Makšties plastinė operacija – auka dėl grožio?

Moterys visada trokšta būti gražios ir jaunos. Dažnai šie du norai susipina į vieną didelį norą – būti jaunai ir gražiai. Ir būti tokiomis moterys trokšta visą sąmonin­gą gyvenimą. Jaunystė – liga, kuri praeina. Kad ir kaip besisteng­tume, laikas daro savo. Pažiūrėję į pasą matome, kad jau esame ne 18 metų. Kiekviena moteris, suprasda­ma, kad laiko nesustabdysi, stengiasi bent jau atro­dyti jaunai.

Grožis yra santykinė sąvoka – vienam asmuo yra gra­žus, kitam – nelabai. Ir kiekviename žmoguje galime įžvelgti grožį – kūno, jo atskirų dalių, asmens, vidinio pasaulio. Tik dažnai norai nesutampa su realiu gyveni­mu. Tada atsiranda poreikis keisti ar keistis.

Tarpvietės sritis ir makštis dažnai yra paveikiamos gyvenimo. Nėštumai ir gimdymai pakeičia moters makš­ties anatomiją, makšties audinių santykį su aplinkiniais audiniais ir organais. Laikui bėgant, kinta moters santy­kis šeimoje, ji prisiima pagrindinį vaidmenį dėl šeimos gerovės, vaikų ateities. Pakinta santykis su lytiniu par­tneriu – laisvo laiko lieka mažiau, mažesnis seksuali­nis dėmesys. O ir partnerio požiūris keičiasi. Dažnai šie pokyčiai susiejami su anatominiais makšties pokyčiais. Makščiai priskiriamas pagrindinis seksualinio potraukio vaidmuo. Ir bet kokie jos pakitimai tampa moteriai kliū­timi atrodyti jaunai ir gražiai.

Tarpvietės sritis ir makšties įeiga turi daug nervinių skaidulų. Ši sritis atlieka svarbų vaidmenį moters lyti­niam pasitenkinimui. Po bet kokio chirurginio įsikišimo formuojasi randai. Randų susidarymas gausiai nervinė­mis skaidulomis aprūpintame audinyje lemia to audinio jautrumo sumažėjimą. Randinio audinio elastinės savy­bės yra gerokai prastesnės nei normalaus fiziologinio au­dinio. Todėl šios srities mechaninis dirginimas tampa ne tik nejautrus, bet ir skausmingas.

Makšties sienelių atraminio mechanizmo susilpnėjimą ir sienelių nusileidimą lemia keli veiksmai. Pagrindiniai ri­zikos veiksniai:

  • genetiškai nulemtas jungiamojo audinio nepakankamu­mas;
  • nėštumai ir gimdymai;
  • sunkus fizinis darbas;
  • lytinių hormonų trūkumas (menopauzė).

Nusileidus makšties sienelėms, pažeidžiamas makšties sienelių atraminis mechanizmas – šlapimo pūslės makšties ir / ar tiesiosios žarnos makšties fascija. Esant gimdos nusi­leidimui, pažeidžiami gimdos raiščiai, iš kurių pagrindinis yra gimdos kryžmens raištis. Makšties sienelių ir gimdos nusileidimas yra vadinamas vienu bendru terminu – dubens organų nusileidimu (DON).

Išskiriami šie pagrindiniai makšties nusileidimo tipai:

  • makšties priekinės sienelės nusileidimas (vesikocelė);
  • makšties užpakalinės sienelės nusileidimas (rektocelė, enterocelė);
  • centrinis dubens organų (gimdos) nusileidimas;
  • visų minėtų nusileidimų deriniai.

Pagal žemiausiai nusileidusi makšties ir gimdos tašką DON skirstomas į stadijas:

  • I stadija – žemiausiai nusileidęs taškas yra apie 1 cm virš įeigos šį makštį;
  • II stadija – žemiausias nusileidęs taškas yra apie įeigą į makštį, nuo 1 cm virš įeigos iki 1 cm žemiau įeigos į makštį;
  • III stadija – žemiausiai nusileidęs taškas yra daugiau kaip 1 cm žemiau įeigos į makštį, bet dar likę daugiau kaip 1 cm makšties;
  • IV stadija – visa makšties yra išsivertusi į išorę.

Standartinės ginekologinės apžiūros metu makšties skėtikliais praplėtus makštį ir moteriai stanginantis ga­lima matyti besileidžiančią makšties sienelę ir netolie­se esantį gimdos kaklelį. Pažiūrėję galime diagnozuoti didesnio ar mažesnio laipsnio DON. Tačiau jei moteris skundų neišsako, šių pakitimų akcentuoti nereikia. Esa­mus radinius tikslinga priskirti amžiniams pokyčiams. Chirurginė korekcija reikalinga, kai pati moteris išsa­ko skundus dėl makšties sienelių ar gimdos nusileidi­mo. Pagrindiniai skundai, kai esant DON galima chirur­ginė intervencija:

  • darinio (guzo) išlindimas pro lytinį plyšį, kuris trukdo kasdienėje veikloje;
  • atsiradusios pragulos makšties sienelėse ar gimdos ka­klelyje;
  • pasunkėjęs pasišlapinimas;
  • pasikartojančios šlapimo takų ir šlapimo pūslės infek­cinės ligos;
  • šlapimo nesulaikymas fizinio krūvio metu.

Chirurginė intervencija, net ir esant nedideliems nu­siskundimams, rekomenduotina esant ne mažiau kaip III DON stadijai. Chirurginis gydymas gali sukelti šias kom­likacijas:

  • recidyvas (iki 50 proc. naudojant moters audinius);
  • sintetinių implantų pragulos (iki 15 proc.);
  • naujai atsiradęs įtampos šlapimo nelaikymas (iki 15– 20 proc.);
  • lytinio gyvenimo kokybės pablogėjimas (trumpėja makštis, randėja makšties sienelės);
  • negalimas lytinis gyvenimas (makšties įeigos randėji­mas);
  • tipinės chirurginio gydymo komplikacijos (hematomos, infekcijos ir operacinės žaizdos supūliavimas, diskom­fortas, gretimų organų pažeidimas);
  • dirgliosios šlapimo pūslės sindromas.

Makšties įeigos ir tarpvietės plastika nepagerina lytinio gyvenimo kokybės. Ir nors pooperacinis vaizdas būna geres­nis, moteris jaučiasi „jaunesnė“, fiziologiškai šie pokyčiai sukelia daug problemų. Ir jei dar pakankamai jaunai mote­riai bus pabloginta lytinio gyvenimo kokybė, tikėtina, kad joks išorinis grožis to neatstos. Todėl planuojant chirurginį įsikišimą į makštį ir / ar tarpvietę, su paciente aptarti, ar tai nėra auka dėl grožio.

Patarimai:

  • chirurginis gydymas turi būti taikomas tik esant dide­liems moters skundams, t. y moters iniciatyva;
  • visada prieš operaciją aptarti galimus gydymo varian­tus, jų privalumus ir trūkumus;
  • jei nėra didelių skundų, „palikti makštį seksui“;
  • chirurginis gydymas netaikomas DON prevencijai;
  • grožis reikalauja aukų.

Dr. Gediminas Mečėjus

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyrius

Žurnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2016m., Nr.1