2. Tyrimo pradžioje prieš pradedant gydyti buvo atliktas klinikinis pacientų ištyrimas, nustatytas AKS, išmatuota kulkšnelių apimtis. Siekiant įvertinti pacientų gyvenimo kokybę bei galimą kognityvinės funkcijos sutrikimą, buvo pildomas klausimynas apie simptomų pasireiškimą bei protinės būklės testas (angl. Mini Mental test - MMT). Pacientai buvo gydomi 10 mg/p lerkanidipino monoterapija 2 mėnesius, po to, atsižvelgiant į pasiektą AKS, buvo tęsiama lerkanidipino monoterapija arba skiriamas papildomas antihipertenzinis gydymas iki tyrimo pabaigos (iš viso 6 mėn.). Tyrimo pabaigoje buvo atliktas klinikinis ištyrimas ir MMT. Antihipertenzinis gydymas buvo skaitomas efektyviu, jei pasiektas AKS <140/90 mmHg arba sistolinis AKS sumažėjo 10 mmHg, o diastolinis - 5 mmHg.

AKS kontrolė, vertinant pagal aukščiau nurodytą apibrėžimą, gydant lerkanidipino monoterapija buvo pasiekta 68 proc. pacientų. Vidutinis AKS sumažėjimas po 6 mėnesių buvo 27,5/12,8 mmHg. Apie šalutinių poveikių pasireiškimą pranešė tik 7 (2,6 proc.) tyrime dalyvavę pacientai. Vertinant kulkšnelių apimtį, reikšmingų pokyčių po gydymo nebuvo nustatyta. Vertinant simptomų pasireiškimą, buvo nustatytas reikšmingas pagerėjimas. Taip pat gydymas lerkanidipinu reikšmingai pagerino MMT rezultatus: vidutinis rezultatas prieš gydymą buvo 30,6 ± 4,0, o po gydymo - 31,4 ± 4,1 (p=0,001).

Teigiamas poveikis kognityvinei funkcijai. Gydant lerkanidipinu ypač pagerėjo atminties testo rezultatai (nuo 11,9 iki 12,1, p=0,001) bei koncentracijos ir skaičiavimo testo rezultatai (nuo 6,2 iki 6,6, p=0,001).

Taigi vyresnių žmonių gydymas lerkanidipinu yra labai veiksmingas, gerai toleruojamas bei reikšmingai pagerina šių pacientų gyvenimo kokybę.


Sukelia mažiau šalutinių poveikių

Kulkšnelių edema yra vienas iš specifiniųKKBklasės vaistų sukeltų nepageidaujamų poveikių. Ji pasireiškia gydant visais dihidropiridininiais KKB. Iš atliktų tyrimų matyti, kad edemos dažnis priklauso nuo vartojamo vaisto, jo dozės ir vartojimo laiko. KKB sukelta kulkšnelių edema yra viena iš priežasčių, dėl ko nustojama vartoti šių vaistų.

Lerkanidipinas yra vienas naujausių ilgai veikiančių lipofiliniųKKB,kurisdėlspecifiniųvazo-dilatacinių savybių ypač retai sukelia kulkšnelių edemą. Šis vaistas pasižymi ilga sąveika su specifiniaiskalciokanalųreceptoriais. Jisplečiaįvairiasarterioles, todėl edemos yra retesnės, palyginti su pirmos ir antros kartos KKB.

Vertinant lerkanidipino nepageidaujamų poveikių dažnį, 20 atsitiktinės atrankos dvigubai aklų tyrimų rezultatų analizė (1317 gydytų pacientų) parodė, kad kulkšnelių edemos dažnis lerkanidipino (10 mg/p.) gru ėje buvo 0,9 proc, o placebo grupėje - 1,3 proc. 14 placebo kontroliuotų dvigubai aklų tyrimų, kuriuose dalyvavo 1850 pacientų, sergančių AH ar stabilia krūtinės angina, gydytų iki 18 savaičių, metaanalizė parodė, kad lerkanidipino (10-20 mg/p.) sukeliamos edemos dažnis siekia 2,4 proc, o kitų dihidropiridininių KKB tyrimų metu edemos dažnis siekė 6-29 proc.

Lerkanidipino nustojama vartoti nedažnai, panašiai kaip ir placebo. Tikėtina, kad tai yra susiję su geru vaisto toleravimu. Lerkanidipino dėl atsiradusios edemos vartoti atsisakoma rečiau nei amlodipino ar nifedipino GITS.


Lerkanidipino poveikis pažintinei funkcijai

Padidėjęs kraujo spaudimas yra ne tik insulto rizikos veiksnys, bet susijęs ir su kognityvinės funkcijos blogėjimu bei demencijos vystymusi. Ryšys tarp kraujo spaudimo (ypač pulsinio spaudimo) padidėjimo ir kognityvinės funkcijos blogėjimo yra siejamas su smegenų atrofijairypačbaltosiosmedžiagos pažeidimu. Todėl logiška būtų tikėtis, kad kraujo spaudimo mažinimas antihipertenziniais vaistais turėtų apsaugoti nuo kognityvinės funkcijos blogėjimo ir demencijos.

2006 m. Tisaire ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti antihipertenzinio gydymo lerkanidi-pinu poveikį kognityvinei funkcijai. 467 pacientai, vyresni nei 40 m. amžiaus, po 7-10 d. išsivalymo periodo 6 mėnesius buvo gydomi lerkanidipinu (10 mg/p.). Kraujo spaudimas buvo matuojamas kas 4 savaites, pacientams, kuriems nebuvo pasiektas tikslinis kraujo spaudimas, buvo papildomai skiriama doksazosino. Pažintinės funkcijos buvo vertinamos tyrimo pradžioje bei po 6 mėnesių
gydymo atliekant protinės būklės mini tyrimą (angl. Mini Mental State Examination, MMSE) ir dėmesio koncentracijos ir protinių sugebėjimų testą (angl. Trail Making Test, TMT).

Po 6 mėnesių gydymo lerkanidipinu AKS sumažėjo nuo 154,4/95,3 mmHg iki 134,8/80,7 mmHg. Tikslinis AKS buvo pasiektas 68 proc. pacientų. Vidutinis MMSE įvertinimas tyrimo pradžioje buvo 32,35 ± 2,59 taškų ir per 6 mėnesių gydymo lerkanidipinu laikotarpį reikšmingai padidėjo iki 33,25 ± 2,36 taškų (p<0,0001). Taip pat reikšmingai (p<0,001) sutrumpėjo laikas, per kurį galima atlikti TMT testą (76,2 ± 58,77 s palyginti su 64,14 ± 38,70 s) bei padarytų klaidų skaičius (2,82 ± 2,70 palyginti su 1,79 ± 1,36). Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas atvirkščias ryšys tarp paciento amžiaus ir MMSE įvertinimo, t.y. kuo jaunesnis buvo pacientas, tuo geresni buvo MMSE rezultatai. MMSE rezultatas buvo reikšmingai didesnis ir pacientams, kuriems buvo pasiektas tikslinis AKS, palyginti su pacientais, kuriems tikslinio AKS pasiekta nebuvo.

Taigi gydymas lerkanidipinu reikšmingai pagerino pacientų pažintines funkcijas, ir šis pagerėjimas buvo didesnis tiems pacientams, kuriems pavyko pasiekti tikslinį AKS.


Lerkanidipino poveikis aterosklerozei

Labai svarbus gydymo lerkanidipinu aspektas - tai veiksmingas kraujo spaudimo mažinimas sergant ateroskleroze. Progresuojant aterosklerozei, arterijų sienelėse daugėja cholesterolio sankaupų, kurios trukdo hidrofiliniams KKB pasiekti kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles, todėl gali sumažėti antihipertenzinis šių vaistų poveikis. Tuo tarpu lerkanidipinas, pasižymintis aukščiausiu cholesterolio tolerancijos faktoriumi iš visų KKB, net ir esant aterosklerozei, veiksmingai mažina AKS.

Be to, eksperimentinių tyrimų metu įrodyta, kad lerkanidipinas apsaugo nuo kraujagyslės sienelės struktūros pokyčių, atsirandančių progresuojant aterosklerozei. Soma ir kt. atlikto tyrimo su triušiais metu nustatyta, kad lerkanidipinas reikšmingai sumažino riebalinių ruoželių dydį. Šis poveikis buvo ypač ryškus pilvo irkrūtinės aortoje, o poveikio stiprumas priklausė nuo vaisto dozės. Taip pat triušių, kuriems pasireiškė hipercholesterolemija, gydymas lerkanidipinu sumažino arterijų intimos hiperplaziją 60 proc.

Taigi lerkanidipinas pasižymi tiesioginiu anti-ateroskleroziniu veikimu. Tai papildomas teigiamas šio vaisto poveikis, kuris svarbus gydant vyresnio amžiaus pacientus, kurių dauguma serga ateroskleroze.


Apibendrinimas

Sergamumas arterine hipertenzija populiacijoje smarkiai didėja tarp vyresnių. Amžius ir hipertenzija yra pagrindiniai organų taikinių pažeidimų rizikos veiksniai. Klinikinių tyrimų metu įrodyta, kad hipertenzijos gydymas yra naudingas visiems, taip pat ir vyresnio amžiaus pacientams.

Lerkanidipinas yra ilgai veikiantis lipofilinisKKB. Jo unikali formulė užtikrina laipsnišką veikimo pradžią ir ilgą veikimo trukmę. Tai labai sumažina nepageidaujamų poveikių dažnį, padidina gydymo veiksmingumą. Taigi lerkanidipinas yra veiksmingas, gerai toleruojamas vaistas nuo hipertenzijos, jį patogu vartoti, nes užtenka skirti 1 kartą per dieną. Be to, lerkanidipinas gerina kognityvinę funkciją bei pasižymi antiateroskleroziniu veikimu. Visos šios lerkanidipino savybės lemia, kad gydymas šiuo vaistu reikšmingai pagerina vyresnių pacientų gyvenimo kokybę.

 


Parengė dr. D. Karčiauskaitė