Cukrinis diabetas – tai metabolinė liga, sukelta insulino sekrecijos, veikimo sutrikimų arba kai yra abu minėti veiksniai.
Pagrindinės diabeto ligonių mirštamumo priežastys yra lėtinės kraujagyslių patologijos. Įrodyta, kad cukrinis diabetas turi įtakos lėtiniam širdies nepakankamumui vystytis. Didelės apimties tyrimuose, kuriuose buvo tirti širdies nepakankamumu sergantys ligoniai, nustatyta, kad cukrinio diabeto paplitimas yra nuo 20 iki 25 proc. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, koronarinės ligos rizika didėja 2–4 kartus, o išėminio insulto – 2–3 kartus, palyginti su diabetu nesergančiais asmenimis. Mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos 2 tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų yra 2–5 kartus didesnis nei to paties amžiaus diabetu nesergančių asmenų.
Sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu dažniau nei diabetu nesergantiems asmenims nustatomas nutukimas, hipertrigliceridemija, sumažėjęs didelio tankio lipidų (DTL) cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis, plazminogeno aktyvatoriaus inhibitoriaus 1 ir fibrinogeno kiekis. Įrodyta, kad šie rizikos veiksniai yra susiję su hiperinsulinemija ir atsparumu
insulinui.
Vienas iš svarbiausių 2 tipo cukrinio diabeto patogenezės veiksnių yra rezistencija insulinui. Mažėja insulino poveikis gliukozės utilizacijai skeleto raumenyse, riebaliniuose audiniuose ir kepenyse. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu bazinė insulino koncentracija kraujo plazmoje yra normali arba net padidėjusi, suaktyvėja gliukoneogenezė, sumažėja gliukozės suvartojimas
pereferiniuose audiniuose, didėja lipolizė ir laisvųjų riebalų rūgščių išskyrimas į kraują, o tai dar labiau didina atsparumą insulinui. Ilgalaikė hiperglikemija skatina glikozilinimą. Vėliau sutrinka glikozilintų audinių funkcija ir vystosi vaskulinės cukrinio diabeto komplikacijos.

Makrovaskulinės 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijos: kardiovaskulinių ligų rizika

1 lentelė. Cukrinio diabeto kontrolės kriterijai


UKPDS (The United Kingdom Prospective Diabetes Study) rezultatai parodė, kad 1 proc. sumažinus glikuoto hemoglobino kiekį 2 tipo cukrinio diabeto komplikacijų rizika sumažėja 21 procentu. Tarptautinė Diabeto Federacija (IDF) rekomenduoja,
kad glikuoto hemoglobino (HbA1c) koncentracija būtų mažesnė nei 6,5 procentai, o Amerikos diabeto asociacija (ADA) – mažiau nei 7 proc. Klinikinė praktika rodo, kad nepavyksta sumažinti daugumos pacientų glikuoto hemoglobino kiekį iki rekomenduojamos normos ir yra sunku paveikti 2 tipo cukrinio diabeto patofiziologinius veiksnius: rezistenciją insulinui ir hiperinsulinizmą.
Viena iš insulino rezistenciją mažinančių vaistų grupių yra biguanidai.
1957 metais klinikinėje praktikoje atsirado metforminas, kurio sėkmingai vartojama ir iki šiol.
Metforminas yra pirmiausia pasirenkamas vaistas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, jo skiriama pacientams,
turintiems antsvorio, kuriems nustatyta arba įtariama rezistencija insulinui.
Klinikiniai tyrimai įrodė, kad pasirinkus metforminą diabetui gydyti, mažėja ir bazinė, ir posprandinė gliukozės koncentracija kraujo plazmoje, mažėja apetitas. Įrodyta, kad skiriant metformino galima lengva, greita ir gera cukrinio diabeto kontrolė (1 lentelė).

Tarptautinės diabeto federacijos (IDF) rekomendacijos
Metforminas mažina gliukoneogenezę kepenyse, skeleto raumenyse, didina gliukozės utilizaciją ir glikogenezę, mažina riebalų rūgščių oksidaciją, sumažina mažo tankio lipidų (MTL) ir labai mažo tankio lipidų (LMTL) kocentraciją, kai yra daug bendrojo cholesterolio ir trigliceridų, mažina laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) kiekį kraujo plazmoje, turi antitrombozinį poveikį.
Mažėja riebalų kaupimasis kepenyse dėl sumažejusio laisvųjų riebalų rūgščių (LRR) tiekimo į kepenis ir sumažejusios trigliceridų sintezės bei sumažejusios rezistencijos insulinui.
UKPDS tyrimas parodė, kad vartojant metformino bendras dešimties metų išgyvenamumas didėja 28 procentais, o tai yra susiję su geresne glikemijos kontrole ir kraujagysles apsaugančiu metformino poveikiu, taip pat su bet kokių cukrinio diabeto sukeltų komplikacijų rizikos sumažejimu ir miokardo infarkto rizikos sumažejimu, palyginti su gydymu tik dieta arba gydymu deriniais.
Įrodytas teigamas metformino poveikis endotelio funkcijai, dėl to mažėja cukrinio diabeto makro- ir mikrovaskulinių komplikacijų rizika.
Metforminas slopina apetitą ir nedidina svorio, o tai yra labai aktualu 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, dažniausiai turintiems antsvorio.
2005 m. buvo paskelbti dvigubai aklo placebu kontroliojamo 16 savaičių trukmės HOME tyrimo rezultatai, kurio tikslas buvo įvertinti metformino poveikį metaboliniams rodikliams ir rizikai širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis sirgti. 2 tipo cukrinio diabeto ligoniams, gydytiems insulinu, kartu buvo skiriama metformino arba placebo. Tyrimu įrodyta, kad metforminas gerina endotelio funkciją, palyginti su placebu.
Metforminas mažina ne tik glikemiją, bet ir uždegimą, o tai yra naudinga stabdant aterosklerozės progresavimą, taip mažinant cukrinio diabeto vaskulinių komplikacijų riziką.
IDF nuorodos ir Lietuvos cukrinio diabeto gydymo algoritmai nurodo, kad metforminas yra pirmiausia pasirenkamas preparatas pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir turintiems antsvorio (KMI > 25 kg/m²), gydyti, kai keičiant dietą ir fizinį krūvį geros cukrinio diabeto kontrolės nepasiekiama ir kai nėra kontraindikacijų šiam vaistui.
Vartojant metformino, galima veiksmingai kontroliuoti glikemiją ir sumažinti kraujagyslių komplikacijų dažnį pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.


Gydytoja endokrinologė Ilona Lapteva VŠĮ Šeškinės poliklinika, Vilnius