+3
-0
+3
Magnis ir kalis – gyvybiškai svarbūs mikroelementai koreguojant širdies ir kraujagyslių pažaidos veiksnius

Įvadas

Visi organizmo mineralai ir mikroelementai yra svarbūs, todėl jų būtina gauti pakankamai. Kiekvienas mineralas žmogaus organizme atlie­ka savo funkciją. Kai kurių jų kiekį patenkiname valgydami įprastą maistą ir nejaučiame stygiaus, kitų gali trūkti.

Itin svarbūs žmogaus organizmui mikroelemen­tai yra magnis ir kalis. Magnis – tai cheminis ele­mentas, žemės šarminis metalas, pagrindinis vidu­ląstelinis katijonas, kurio junginiųrandama įvairiųmineralųsudėtyje. Nustatyta, kad dauguma Euro­pos šaliųgyventojų magnio suvartoja mažiau, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (1). Kasdien su maistu reikia gauti apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti arte­rinę hipertenziją. Magnis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, sumažinti vadinamojo blogo­jo cholesterolio kiekį, saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo padidėjus arterinei hipertenzijai.

 

Širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, yra dominuojanti ankstyvos mirties priežastis. Šios ligos didina neįgaliųjų gretas, sveikatos priežiūros išlaidas, blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Pagrin­dinė ankstyvos mirties priežastis – išeminė šir­dies liga. Pradžioje liga vystosi nepastebimai, o atsiradus klinikinių simptomų jau būna gero­kai pažengusi.

Literatūroje širdies ir kraujagyslių ligos daž­nai vadinamos civilizacijos ligomis dėl gana ryš­kios jų sąsajos su pasikeitusiais mitybos įpročiais, nejudra, antsvoriu, aplinkos tarša, genetika, žalin­gais įpročiais ir kitomis priežastimis. Iš viso žinoma daugiau nei 200 rizikos veiksnių. Visi jie gali būti suskirstyti į modifikuojamuosius ir nemodifikuoja­muosius (1 lentelė).

Magnis ir kalis – gyvybiškai svarbūs mikroelementai koreguojant širdies ir kraujagyslių pažaidos veiksnius

Kuo daugiau rizikos veiksnių turi žmogus, tuo didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rizikos veiksnių (modifikuojamųjų) valdymas su­mažina mirtingumą ir sergamumą tiek tiems, ku­riems diagnozuota, tiek ir tiems, kuriems nedia­gnozuota kardiovaskulinė liga. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodi­klius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje kasmet įvyks­ta 56,1 proc. visų mirčių. Pasaulinė sveikatos or­ganizacija skambina pavojaus varpais – jei esama padėtis nesikeis, manoma, kad 2030 metais širdies ir kraujagyslių ligos nusineš 23,6 mln. žmonių gy­vybių ir taps pagrindine mirties priežastimi. Jau da­bar šios ligos vainikuoja pagrindinių mirties prie­žasčių dešimtuką pasaulyje, tačiau vis didėjančios sergančiųjų gretos pagrįstai kelia nerimą ir tampa prevencinių programų kūrimo priežastimi.

Pasireiškus klinikinių kardiovaskulinės siste­mos sutrikimo simptomų, skiriamas gydymas vais­tais gali padėti išvengti galimų komplikacijų ar su­mažinti jų riziką (antrinė prevencija), tačiau, kad ir kaip būtų gaila, užkirsti kelią ligai (pirminė preven­cija) jau per vėlu. Sveika gyvensena, tinkama mi­tyba, specialūs papildai gali lėtinti širdies ir krauja­gyslių ligų progresavimą (antrinė prevencija), ma­žinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cu­kriniu diabetu, osteoporoze, onkologinėmis ir kito­mis lėtinėmis ligomis (pirminė prevencija). Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, vertinančių ir tam tikrų mikroelementų vartojimo svarbą sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

 

Hipokalemija ir hipomagnezemija daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui

Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas magnio trūkumo proaritminis poveikis ir jokio pažeidimo substrato neturinčiai sveikai širdžiai. Magnis teigiamai veikia visas širdies raumens funkcijas: slopina trigerinįautomatizmą, mažina ląsteliųmembranųdirglumą, gerina vainikinękraujotaką, netrumpina repoliarizacijos, neleidžia išsivystyti kalio trūkumui ląstelėje. Magnis palai­ko ląstelės ramybės potencialą, membranos sta­bilumą ir jaudrumą. Daugelis perspektyviųjų epi­demiologinių tyrimų nurodo ryšius tarp magnio ir širdies kraujagyslių ligų, ypač vertinant mirtis ir gyvybei pavojingas situacijas, kaip antai skil­velines aritmijas ir staigiąją mirtį. Dažnai hipo­magnezemiją lydi ir hipokalemija, QT intervalo ilgėjimas, registruojamas elektrokardiogramoje, šie veiksniai didina skilvelinių ritmo sutrikimo išsivystymo riziką (1, 2).

Kita 7 didelių perspektyviųjų tyrimų meta­analizė nurodė reikšmingą ryšį tarp kasdien su maiste gaunamo magnio kiekio ir rizikos patir­ti insultą. Padidinus magnio kiekį daugiau nei 100 mg/p., rizika patirti išeminį insultą sumažė­jo 8–9 proc. Magnio papildų naudą insulto pro­filaktikai paaiškina keli galimi mechanizmai (3). Magnio trūkumas koreliuoja su lėtinėmis širdies ir kraujagysliųligomis – arterine hipertenzija, hi­perlipidemija, cukriniu diabetu. Neuroprotekcinis magnio veikimas pirmiausia aiškinamas povei­kiu arteriniam kraujo spaudimui. Struktūriniai ir funkciniai kraujagysliųpažeidimai, endotelio dis­funkcija, oksidacinis stresas, kraujagysliųremo­deliavimasis gali skatinti vystytis hipertenziją ir ją progresuoti. Iki 25 proc. sergančiųjųarterine hipertenzija nustatomas magnio trūkumas. Lite­ratūroje yra duomenų, kad viena hipomagnezemi­jos priežasčių, sergant arterine hipertenzija, yra dažnai skiriami diuretikai ir padidėjusi magnio ekskrecija su šlapimu (2). Tyrime skyrus magnio papildų pacientams, sergantiems širdies nepakan­kamumu ir gausiai vartojantiems diuretikų ir širdį veikiančių glikozidų, pagerėjo jų ligos baigtys ir bendra savijauta. Šiems pacientams magnio rei­kia daugiau, nei rekomenduojamos įprastos nor­mos sveikiems žmonėms (vidutiniškai vyrams – 350 mg/p., moterims – 300 mg/p.) (4).

 

Kalio ir magnio poveikis arterinei hipertenzijai

Magnis yra efektyvus mažinant arterinį krau­jospūdį sergantiesiems 1 laipsnio arterine hiper­tenzija, cukriniu diabetu ir nėštumo metu, kar­tu skiriant antihipertenzinį gydymą angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriais, kalcio ka­nalų blokatoriais, diuretikais, beta adrenobloka­toriais, metildopa, kt. (5). 44 mokslinių tyrimų analizė parodė, kad magnis, skiriamas kartu su anihipertenziniu gydymu, stiprina antihiperten­zinių vaistų veikimą (5).

Magnis, veikdamas kaip natūralus kalcio ka­nalų blokatorius, mažina kraujospūdį. Magnis konkuruoja su natriu, jungdamasis prie lygiųjų kraujagyslių raumenų ląstelių, didina prostaglan­dino E koncentraciją, jungiasi su kaliu bei sukelia nuo endotelio priklausančią vazodilataciją, taip mažindamas endotelio disfunkciją hipertenzija ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims, su­mažina viduląstelinio kalcio ir natrio koncentra­ciją bei kraujospūdį (5). Nustatyta, kad magnio preparatai labiau mažina kraujospūdį, kai kartu suvartojama daugiau kalio ir mažiau natrio (5). Klinikiniame tyrime, kuriame buvo vertinama kalio įtaka magnio veiksmingumui mažinant ar ­terinį kraujospūdį, nustatyta, kad kompleksinis

Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas magnio trūkumo proaritminis poveikis ir jokio

gydymas magnio ir kalio preparatais reikšmin­gai (p<0,01) sumažino kraujospūdį.

3 mokslinių tyrimų metaanalizė parodė, kad padidėjęs kalio suvartojimas sumažina kraujo­spūdį ir sergantiems, ir nesergantiems arterine hipertenzija asmenims (6–8). Esant simptomi­nei arterinei hipertenzijai, kalio koncentracija serume turi būti ≥4 mmol/l. Šiems pacientams rekomenduojama kalio koncentraciją palaikyti 4,5–5,0 mmol/l. Taip pat nustatyti galimi kalio veikimo mechanizmai mažinant kraujospūdį (9). Kai kurie tyrimai rodo, kad kalis, skatindamas diurezę ir taip sumažindamas tarpląstelinio skys­čio kiekį, kartu pasižymi ir kraujospūdį maži­nančiomis savybėmis. Taip pat nustatyta, kad kalis lemia renino ir angiotenzino sistemos ak­tyvumą ir mažina angiotenzino daromą įtaką kraujagyslių, antinksčių bei inkstų ląstelių re­ceptoriams. Kitas kraujospūdžio mažinimo me­chanizmas, manoma, vyksta kaliui veikiant cen­trinę ir periferinę nervų sistemą. Taigi daugiau kalio turintys produktai ar papildomai vartoja­mas kalis gali sumažinti kraujospūdį, atpalai­duodamas kraujagyslių lygiuosius raumenis ir mažindamas periferinį kraujagyslių pasiprieši­nimą. Optimalus per dieną suvartojamas kalio kiekis yra 3–4 g (75–100 mmol). Esant širdies nepakankamumui, aritmijoms ir hipertenzijai, ekspertai rekomenduoja palaikyti K+ koncen­traciją ≥4,0 mmol/l. Vis dėlto, įvertinant didelę hipokalemijos riziką, galbūt šiems pacientams optimali K+ koncentracija būtų 4,5–5,0 mmol/l, jei nėra inkstų disfunkcijos (11).

Didesnis kalio ir magnio suvartojimas kartu su mažesniu natrio vartojimu yra efektyvesnis mažinant padidėjusį kraujo spaudimą nei ats­kirų mineralų vartojimas ir dažnai yra toks pat efektyvus, kaip vieno antihipertenzinio vaisto terapija (10).

 

Apibendrinimas

Tyrimais įrodyta, kad kalio ir magnio trūku­mas turi įtakos susirgti išemine širdies liga, hi­pertenzija, ateroskleroze, širdies ritmo sutriki­mais. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (ma­gnio, kalio trūkumas) gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus ir visai sveikiems žmonėms arba pa­cientams, sergantiems širdies ligomis. Magnis ir kalis naudingas šių sutrikimų profilaktikai ir gy­dymui, nes mažina skilvelių ir prieširdžių ritmo sutrikimų riziką, saugo organizmą nuo kalio trū­kumo, gerina širdies vainikinę kraujotaką, pa­sižymi širdį tausojančiu poveikiu. Todėl svar­bu užtikrinti pakankamą magnio ir kalio pate­kimą į organizmą vartojant magnio ir kalio gau­sių maisto produktų ar visaverčius magnio pa­pildus. Vienas gerai Lietuvoje žinomų mineralų preparatų yra Panangin®. Šio preparato sudėtyje yra prie aspartato prisijungusio kalio ir magnio. Asparagino rūgštis, kaip endogeninė medžiaga, perneša jonus. Ji panaši į ląstelės junginius. Šios rūgšties ir jonų druskos yra patvarios, todėl jonai kompleksinių junginių pavidalu lengvai patenka į ląsteles. Nustatyta, kad magnio ir kalio asparta­tas širdies raumenyje skatina medžiagų apykaitą, todėl ląstelės geriau pasisavina deguonį, sinteti­na daugiau fosforo junginių. Panangin® skyrimas pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir kitomis kardiovaskulinėmis ligomis, galėtų už­tikrinti geresnį gydymo efektyvumą ir pagerinti bendrą paciento savijautą.

Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė

Šaltinis: "Internistas"