LOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento

Specialistai pastebi, jog kasmet daugėja kvėpavimo sistemos ligomis sergančių žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieš trejus metus pasaulyje apie 210 milijonų žmonių sirgo bronchine astma, apie 300 milijonų – lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Lietuvoje užregistruota  daugiau nei 50 tūkst. sergančiųjų LOPL, tačiau spėjama, kad jų gali būti gerokai daugiau – tiesiog kai kurie žmonės ignoruoja ligos požymius ir nesikreipia į gydytojus. Apie šios lėtinės, progresuojančios plaučių ligos šiandienos aktualijas kalbamės su VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. dr. Edvardu Danila.

Lapkričio pabaigoje metinėje konferencijoje daug dėmesio skyrėte lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL). Kaip vertinate šios sunkios ligos aktualumą šiandienos visuomenės gyvenime? Kokias tendencijas, susijusias su ligos diagnostika ir gydymu, įžvelgiate?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) kasmet tampa vis aktualesnė. Pagrindinė žinoma jos priežastis yra rūkymas. Kadangi rūkančių žmonių vis daugėja, visuomenė sensta, todėl natūraliai didėja ir sergančiųjų

LOPL skaičius. Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistikos duomenimis, LOPL jau tapo trečia dažniausia mirties priežastimi pasaulyje. Dar ne taip seniai ji buvo ketvirtoje vietoje. Prieš keletą metų, remdamiesi įvairiomis tendencijomis, prognozavome, jog ji taps trečia (po širdies ir kraujagyslių bei smegenų kraujotakos ligų) pagal mirties priežastį, tačiau galvojome, jog taip atsitiks apie 2020-uosius metus. Vis dėlto šios prognozės pasitvirtino kur kas anksčiau, jau šių metų pabaigoje. Lietuvoje LOPL paplitimo tendencijos panašios, kaip ir visame pasaulyje. Rūkančių žmonių nemažėja, sergančiųjų – taip pat. Galbūt ne visada žinomi tikslūs mūsų šalies sergamumo LOPL duomenys (kurie priklauso nuo ligos žinomumo, savalaikės diagnostikos ir kitų veiksnių), nesutampantys su pasaulio statistika. Atsižvelgiame į kitų šalių – Vakarų Europos, JAV, Kanados, kurios yra labai panašios į Lietuvą pagal rūkymo apimtis, kitas tendencijas ir kuriose duomenys renkami labai preciziškai, rezultatus. Iš to ir darome atitinkamas išvadas.

LOPL tampa aktuali ne tik pulmonologams, bet ir įvairių kitų sričių specialistams – kardiologams, bendrosios praktikos gydytojams ir t. t. Labai dažnai ši liga būna gretutinė kitoms sunkioms ligoms. Būtent kaip gretutinė liga ji neretai diagnozuojama pacientui kreipiantis į specialistus dėl kitų priežasčių. Gydydami kokią nors ligą, matydami sergantį žmogų, gydytojai turi įvertinti, ar jis neserga dar ir LOPL, kuri gali pasireikšti panašiais į kitos, pvz., širdies, ligos požymiais.

Kaip apibrėžtumėte LOPL problematiką? Ka  jai, ypač sunkioms šios ligos formoms, itin bloginančioms žmogaus gyvenimo kokybę, yra būdinga?

Plaučiai yra organas, be kurio neįmanoma gyvybė. Kaip džiaugiasi mama, gydytojas ir personalas, kai naujagimis įkvepia oro – nuo tada prasideda jo gyvenimas. Gyvybė pradeda funkcionuoti plaučiams atnešu į organizmą orą, o tiksliau – deguonį, kuris kraujagyslėmis išnešiojamas po visą organizmą. LOPL pasireiškia tada, kai (dažniausiai dėl rūkymo ar kitų priežasčių) pradeda trikti normali plaučių veikla. Dėl to, kad bronchai – vamzdeliai, kuriais oras su deguonimi patenka iki alveolių, pradeda siaurėti. Jie siaurėja labai lėtai, laipsniškai „nuvogdami“ deguonį. Negaunant pakankamai deguonies, kinta plaučių ir kitų organų veiklos sistema. Šiai ligai būdinga neišnykstanti ilgalaikė lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija. Trūkstant deguonies ligonis pradeda riboti savo fizinį aktyvumą, dėl to pradeda nykti raumenys, skeleto raumenys, retėti kaulai (vystosi osteoporozė). Dėl deguonies trūkumo sutrinka ir centrinės nervų sistemos veikla, sukeldama kančias, kurias nebūtinai sąlygoja plaučių veiklos sutrikimas. Taigi deguonies trūkumas lemia nepakankamą daugelio organų veiklą.

Ar sudėtinga šios ligos diagnostika? Kiek svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą?

LOPL diagnostika iš tiesų yra nesudėtinga. Pirmiausia reikia atlikti plaučių funkcijos tyrimą – spirometriją. Galbūt nepaprasta ji laikoma todėl, kad reikia pažinti žmogų, kuriam būtina atlikti šį tyrimą. Įvairiose pasaulio šalyse naudojami atrankos kriterijai, kurie gydytojui ir pacientui palengvina LOPL diagnozę arba padeda sužinoti sergančiojo priklausomybę šiai rizikos grupei. Paprastai šia liga suserga vyresnio amžiaus, pradedant nuo 40 metų, asmenys. Rūkantis žmogus biologiškai yra vyresnis, greičiau susensta, todėl vyresni rūkantys žmonės kosi, skrepliuoja. Esant tokiems simptomams visada reikėtų įtarti LOPL.

Ankstyva diagnozė užtikrina patį svarbiausią dalyką – galimybę ligą pristabdyti. Kai bronchai tiek susiaurėja, kad dėl to išsivysto lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, žmogaus organams ir organų sistemoms trūksta deguonies, kai pažeisti ne tik plaučiai, bet ir kiti organai, ligos diagnozė tokios stadijos, palyginti su ankstyva diagnostika, kai bronchai dar nėra labai susiaurėję ir neišsivystęs lėtinio kvėpavimo nepakankamumas, skiriasi kaip diena nuo nakties. Tokiais atvejais, savaime suprantama, tikėtina ir visiškai skirtinga ligos prognozė. Deja, LOPL nėra plaučių uždegimas, kuriuo galima susirgti per keletą dienų ir per tiek pat laiko pasveikti arba, nepalankiu atveju, numirti. LOPL staiga neatsiranda, jos sukelti pokyčiai vystosi keletą ar keliolika metų. Tuo metu, kai ji diagnozuojama, jau būna įvykę negrįžtami pakitimai bronchuose, plaučiuose, todėl šios ligos visiškai išgydyti nėra galimybių, bet įmanoma tame etape ją sustabdyti arba labai sulėtinti progresavimą, su sąlyga, jei žmogus meta rūkyti ir vartoja gydytojo paskirtus vaistus bei kitas priemones.

Todėl labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams, nes būtent jie pirmieji susitinka su pacientu, išgirsta jo skundus ir, įtarę LOPL, gali pasiūlyti atlikti reikalingus tyrimus (pirmiausia – plaučių funkcijos tyrimą) arba siųsti specialistui konsultuoti. Iš tiesų žmogus pats dažniausiai pas gydytoją pulmonologą neateina, o patys pirmieji LOPL simptomai –kosulys ir skrepliavimas – dažniausiai yra ignoruojami. Tuos požymius gali pastebėti tik šeimos gydytojai, nes dėl tokių simptomų retas pacientas kreipsis į kvėpavimo takų bei plaučių ligų specialistus. O šeimos gydytojui pakanka pateikti vos keletą klausimų, ir paaiškės, ar galima įtarti, jog jis serga LOPL. Gydytojams labai dažnai tenka girdėti paaiškinimą, jog žmogus kosi, nes rūko, ir to jis nesieja su ligos pradžia, nors tokie požymiai verčia sunerimti. Nepriklausomai nuo to, LOPL patvirtinta ar ne, būtinai reikia skatinti žmogų mesti rūkyti.

Kokios dabartinės LOPL gydymo galimybės? Kiek yra efektyvūs naujieji vaistai, kuriuos jau galima įsigyti ir Lietuvoje?

Sakyčiau, gydymo galimybės yra labai geros, nes pas mus prieinami visi vaistai, kurie yra užsienyje. Teigiamai vertinu vaistų kompensavimą, nes jis apima ir naujausius vaistus. Ir jeigu žmogus gydosi atsakingai, nuosekliai vartoja paskirtus vaistus ir vykdo visus kitus gydytojo nurodymus, tikėtina, jog tikrai pavyks sulėtinti ligos progresavimą, pagerinti bendrą paciento sveikatą ir savijautą. Vaistai šioms ligoms gydyti – jau daug metų žinomi bronchų plečiamieji (inhaliuojamieji ir geriamieji) vaistai ir inhaliuojamųjų bronchų plečiamųjų vaistų deriniai bei kitai vaistų grupei priklausantys inhaliuojamieji uždegimą mažinantys preparatai. Kaskart atsiranda vis naujų tų pačių grupių vaistų. Inhaliatoriai supaprastina vaistų vartojimą, ilgai ir puikiai veikia. Šie vaistai vartojami daug metų. Sunkiems ligoniams gali būti skiriama nemokama ilgalaikė deguonies terapija.

Kokios kategorijos pacientams skiriama deguonies terapija? Kaip nustatoma, kokiais atvejais ji būtina?

Deguonies terapijos poreikis nustatomas labai paprastai – paimama arterinio kraujo ištirti, ar pakanka jame deguonies. Jeigu nustatomas jo trūkumas, skiriama deguonies terapija. Valstybė kompensuoja deguonies aparatą, todėl ligonis gali deguonimi kvėpuoti ir namuose. Deguonies aparatas yra vidutinio dulkių siurblio dydžio, su ratukais, todėl juo patogu naudotis. Žmogus turėtų kvėpuoti deguonį didesnę paros dalį.

Kaip svarbu, kad pacientai vykdytų gydytojų nurodymus – laiku suvartotų paskirtus vaistus, naudotų inhaliatorius (įkvepiamuosius vaistus)? Turbūt ne mažiau svarbu gebėti teisingai įkvėpti? Kas, Jūsų nuomone, galėtų padėti pacientui, jeigu jam trūksta atsakomybės?

Be abejo, teisingas vaistų vartojimas lemia gydymo efektyvumą. Tačiau argi galima žmogų priversti daryti tai, ko jis nenori? Negalima kontroliuoti kiekvienos jo gyvenimo minutės. Bet kuriuo atveju tiek specialistas, tiek šeimos gydytojas gali tik patarti, pamokyti, ką ir kaip daryti, bet jeigu pacientas yra suaugęs ir psichiškai sveikas – jis yra visiškai atsakingas už save. Kita vertus, gydymo kontrolę, galbūt iš dalies, galėtų vykdyti šeimos gydytojas. Ir ne tik jis... Kiekvienas specialistas, tarp jų ir pulmonologas, turėtų pasiteirauti, ar pacientas vartoja vaistus, kokiomis dozėmis ir t. t. Žinoma, yra atitinkamų kontrolės metodų (pvz., patikrinimas pagal išrašomų vaistų knygelę), bet mes negalime žmogaus priversti, jei jis pats nenori gydytis...

Kas turėtų apmokyti pacientus teisingai naudotis, pavyzdžiui, inhaliatoriais?

Nėra sudėtinga apmokyti pacientą jais naudotis – kiekvieno vizito metu gydytojai savo ligoniams viską detaliai paaiškina, pataria, atsako į klausimus, primena... Daug didesnė problema ta, kad žmonės tiesiog pamiršta arba ignoruoja gydymą...

Kokios LOPL sąsajos su astma, alerginėmis ligomis ir pan.? Galbūt jos sustiprina viena kitos požymius?

Bronchinė astma ir LOPL priklauso lėtinėms obstrukcinėms kvėpavimo takų ligoms. Bronchinei astmai būdinga tai, kad bronchų obstrukcija yra laikina ir dažniausiai gana efektyviai gydoma. LOPL būdingi lėtiniai struktūriniai pokyčiai, dažniausiai – negrįžtami. Alergijos simptomai jai nebūdingi. Kaip jau minėjau, absoliuti LOPL priežastis yra rūkymas. Rūkantiems žmonėms, kurie LOPL nesuserga, bet kuriuo atveju išsivysto lėtinis bronchitas, kuris irgi yra rimta liga, jau nekalbant apie plaučių vėžį bei polinkį į infekcijas.

Kas dar, be rūkymo, gali lemti šią sunkią kvėpavimo takų ligą?

Ligą gali sukelti profesiniai teršalai: medžio, audinių, medvilnės, cemento ir įvairios kitos dulkės, kurios žaloja bronchus.

Kokie nauji dokumentai priimti, reguliuojantys LOPL diagnostiką ir gydymą?

Atnaujintas Lietuvos pulmonologų parengtas LOPL diagnostikos ir gydymo sutarimas, o pasauliniu mastu neabejotinai reikėtų išskirti GOLD (Globalinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos – vert.) gaires. Šis dokumentas periodiškai atnaujinamas ir internete jau paskelbta naujausia 2017 metų versija anglų kalba. Šiame dokumente labai išsamiai aprašomos LOPL priežastys, patogenezė, eiga, gydymas, paūmėjusio ligos formos ir t. t. Mūsų gydymo standartai labiau atitinka pasaulinius, ir, nors kai kurios šalys pateikia skirtingas versijas, bendros tendencijos yra vienodos.

Koks Jūsų žvilgsnis į ateitį? Kaip manote, ar Jums, gydytojams pulmonologams bei kitų sričių specialistams, pavyks sutramdyti LOPL mastus, ar mažės sergamumas ir mirštamumas nuo šios ligos ir pan.?

Iki šiol esamos tendencijos nedžiugino, nes, kol nepažabotas tabako vartojimas, kokių nors rimtų pokyčių tikėtis neverta. Tačiau, pasikeitus valdžios atstovams, propaguojantiems kovą prieš rūkymą bei skatinantiems sveiką gyvenseną, situacija galbūt irgi keisis į gerąją pusę. Žinoma, jeigu pavyks sumažinti rūkymą. Kaip jau buvo minėta, tikslus sergamumas šia liga nėra žinomas. Manoma, jog LOPL serga apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, bet pagal europinius duomenis, kurie yra preciziškai tikslūs, serga apie 10 proc. gyventojų, o tarp vyresnio amžiaus žmonių – net iki 15 proc. Taip yra todėl, kad neretai šios ligos požymiai – kosulys, skrepliavimas klaidingai siejami su senatve, todėl nemanoma, jog žmogus serga LOPL. Mūsų tikslas – kaip įmanoma propaguoti ankstyvesnę diagnostiką, nes kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo mažiau sudėtingų atvejų, mažiau ligonių ligoninėse, o kartu – didesnė galimybė pasiekti kokybiškesnio kiekvieno paciento gyvenimo.

Periodiškai, mažiausiai du kartus per metus, Lietuvos pulmonologų draugija rengia konferencijas, kuriose aptaria visas plaučių ligas, ne tik lėtines, na, o LOPL visada skiriamas ypatingas dėmesys – organizuojami seminarai ir t. t.

Kalbino R. Pečeliūnienė