Lietuvoje dažniau nustatomas vėlesnių stadijų šlapimo pūslės vėžys

Į klausimus atsako Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Dr. med Albertas Čekauskas.

Kokiose šalyse šlapimo pūslės vėžys paplitęs labiausiai?

Šlapimo pūslės vėžys dažniau pasitaiko išsivysčiusiose šalyse. Didžiausias sergamumas stebimas Šiaurės Amerikoje ir pietinėje Europos dalyje. Daugiausia vyrų serga Ispanijoje, Danijoje bei Olandijoje. Lietuva pagal šį rodiklį užima 17-tą vietą. Tačiau pagal vyrų mirtingumą Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pa tenka į pirmąjį dešimtuką. Viena iš galimų priežasčių gali būti tai, kad Lietuvoje dažniau nustatomas vėlesnių stadijų šlapimo pūslės vėžys. Remiantis Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2006 – 2010 m. vyrų sergamumas šios rūšies vėžiu didėjo 2,5, moterų – 3,0 proc., be to, daugėjo IV (pažengusios ir išplitusios) stadijos vėžio vyrų (3,8 proc.) ir moterų (27,8 proc.) atvejų. Vėlesnių stadijų šlapimo pūslės vėžį išgydyti nebeįmanoma arba tenka taikyti didelės apimties operacinį gydymą, kuriam būdingos dažnesnės pooperacinės komplikacijos ir dažnesnis ligos atkrytis.

Kas dažniau serga – vyrai ar moterys?

Šlapimo pūslės vėžiu dažniau serga vyrai. Vyriškoji lytis yra pripažintas nepriklausomas šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnys. Tai reiškia, kad vyrų tikimybė susirgti šiuo vėžiu didesnė nei moterų. Tai gali būti susiję su genetiniais mechanizmais, apie kuriuos dar ne viską žinome. Be abejo, įtakos turi rūkymas, darbas su cheminėmis medžiagomis, lakiais dažais, naftos produktais. Pastaruosius trisdešimt metų statistiškai vyrų sergamumas po truputį yra linkęs mažėti, tuo tarpu moterų – po truputį auga. Tai gali būti susiję su vis labiau plintančiu moterų rūkymu ir atspindi 30 metų latentinį laikotarį, reikalingą vėžio atsiradimui.

Ar įtakos turi pacientų amžius?

Šlapimo pūslės vėžys yra vyresnių žmonių liga ir dažniausiai nustatoma 60 m. ir vyresniems pacientams. Tačiau visiškas urologinis ištyrimas nustačius kraujo šlapime, remiantis Amerikos urologų asociacijos rekomendacijomis, rekomenduojamas nuo 35 metų amžiaus, nes ši liga gali pasireikšti ir jaunesniems rizikos veiksnių šia liga susirgti turintiems žmonėms.

Kuo pavojingas pasikartojantis šlapimo pūslės uždegimas?

Manoma, kad pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali turėti įtakos šlapimo pūslės vėžio atsiradimui, ypač pacientams, kuriems taikomas ilgalaikis šlapimo takų drenavimas.

Per kiek laiko negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali išsivystyti iki vėžio?

Šlapimo pūslės uždegimas nėra pagrindinė šlapimo pūslės vėžio priežastis. Dažni pasikartojantys uždegimai gali būti vienu iš veiksnių, dėl kurių gali išsivystyti ši liga. Piktybinei ligai atsirasti dažniausiai prireikia dešimties metų. Pavyzdžiui, rūkoriams šlapimo pūslės vėžys piką pasiekia po trisdešimties metų.

Kokių profesijų ir pomėgių žmonėms rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu yra didesnė?

Didesnę riziką turi žmonės, dirbantys dažų, metalo ir degalų pramonėje. Manyta, kad apie 20 proc. visų šlapimo pūslės vėžio atvejų yra susiję su šia problema. Tačiau, tobulėjant darbuotojų apsaugai bei gamybos metodikai, šiuo metu šis skaičius yra sumažėjęs iki 7 procentų. Vienas pagrindinių žalingų įpročių,

susijusių su šlapimo pūslės vėžiu, yra rūkymas. Net pusė visų šlapimo pūslės vėžio atvejų gali būti susiję su juo. Kai kurių tyrimų duomenimis, šios rūšies vėžiui atsirasti įtakos gali turėti ir pasyvus rūkymas.

Ar nors kartą pasirodžius kraujui šlapime jau būtina kreiptis į gydytoją?

Akimi matomas kraujas (makrohematurija) šlapime yra vienas svarbiausių šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnių. Todėl visi pacientai, kuriems kada nors buvo pastebėta kraujo šlapime, turi būti ištirti urologo dėl galimo šlapimo pūslės vėžio.

Kokie tyrimai atliekami įtariant šlapimo pūslės vėžį?

Šlapimo pūslės vėžio ištyrimas yra nuoseklus procesas. Dažniausiai įtarimas dėl šios ligos kyla atlikus šlapimo tyrimą ir jame nustačius kraujo ląstelių (mikrohematurija). Neretai pastebėję pasikeitusią šlapimo spalvą pacientai patys kreipiasi į gydytoją. Pradinius tyrimus (urogenitalinės sistemos echoskopiją) gali paskirti šeimos gydytojas. Vėliau pacientas siunčiamas urologo konsultacijai. Įtariant šlapimo pūslės vėžį, būtina ištirti ne tik šlapimo pūslę, bet ir viršutinius šlapimo takus (inkstų kolektorinę sistemą bei šlapimtakius). Tuomet dažniausiai atliekamas keturių fazių kompiuterinės tomografijos tyrimas ir cistoskopija (šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus).

Kaip apibūdintumėte tipišką savo pacientą?

Šlapimo pūslės vėžys retai kada pasireiškia intensyviais skausmais, dėl to pacientai ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Dėl to ši liga nebūtinai yra susijusi su žmogaus socialine padėtimi. Kadangi vis daugiau rūkančiųjų pasitaiko tarp išsilavinusių žmonių, šioje grupėje šlapimo pūslės vėžys nėra retenybė.

Kokia geriausia šlapimo pūslės vėžio profilaktika?

Kaip ir daugelio piktybinių susirgimų atvejų, sveika gyvensena gali būti viena pagrindinių šlapimo pūslės profilaktinių priemonių. Rūkoriams, žinoma, siūlyčiau mesti rūkyti. Be to, nereikėtų pamiršti ir periodinio sveikatos patikrinimo pas šeimos gydytoją, kurio metu gali kilti įtarimas dėl šios ligos.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Lietuvoje dažniau nustatomas vėlesnių stadijų šlapimo pūslės vėžys