Lėtinė obstrukcinė plaučių liga: problemos ir iššūkiai

 

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LO PL) – visame pasaulyje paplitusi lėtinė kvėpavimo takų liga, kurios didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus rūkantys vyrai. LO PL daro neigiamą įtaką tiek paciento sveikatai ir gyvenimo kokybei, tiek ir valstybės ekonomikai. Pagrindiniai gydymo tikslai yra palengvinti simptomus, sumažinti paūmėjimų dažnumą bei sunkumą ir pagerinti paciento bendrąją savijautą, fizinio krūvio toleravimą.

 

Įvadas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių tiek pasaulyje, tiek ir Europoje [1, 2]. Pasaulyje ši liga yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis [1]. LOPL paplitimas ir mirštamumas nuo šios ligos įvairiose šalyse skiriasi: pvz., Suomijoje LOPL serga 3 proc., o Italijoje – 57 proc. gyventojų [2]. LOPL vystosi palaipsniui, po ilgo žalojančio veiksnio poveikio. Pagrindinė LOPL priežastis yra rūkymas. Tačiau ligą sukelti gali ir kiti aplinkos oro teršalai: biomasės degalai, deganti mediena, dujos, dulkės, dūmai [1, 2]. Sergamumas LOPL didėja vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Tai siejama su ilgesne gyvenimo trukme, kuri lemia ilgesnį sąlytį su žalojančiu veiksniu [1]. Metaanalizės ir sisteminės analizės, atliktos 28 šalyse, duomenimis, LOPL dažniau serga rūkantys, vyresni nei 40 m. vyrai [1]. Panašūs rezultatai ir tyrimo, atlikto Lotynų Amerikos šalyse, – LOPL dažniau pasireiškė vyresniems (ypač >60 m.) vyrams [1]. Pacientai, sergantys LOPL, skundžiasi dusuliu, kosuliu ir skrepliavimu. Šie simptomai palaipsniui progresuoja. Esant sunkiai ir labai sunkiai ligos eigai, galimas nuovargis, apetito stoka, svorio mažėjimas. LOPL būdingi paūmėjimai, kuriuos dažniausiai sukelia bakterinės ir virusinės infekcijos.

Ši liga blogina ne tik paciento sveikatą, gyvenimo kokybę, bet ir atsiliepia šalies ekonomikai: Europos Sąjungoje išlaidos kvėpavimo sistemos ligoms gydyti sudaro apie 6 proc., o LOPL – 56 proc. visų kvėpavimo takų ligų gydymo išlaidų, t. y. apie 38,6 mlrd. eurų [1, 2]. Analizės rodo, kad 1998–1999 m. metinės tiesioginės išlaidos, skirtos vienam LOPL sergančiam žmogui, Prancūzijoje sudarė 530 eurų, o Ispanijoje – 3238 eurų [2]. Kadangi LOPL yra dažna lėtinė liga, norint pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti ekonominę naštą, reikalingas efektyvus gydymas. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti beta 2 adrenoreceptorių agonisto ir inhaliuojamojo gliukokortikoido sudėtinio vaisto vaidmenį gydant LOPL.

 

Ilgai veikiančio beta 2 adrenoreceptorių agonisto ir inhaliuojamojo gliukokortikoido sudėtinio vaisto vaidmuo gydant LOPL

LOPL patogenezė nėra visiškai aiški, tačiau žinoma, kad ja sergant kvėpavimo takuose vyksta nuolatiniai uždegimo procesai, kurie sąlygoja struktūrinius pakitimus. Skiriant gydymą, siekiama palengvinti LOPL simptomus, sumažinti paūmėjimų dažnumą, sunkumą ir pagerinti paciento bendrąją savijautą bei fizinio krūvio toleravimą [1]. Remiantis „Global Initiative for Chronic Obstructive lung disease“ (GOLD) 2015 metų rekomendacijomis, ilgai veikiančio beta 2 adrenoceptorių agonisto ir inhaliuojamojo gliukokortikoido sudėtinis vaistas efektyviau nei atskirai vartojamos šios vaistinės medžiagos pagerina plaučių funkciją bei bendrąją būklę ir sumažina paūmėjimų skaičių pacientams, sergantiems vidutine ir labai sunkia LOPL [1]. Tyrimai rodo, kad vartojant ilgai veikiančio beta 2 adrenoceptorių agonisto ir inhaliuojamojo gliukokortikoido derinį kartu su tiotropiu plaučių funkcija ir gyvenimo kokybė pagerėja dar labiau [1].

 

Symbicort efektyvumas ir saugumas

Šis ilgai veikiančio beta 2 agonisto budezodino ir inhaliuojamojo gliukokortikoido formoterolio sudėtinis vaistas skirtas paauglių ir suaugusiųjų astmai bei sunkiai LOPL gydyti, jei kartojasi paūmėjimai, o simptomų išlieka reguliariai vartojant ilgai veikiančius bronchus plečiančius vaistus [3]. Gliukokortikoidas budezonidas sukelia uždegimą slopinantį poveikį kvėpavimo takuose, o formoterolis yra selektyvus beta 2 adrenoceptorių agonistas, kuris greitai ir ilgam atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis esant kvėpavimo takų obstrukcijai [3]. Bronchus plečiantis poveikis pasireiškia per 1–3 min., jo trukmė siekia bent 12 val. [3]. Atlikta daug klinikinių tyrimų, įrodančių Symbicort efektyvumą. P. M. Carveley ir bendr. tyrime dalyvavo 1022 LOPL sergantys pacientai [4]. Jie 12 mėn. vartojo budezonido ir formoterolio sudėtinį vaistą, budezonidą, formoterolį arba placebą. Tyrimo duomenimis, Symbicort pailgino laiką iki pirmojo paūmėjimo bei geriamųjų gliukokortikoidų vartojimo, užtikrino didesnį forsuoto iškvėpimo tūrį per pirmąją sekundę (FEV1), sumažino paūmėjimų skaičių ir pagerino gyvenimo kokybę, lyginant su placebu. Budezonido ir formoterolio sudėtinis vaistas buvo efektyvesnis nei atskirai vartojami šie preparatai [4]. Klinikiniai tyrimai atskleidė, kad budezonido ir formoterolio sudėtinis vaistas veikti pradeda greičiau ir labiau pagerina rytinį pacientų aktyvumą nei salmeterolio ir flutikazono sudėtinis vaistas [5]. Tai itin prisideda prie pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimo, nes sergant LOPL rytiniai simptomai būna stipriausi ir riboja kasdienę veiklą. Klinikiniu tyrimu nustatyta, kad, vartojant Symbicort, nepageidaujamų reakcijų skaičius nebuvo didesnis nei kontrolinėje, nei tik budezonido ar tik formoterolio grupėse [4]. Norint išsiaiškinti pneumonijos riziką, atlikta metaanalizė, kuri atskleidė, kad budezonidą vartojantiems pacientams rizika susirgti pneumonija buvo tokia pati kaip kontrolinės grupės asmenims [6]. Tyrimas rodo, kad budezonidas, vartojamas tiek vienas, tiek kartu su beta 2 adrenoreceptorių agonistu, nėra susijęs su didesne pneumonijos rizika. Kitame tyrime analizuoti duomenys 163 514 pacientų, iš kurių 20 344-iems nustatyta pneumonija [7]. Vienas iš šios ligos išsivystymo veiksnių buvo inhaliuojamųjų gliukokortikoidų vartojimas, tačiau nurodoma, kad budezonidas buvo vienas iš mažiausią pneumonijos riziką keliančių gliukokortikoidų [7]. LOPL būdingi paūmėjimai, kurie, manoma, yra susiję su suaktyvėjusiu sisteminiu ir kvėpavimo takuose vykstančiu uždegimu [8]. Klinikinio tyrimo duomenimis, Symbicort sudėtinis vaistas vienam pacientui per metus statistiškai reikšmingai sumažino sunkių paūmėjimų skaičių 24 proc., palyginti su placebu, ir 23 proc., palyginti su formoteroliu [9]. Vartojant budezonidą ir formoterolį kartu, FEV1 padidėjo 15 proc., palyginti su placebu, ir 9 proc., palyginti su budezonidu [9].

 

Apibendrinimas

GOLD 2015 metų gairėse teigiama, kad ilgai veikiančio beta 2 adrenoreceptorių agonisto ir inhaliuojamojo gliukokortikoido sudėtinis vaistas yra efektyvesnis nei atskirai vartojamos šios vaistinės medžiagos gydant pacientus, sergančius vidutinės ir labai sunkios eigos LOPL. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Symbicort yra efektyvus mažinant ligos simptomus, paūmėjimo dažnumą, sunkumą ir gerinant pacientų gyvenimo kokybę. Šis vaistas nesukelia dažnų sunkių nepageidaujamų reakcijų, nedidina pneumonijos išsivystymo rizikos.

Parengė gyd. L. Tamašauskienė

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"