ĮVADAS
Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas yra plačiai paplitusi liga, sutrikdanti įvairaus amžiaus vyrų gyvenimo kokybę. Sergamumas šia liga siekia 2–10 proc. [1]. Tai sindromas, į kurio diagnozę įeina tokie simptomai, kaip dubens skausmas (skausmas lokalizuojasi prostatoje, tarpvietėje ir šlaplėje), prostatos uždegimas, šlapinimosi ir seksualinė disfunkcija. Taip pat lėtinį prostatitą galima apibrėžti kaip pasikartojančias šlapimo takų infekcijas ir persistuojančias bakterijas prostatos sekrete, nepaisant ilgalaikio gydymo antibiotikais. Pagrindinis šio sutrikimo simptomas yra skausmas, tačiau pacientų gyvenimo kokybė labiausiai nukenčia dėl skausmo intensyvumo, dažno šlapinimosi ir depresijos simptomų.
APIBRĖŽIMAS
Lėtinis dubens skausmas – tai lėtinis, ilgai trunkantis skausmas, atsiradęs moters ar vyro dubens srityje. Skausmas gali būti susijęs su kognityvinių funkcijų paglobėjimu, elgsenos pokyčiais ir sukelti seksualinių bei emocinių padarinių. Lėtinis skausmas turėtų trukti ne mažiau kaip 3 mėnesius. Simptomai apima apatinius šlapimo takus, seksualinės funkcijos sutrikimus, dubens organų disfunkciją. Dubens skausmą gali sukelti aiškiai apibrėžta priežastis, tokia kaip infekcija ar navikas, tačiau neretai jokios matomos patologijos nestebima. Lėtinio dubens skausmo sindromas nustatomas tada, kai nėra šlapimo takų infekcijos arba kitos patologijos ir dominuoja skausmas.
EPIDEMIOLOGIJA
Lėtinio dubens skausmo ir lėtinio prostatito paplitimas, įvairių tyrimų duomenimis, yra 2,2–13,8 proc. [2]. Šiems pacientas iki 31,5 proc. atvejų nustatomi erekcijos sutrikimai [4]. Lėtinio dubens skausmo sindromas dažnesnis vyresniems kaip 50 metų vyrams. Lėtinio prostatito simptomų dažnis, skirtingų tyrimų duomenimis, varijuoja nuo 1 proc. iki 14,2 proc. [3, 4].
KLASIFIKACIJA
Lėtinį dubens skausmą sukelia ne tik urologinė patologija – priežastis gali būti ir kitos sistemos pažeidimas. Urologinis dubens skausmas yra susijęs su kitais šlapinimosi sutrikimais (pvz., sergant intersticiniu cistitu, pasireiškia dažnas šlapinimasis ir nenumaldomas noras šlapintis), ginekologinį dubens skausmą atskirti padeda išsami anamnezė (dėl buvusių ginekologinių operacijų atsiranda pilvo ir dubens sąaugų, pasikartojantys gimdos kaklelio uždegimai ar gydymas lazeriu leidžia įtarti gimdos kaklelio stenozę), gastrointestinis skausmas lydi virškinimo trakto pažeidimus (gali būti dėl sąaugų žarnyne, lėtinio vidurių užkietėjimo, dirgliosios žarnos sindromo ar naviko), periferinių nervų pažeidimo sukeltas dubens skausmas dažniausiai imituoja vidaus organų skausmus, jis būna šaudančio pobūdžio, susijęs su padidėjusiu odos jautrumu (pvz., gaktinio nervo, neuralgija pasireiškia sutrikusiu jautrumu ir skausmu išorinių lytinių organų srityje), psichologinio ar psichoseksologinio skausmo diagnozė patvirtinama, jei nėra organinės patologijos, tačiau yra psichiatrinė patologija (depresija, nerimas, seksologinė prievarta), dubens raumenų silpnumas, sausgyslių, raumenų trauminis ar radiacinis pažeidimas, o moterims, dažniausiai gimdymo trauma, sukelia lėtinį dubens skausmą, priskiriamą raumenų ir skeleto sistemos patologijai. Europos urologų draugijos (angl. European Assciation of Urology) gairėse išskiriamas urologinis skausmas, taip pat ir prostatos skausmo sindromas, kuris apibūdinamas kaip nuolatinis ar epizodinis skausmas, patvirtintas prostatos apčiuopos metu atsirandančiu skausmu, nesant infekcijos ar kitos šlapimo takų patologijos (per 3 iš 6 pastaruosius mėnesius).
PATOGENEZĖ
Skausmas gali būti nociceptinis, uždegiminis, neuropatinis ar disfunkcinis. Nociceptinį skausmą sukelia mechaninis, cheminis ar terminis dirgiklis, stimuliuojantis nociceptorius (receptorius), esančius odoje, raumenyse, kauluose ar jungiamajame audinyje. Skausmo signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą ir smegenis. Uždegiminis skausmas atsiranda sąveikaujant nervų sistemai ir uždegimo mediatoriams. Tai gali sukelti periferinę ar centrinę sensitizaciją ir tokius simptomus, kaip hiperalgezija, alodinija ar spontaninis skausmas. Neuropatinis skausmas juntamas pažeidus neuronus, skausmo suvokimui signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą bei smegenis, nepriklausomai nuo nociceptorių. Dažniausiai tai yra šaudantis skausmas. Disfunkcinio skausmo etiologija yra tokia pati kaip neurogeninio, tačiau nėra žinomo nervų sistemos pažeidimo.
Prostatos skausmo priežastis gali būti tiek infekcija, tiek genetinė ar anatominė patologija bei neuromuskulinis endokrininės ar imuninės sistemos sutrikimas. Šios priežastys lemia uždegiminį atsaką ir aplinkinių nervų pažaidas. Pirmiausia atsiranda ūminis skausmas, kuris ilgainiui tampa lėtiniu, jei priežastis nepašalinama ir grandininė reakcija išlieka pastovi. Ieškant priežasties, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į specifinę ligą ar organo pažeidimą, kuris galėtų sukelti skausmą. Neradus tikslios pažeidimo lokalizacijos, ieškoma multiorganinės patologijos, įtraukiant nervų, raumenų ir kaulų sistemą, specifines organų sistemas.
DIAGNOSTIKA
Atliekant klinikinius tyrimus, svarbu įvertinti anamnezę, medicininę dokumentaciją, šlapinimosi sutrikimus ir įtraukti seksualinės disfunkcijos ištyrimui skirtus klausimus. Europos urologų draugija siūlo lėtinio dubens skausmo diagnozavimo algoritmą (1 pav.). Nustatant lėtinio dubens skausmo sindromo diagnozę, būtina įvertinti dubens raumenų funkciją, atlikti digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą ir neurologinį ištyrimą. Injekcijos nervo vietoje gali padėti nustatyti skausmo lokalizaciją (švirkščiamas anestetikas kontroliuojant rentgenu, kompiuterine tomografija ar ultragarsu). Esant ryškiai nervo pažaidai, elektrofiziologinis ištyrimas parodo denervaciją ar pailgėjusį nervinio impulso sklidimo laiką, tačiau dažniausiai nukrypimų nuo normos nenustatoma, nes nervo pažeidimas yra nedidelio laipsnio. Diagnostikoje taikoma sonoskopija, magnetinis branduolių rezonansas, cistoskopija. Matuojamas liekamojo šlapimo kiekis, šlapimo srovė, vertinamas skausmo pojūtis pildant pūslę cistoskopijos metu. Diferencijuojant atliekami laboratoriniai tyrimai: šlapimo pasėlis prieš ir po priešinės liaukos masažo (2 arba 4 stiklinių mėginys: 4-ių: 1 porcija – šlapimas iš uretros, 2 porcija – šlapimas iš šlapimo pūslės, 3 ir 4 porcijos šlapimas atspindi pokyčius prostatoje; ar 2-ų stiklinių testas: šlapimo pūslės porcija (2) ir pakitimus prostatoje atspindinti porcija (3 arba 4)), sėklos pasėlis.
Vertinant lėtinį dubens skausmą, svarbus skausmo pobūdžio fonotipo nustatymas (1 lentelė) – simptomų priskyrimas tam tikrai kategorijai. Pavyzdžiui, šlapimo takų simptomams priskiriamai šlapinimosi srovės pokyčiai, pildomas šlapinimosi dienoraštis, cistoskopijos radiniai, ultragarsinio tyrimo radiniai, uroflometrijos duomenys; psichologiniams simptomams – depresija, seksualinės funkcijos sutrikimai; neurologiniams simptomams – jautrumo praradimas, dizestezija, refleksų tikrinimas; raumenų sistemos simptomams – dubens raumenų įsitempimas. Šiuo metu rekomenduojama takyti Shokes ir bendraautorių pasiūlytą 6 simptomų grupių sistemą, vadinamą UPOINT. Joje išskirtos tokios klinikinių simptomų grupės: šlapimo simptomai (U), psichosocialinės funkcijos sutrikimai (P), tam tikro organo patologija (O), infekcija (I), neurologininė / sisteminė patologija (N) ir raumenų pažeidimas (T) [6]. Kiekvienas simptomas kliniškai yra apibrėžtas ir specifiškai gydomas. Skausmo intensyvumas vertinamas pagal 5 taškų skalę: skausmo nėra, vos juntamas, vidutinis, stiprus ir labai stiprus. Medicinos praktikoje plačiai naudojama Vaizdo analogijos skalė (VAS) (angl. Visual analogue scale). Tai 100 mm tiesės atkarpa, kurios pradžia reiškia skausmo nėra, pabaiga – nepakeliamą skausmą, nuo 1 iki 10 balų ir pagal 11 taškų skalę.
GYDYMAS
Gydymo parinkimas ir medikamentai skiriami tam tikrai pažeistai grandžiai gydyti. Audinio pažeidimą gali sukelti trauma, uždegimas, kiti medikamentai ar alerginė reakcija. Tai sukelia uždegiminį atsaką, išsiskiria chemokinai, citokinai, nukenčia urotelis. Šie uždegiminiai pokyčiai dažniausiai kliniškai pasireiškia skausmu. Dėl skausmo spazmuoja raumenis, vystosi audinių išemija, kuri sukelia hipoksiją ir grįžtamuoju ryšiu toliau skatina minėtų uždegimo procesuose dalyvaujančių medžiagų produkciją. Dėl varginančio skausmo nukenčia ir psichologinė funkcija, ilgainiui pasireiškianti lėtinio skausmo sindromu. Galiausiai lėtinis skausmas pasireiškia neuropatija, alodinija, hiperalgezija.
Šlapimo takų simptomai gydomi atsižvelgiant į jų pobūdį:
- dirglumas – anticholinerginiais preparatais;
- esant apatinių šlapimo takų obstrukcijai ar liekamojo šlapimo – alfa blokatoriais;
- tam tikro organo simptomai (lėtinis prostatos skausmas) – kvercetinu (flavonoidas), bromelainu / papainu, gulsčiąja serenoja (lot. Serenoa repens),
- dietos korekcija (vengti kofeino, aštrių patiekalų, alkoholio);
- psichosocialiniai simptomai – antidepresantais, kognityvine bihevioristine terapija;
- infekcija – taikoma antibakterinė terapija;
- vyraujant neurologinei simptomatikai – neuroleptikai (pregabalinas, nortriptilinas, amitriptilinas, akupunktūra), o raumenų disfunkcijai – fizioterapija. Gydymo pasirinkimas, naudojantis UPOINT diagnostikos sistema, pateiktas 2 lentelėje [5].
LĖTINIS PROSTATITAS
Viena lėtinio dubens skausmo priežasčių – lėtinis prostatitas. Tai yra lėtinis dubens skausmas, lokalizuotas varpos, suprapubinėje ar
kapšelio srityje, kuris trunka ilgiau nei 3 mėnesius [7]. Daugiau kaip 50 proc. vyrų kartą per gyvenimą jaučia prostatito simptomus [8]. Tam tikro amžiaus asmenims susirgti lėtiniu prostatitu rizika yra didesnė: 50–59 metų vyrai turi didesnę riziką nei 20–39 metų grupės vyrai. Tikslus lėtinio prostatito patogenezės mechanizmas nėra žinomas.
Išskiriami 3 pagrindiniai patogenezės mechanizmai: imunologinis, neurologinis ir endokrininis [9–12]. Lėtinis prostatitas pasireiškia šlapinimosi sutrikimais, urogenitaliniu skausmu ir seksualinės funkcijos sutrikimu [13]. Bakterinė infekcija nustatoma mažiau nei 10 proc. lėtiniu prostatitu sergančių vyrų. Dažniausias infekcijos sukėlėjas – gramneigiamos bakterijos, tačiau kartais sukėlėjas gali būti atipinė flora ar gramteigiami mikroorganizmai. Nustačius lėtinio prostatito diagnozę, dažniausiai vyrams skiriamas antibakterinio gydymo kursas, net ir nepatvirtinus bakterinės infekcijos. Nors priešinė liauka turi apsauginius mechanizmus nuo galimos infekcijos (antibakterinių medžiagų produkcija, mechaninis uretros spaudimas šlapinimosi ir ejakuliacijos metu), tačiau blogas šlapimo nutekėjimas ar šlapimo srovės refliuksas sukelia uždegiminę reakciją ir fibrozę.
PROSTATITO KLASIFIKACIJA
Toliau pateikiama prostatito klasifikacija pagal Nacionalinį sveikatos institutą (angl. National Institutes of Health):
- Ūminis bakterinis prostatitas – būdingi sunkūs prostatito simptomai, sisteminė infekcija ir ūminė šlapimo takų infekcija;
- Lėtinis bakterinis prostatitas – sukelia lėtinis infekcinis procesas, su arba be prostatito simptomų ir visuomet pasikartojančia šlapimo takų infekcija (sukelia ta pati bakterijų padermė);
IIIa. Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas – uždegiminis lėtinis dubens skausmas be bakterinės šlapimo takų infekcijos, tačiau su kitais uždegiminiais požymiais;
IIIb. Lėtinis prostatitas / lėtinio dubens skausmo sindromas – neuždegiminis dubens skausmas su šlapinimosi sutrikimais, kai nėra šlapimo takų infekcijos;
- Asimptominis uždegiminis prostatitas – tai prostatos uždegimas be kitų urologinių simptomų.
DIAGNOSTIKA
Diagnozuojant lėtinį prostatitą, ieškoma tikslios skausmo lokalizacijos, apibrėžiama trukmė ir diferencijuojama su bakterine priešinės liaukos infekcija, urogenitalinių organų naviku, šlaplės striktūra, neurogeninės kilmės šlapimo pūslės sutrikimais, kartu vertinant kitą susijusią patologiją, tokią kaip seksualinė, psichologinė disfunkcija ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai.
Lėtinis prostatitas pasireiškia urogenitalinių organų skausmu, kuris gali būti nociceptinis, sukeltas uždegimo, neuropatinis ir disfunkcinis. Gali pasireikšti apatinių šlapimo takų sutrikimo požymiai (šlapimo pūslės ištekamojo trakto obstrukcija ir šlapimo pūslės dirginimo simptomai), taip pat neretai stebima seksualinės funkcijos sutrikimai, psichologinės problemos [15]. Simptomai ir jų intensyvumas gali kisti. Apie 63 proc. atvejų skausmas pasireiškia tarpvietėje, tačiau gali apimti ir sėklides, gaktinės sąvaržos, varpos sritis [16].
Sergant lėtiniu prostatitu, skausmas gali būti juntamas tarpvietėje, virš gaktinės sąvaržos, sėklidėse, varpoje, kryžmens srityje, kirkšnies kanalo zonoje ar tiesiojoje žarnoje. Skausmas juntamas šlapinantis, gali atsirasti ejakuliacijos metu ar po jos. Kartu jaučiamas raumenų tempimas ir disfunkcija dubenyje, funkciniai šlapimo takų sutrikimų požymiai.
Atliekant digitalinį rektalinį tyrimą, gali būti čiuopiama padidėjusi, kieta ar normali prostata. Tarpvietė ir paviršiniai dubens raumenys apčiuopiami išoriškai, o vidiniai raumenys tikrinami per tiesiąją žarną. Tikslinga ištirti raumenų gebėjimą atsipalaiduoti tarp susitraukimų. Svarbus ištyrimas dėl šlapimo takų infekcijos, atliekamas 2 ar 4 stiklinių mėginys, prostatos sekreto mikroskopija.
Tiriant pacientus, vertinami šlapinimosi sutrikimai: silpna srovė, pasunkėjęs šlapinimasis, negalėjimas pradėti šlapintis; kaupimo disfunkcija – nenumaldomas noras šlapintis, dažnas šlapinimasis, nikturija, dizurija; peršėjimas šlaplėje; hematospermija; pasikartojančios šlapimo takų infekcijos; seksualinė disfunkcija. Taip pat atliekamas 4-ių ar 2-ų stiklinių testas. Diferencinei diagnostikai taikomi tyrimai – PSA, uroflometrija, uretrografija, cistoskopija, prostatos biopsija, jei įtariamas prostatos navikas, TRUS, įtariant prostatos abscecą ar kitą patologiją, diagnostinė cistoskopija, įtariant šlapimo pūslės vėžį, MBR, šlapimo takų infekcija ar LPL. Simptomam įvertinti naudojami klausimynai:
- Nacionalinio sveikatos instituto Lėtinio prostatito simptomų indeksas (angl. NIH-Chronic Prostatitis Symptom Index – NHI-CPSI) – 9 klausimai, vertinantys skausmą, šlapinimosi funkciją, gyvenimo kokybę;
- Tarptautinė prostatos simptomų skalė (angl. The International Prostate Symptom Score – IPSS) – 8 klausimai, vertinantys šlapinimosi ypatumus, gyvenimo kokybę;
- UPOINT (angl. Urinary, Psichosocial, Organ specific, Infection, Neurologic/systemic, tenderness of Skeletal muscles) – skirsto pacientus pagal simptomus į fenotipus;
- Tarptautinis erektilinės funkcijos indeksas (angl. The International Index of Erectile Function – IIEF-5) arba Seksualinės vyrų sveikatos vertinimo skalė (angl. Sexual Health Inventory for Men – SHIM) – klausimai skirti erektilinei disfunkcijai įvertinti;
- taip pat yra sudaryti klausimynai psichosocialinei funkcijai įvertinti.
GYDYMAS
Gydymo parinkimas priklauso nuo vyraujančių simptomų, uždegiminio proceso priežasties.
Alfa blokatoriais gydoma, jei obstrukciniai apatinių šlapimo takų simptomai trunka mažiau nei metus. Šie medikamentai palengvina obstrukcinius simptomus, blokuodami alfa receptorius šlapimo pūslės kaklelyje ir prostatoje, taip pat veikia centrinės nervų sistemos receptorius. Nepasiekus klinikinio efekto per 4–6 savaites, gydymą tikslinga keisti.
Antibakterinis gydymas pradedamas, jei nustatyta bakterinė infekcija. Skiriamas 6 savaičių antibiotikų kursas, jei simptomai trunka mažiau nei metus. Vaistas turi gerai penetruoti į prostatos audinį, t. y. būti tirpus lipiduose, mažos molekulinės masės, mažo jonizacijos laipsnio ir blogai prisijungti baltymus [14]. Pirmo pasirinkimo
moksifloksacinas), antro pasirinkimo vaistai – trimetoprimas, tetraciklinai (doksiciklinas). Makrolidų grupės preparatus rekomenduojama rinktis tik tam tikrais atvejais. Visuomet tikslinga empirinį gydymą pakeisti pagal pasėlio rezultatus. Pirmas antibiotikų kursas turėtų būti 4–6 savaitės. Pakartotinį kursą skirti tik esant įrodytai pakartotinei infekcijai.
Gydant skausmą, tikslinga atsižvelgti į jo kilmę. Neurogeninės kilmės skausmui tinkami gabapentinoidai (gabapentinas, pregabalinas), tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, duloksetinas) arba selektyvūs serotonino-noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat skiriami, tačiau reikia nepamiršti jų ilgalaikio vartojimo nepageidaujamų poveikių.
5-alfa reduktazės inhibitorių veiksmingumas lėtinio prostatito / lėtinio dubens skausmo gydymo veiksmingumui mažai įrodytas. Jeigu pacientui diagnozuota gerybinė priešinės liaukos hiperplazija, tuomet vaistą tikslinga skirti.
Kartais skiriamas ir sudėtinis gydymas. Prie pirmo pasirinkimo antibakterinės terapijos rekomenduojama pridėti alfa blokatorių arba nesteroidinių vaistų nuo uždegimo / medikamentą, skirtą neuropatiniam skausmui gydyti / 5-alfa reduktazės inhibitorių (pacientams, kurie jaučia obstrukcinius apatinių šlapimo takų simptomus, serga gerybine prostatos hiperplazija).
Alternatyvios gydymo metodikos: didelės dozės pentozano polisulfatas rekomenduojamos gydant prostatos skausmą [5]; žoliniai preparatai ir žiedadulkių ekstraktai (Prostat® / Poltit®, Cernilton®, Quercetin® – Lietuvoje šiais preparatais neprekiaujama); perinealinė ekstrakorporinė smūginių bangų terapija; akupunktūra elektra; perkutaninė tibialinio nervo stimuliacija.
ENZIMŲ TERAPIJOS TAIKYMAS GYDANT LĖTINĮ PROSTATITĄ
Esant infekcijai, antibakterinė terapija duoda gerus gydymo rezultatus, tačiau nuolatinis uždegimas be infekcijos ir pasikartojanti prostatito simptomatika reikalauja kitokio gydymo. Tokiais atvejais reikia rinktis vaistą, sukeliantį mažiau nepageidaujamo poveikio reiškinių, kurį galima vartoti ilgą laiką. Fermentų preparatai, kurie gaunami iš augalų bei gyvūnų, kartu su adjuvantu-stabilizatoriumi, neleidžiančiu medžiagai ekstravazuoti – flavonoidu, pasižymi šiomis savybėmis.
Tyrime nustatyta, kad fermentų preparatai patikimai sumažina dubens, kirkšnies srities, sėklidžių skausmą, dažną, skausmingą šlapinimąsi, dizuriją, nikturiją [17]. To paties tyrimo metu vertinant pakitimus šlapime, 92,5 proc. pacientų šlapime leukocitų pakartotinai nerasta, palyginti su kontroline grupe, kurioje leukocitų šlapime po tyrimo nebuvo 55 proc. tiriamųjų, eritrociturija sumažėjo iki 0–72,5 proc. vartojant fermentų preparatus 8 savaites.
Enzimų preparatų sudėtį sudaro bromelainas, tripsinas ir rutosidas. Šis derinys efektyviai mažina tiek bakterinio, tiek neinfekcinio prostatito simptomus. Phlogenzym® yra šių 3 medžiagų derinys. Medikamentas veiksmingai mažina audinių edemą, uždegimą ir gerina audinių gijimo procesus. Bromelainas yra augalų proteazė, kuri ardo plazmos proteinus ir mažina uždegimą bei intersticinio audinio edemą [18]. Tripsinas yra gyvūnų proteazė, kuri fibrinolizės būdu padeda gerinti kraujotaką pažeistose vietose. Rutosidas yra antioksidantas, stabilizuojantis kraujagyslių endotelį, neleidžiantis medžiagai ekstravazuoti.
Literatūroje pateikiamose studijose įrodyta, kad Wobenzym® mažina audinių edemą, saugo nuo uždegimo taip pat kaip antioksidantas ir fibrinolitikas [19, 20]. Studijoje, atliktoje dalyvaujant 116 vaikų iki 11 metų, sergančių ūminiu sinusitu, nustatyta, kad grupei vaikų, kurie vartojo enzimų turinčius preparatus, greičiau išnyko simptomai [21].
Įvairiuose tyrimuose pastebėta, kad fermentai mažina uždegiminių molekulių skaičių [22]. Studijoje, atliktoje su 295 žmonėmis, sergančiais osteoatritu, palygintas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir enzimų preparatų (Wobenzym®) poveikis, 95 proc. Wobenzym® grupės tiriamųjų stebėtas mažesnis kitų medikamentų poreikis [23]. Taip pat reguliuoja uždegiminį atsaką, mažindami TNF koncentraciją bei citokinus. Kadangi uždegimas audiniuose sutrikdo organo funkciją bei kliniškai pasireiškia tam tikrais simptomais, skiriamą gydymą tikslinga orientuoti į šią patologinio proceso grandį. Audinys pažeidžiamas tuomet, kai uždegimas nėra kontroliuojamas, o uždegiminio atsako stiprumas priklauso nuo mediatorių išsiskyrimo bei jų gamybos stimuliavimo. Šiuos procesus galima kontroliuoti ir sumažinti tolesnę žalą, gydymui naudojant fermentų terapiją. Imunologiniai procesai, nekontroliuojant uždegimo, nepaisant skiriamo antibakterinio gydymo, vystosi toliau. Fermentai veikia kaip imunomoduliatoriai ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu [24]:
- lizuoja imuninius kompleksus;
- slopina imuninių kompleksų depoziciją ir fiksaciją;
- slopina citotoksinių T limfocitų proliferaciją;
- slopina transformuojančių augimo faktorių (angl. Transforming growth factor beta) formavimąsi. Bromelainas mažina jų gamybą. Toks efektas stebėtas studijoje, atliktoje su pacientais, sergančiais reumatoidiniu artritu, osteomielofibroze ir herpes zoster infekcija [25];
- moduliuoja ląstelių paviršiaus molekules, neleisdami prie jų jungtis žalojantiems veiksniams;
- skaido perteklinius citokinus;
- rutosidas, veikdamas kaip antioksidantas, šalina NO ir laisvuosius deguonies radikalus, kuriuos produkuoja aktyvūs leukocitai. Sisteminė fermentų terapija kontroliuoja koaguliaciją, fibrinolizę, uždegimą ir komplemento reakcijas, fagocitozę, žaizdų ir audinių gijimą [26]. Fermentai pasižymi lėtu poveikiu, ilgalaikiu antiuždegiminiu atsaku, kuris išlieka po medikamentinio gydymo.
APIBENDRINIMAS
Tiksli lėtinio prostatito etiologija nėra aiški. Išskiriami 3 pagrindiniai patogenezės mechanizmai – imunologinis, neurologinis ir endokrininis. Diagnozuojant lėtinį prostatitą, svarbiausia vieta tenka skausmo lokalizacijai, klinikinėje praktikoje siūloma naudotis UPOINT sistema, kuri leidžia suskirstyti požymius ir parinkti tinkamiausią gydymo metodiką. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo vyraujančių simptomų grupės. Nesant infekcijos ir progresuojant uždegimui, tikslinga fermentų terapija, patikimai mažinanti audiniuose vykstančias imunines reakcijas.
Nr. 1 (9), 2016 UROLOGIJA ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS
