Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene.

Miokardo išemija – nebyli liga

išeminė širdies liga arba miokardo išemija – tai liga, kuri išsivysto dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdies raumenį (širdies raumens išemija), kurį savo ruožtu nulemia vainikinių arterijų aterosklerozė ar trombas. Tai labiausiai paplitusi mirties priežastis daugelyje Vakarų šalių ir pagrindinė hospitalizacijos priežastis.

Kai širdis sveika, jos raumuo susitraukinėja ir varinėja kraują po visą organizmą, taip jį aprūpina maisto medžiagomis ir deguonimi. Jeigu gyvenimo būdas netinkamas (daug cholesterolio turintis maistas, rūkymas, mažas fizinis krūvis, nutukimas (širdis turi dirbti dvigubą darbą, tad jai reikia daugiau deguonies), stresai), didėja tikimybė, kad kraujagyslės bus pažeistos aterosklerozės (susidarys cholesterolio plokštelės). Laikui bėgant šios aterosklerozinės plokštelės gali įplyšti ir užkimšti visą kraujagyslės spindį. Tokiu atveju širdies raumuo nebus pakankamai aprūpinamas krauju, jam trūks deguonies, dėl to jis žus ir nebegalės varinėti kraujo, o galiausiai mirs ir žmogus.

Kaip pasireiškia išeminė širdies liga? Apie 20–50 proc. 65 m. ir vyresnių pacientų miokardo išemija gali būti be skausmo sindromo. Šiems pacientams išeminę širdies lig galima diagnozuoti atliekant krūvio mėginius ar ambulatoriškai stebėti elektrokardiogramą. Tylioji beskausmė išemija yra nepalankus ligos prognostinis veiksnys, kuris mirtino ar nemirtino miokardo infarkto išsivystymo riziką padidina 2–3 kartus.

Ūgis ir širdies ligos

Taigi išeminės širdies ligos rizikos veiksniai yra hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas, nejudrumas, antsvoris, rūkymas. O ar ūgis yra susijęs su didesne išeminės širdies ligos rizika?

Pasirodo, kad pirmieji tyrimai apie ryšį tarp IŠL ir ūgio publikuoti dar 1951 m. Tada buvo nustatyta, kad iki 40 m. amžiaus vyrų, hospitalizuotų dėl miokardo infarkto, grupėje vidutinis ūgis buvo 5,08 cm žemesnis (170,2 cm) negu kontrolinės grupės pacientų (175,3 cm). Nuo tada ryšys tarp žemo ūgio ir išeminės širdies ligos buvo nagrinėtas daugiau nei 1900 tyrimuose.

Sisteminė literatūros apžvalga ir metaanalizė rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga žemesnio ūgio žmonės. Žemesnieji – tai asmenys, kurių ūgis < 160,5 cm ir aukštesnieji – kurių ūgis > 173,9 cm (vidutiniškai skirtumas tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų buvo 13,4 cm). Taigi žemas ūgis lemia 1,5 karto didesnę riziką sirgti ir mirti nuo IŠL, neatsižvelgiant į lytį, o ankstesnė hipotezė, kad su ūgiu siejama rizika didesnė vyrams nei moterims, nepasitvirtino. Tačiau koks yra kritinis žemas ūgis, kol kas pasakyti negalima. Be to, mokslininkai nustatė, kad žemesni vyrai ne tik dažniau serga išemine širdies liga, bet ir sunkesnėmis jos formomis, palyginti su aukštais vyrais. Todėl žemo ūgio suaugusiesiems turėtų būti taikomas ir intensyvesnis rizikos veiksnių mažinimas. Kita vertus, aukštesni žmonės taip pat nėra apsaugoti nuo susirgimo, jiems irgi reikalinga tų pačių rizikos veiksnių korekcija, kaip ir žemesniems.

Kodėl žemas ūgis turi įtakos širdies ligoms, taip pat kol kas nėra tiksliai aišku. Ankstesniuose tyrimuose dažniausiai minima priežastis – žemas socialinis ekonominis pagrindas, kuris susijęs su tokiais rizikos veiksniais, kaip bloga mityba ir infekcijos, lemiančios nepakankamą embrioninį ir ankstyvąjį vaisiaus augimą ir galiausiai žemą ūgį. Tačiau naujausi genetiniai tyrinėjimai rodo, kad paveldimi veiksniai labiau nei lėtesnis ankstyvas embrioninis augimas, nulemtas nepakankamos mitybos, galėtų paaiškinti ryšį tarp žemo ūgio ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Manoma, kad 80 proc. ūgio variacijų nulemta genetiškai. Naujausia genomo analizė identifikavo šimtus genų, kurie daro įtaką žmogaus ūgiui, bet jie paaiškina tik 3–5 proc. ūgio variacijų. Galbūt vienas ar keli šių genų, kurie lemia žmogaus ūgį, yra kaip nors susiję ir su išemine širdies liga? Taigi galbūt ateityje tolimesni genomo tyrimai, atsakys į šį klausimą.

Pastaraisiais metais, naudojant angiografinius matavimus, nustatyta, kad vainikinių arterijų skersmuo priklauso nuo paciento ūgio ir svorio. Todėl keliama hipotezė, kad mažesnis vainikinių arterijų skersmuo gali anksčiau užsikimšti, užakti nei didesnis esant vienodai rizikai. Būtų įdomu ištirti, ar žemas ūgis iš tiesų susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika dėl mažesnio vainikinių arterijų skersmens, ir patikrinti šią hipotezę. Tai taip pat tolimesnių tyrimų temos.

Ligų prevencijos pradžia – vaikystėje

Išeminės širdies ligos prevencija turi būti pradedama embrioniniu laikotarpiu. Tikslas – kad vaisius vystytųsi sveikas.

Šios dienos demografijos ypatumai tokie, kad dviem vaikams tenka du pagyvenę žmonės. Tačiau prognozuojama, kad 2050-aisiais šis santykis bus – 2 pensinio amžiaus žmonės ir vienas vaikas.

Taigi širdies ir kraujagyslių ligų prevencija prasideda vaikystėje. Jau 2–15 m. amžiuje gali būti matomi pradiniai aortos ir vainikinių arterijų aterosklerozės vystymosi požymiai. Aterosklerozės paplitimas vaikystėje susijęs su tais pačiais rizikos veiksniais, kaip ir suaugusiems.

Ką galime rekomenduoti mokykloms, vaikų darželiams? Diegti sveikos mitybos įgūdžius, jau nuo 2 m. amžiaus vaikams pradėti riboti druskos, riebalų, cukraus vartojimą, stebėti, kad energijos suvartojimo balansas atitiktų svorį.

Skatinti fizinį aktyvumą. Mažiausiai 60 minučių per dieną vaikas turi judėti. Kita vertus, mažinti nejudrumą, t.y. mažinti laiką prie televizoriaus, kompiuterio iki 2 val. per dieną.

Taip pat būtina lipidų ir kraujospūdžio korekcija. Nustatyta, kad maždaug kas penktas Lietuvos moksleivio kraujospūdis pagal amžių yra padidėjęs (sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas pagal amžių, lytį ir svorį yra padidėjęs 90 procentilių). O didesnis nei 130/80 mmHg kraujo spaudimas jauniems žmonėms beveik visada yra patologinis.

Didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui turi ir aplinka. Apskaičiuota, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,7 karto, jeigu šeimoje vyrauja neigiamos emocijos, pyktis, bausmės. 1,3 kartų ši rizika padidėja esant aplaidumui, prievartavimui.

Depresijos ir pyktis skatina išeminės ligos išsivystymą: šansų susirgti jomis santykis padidėja atitinkamai 2,1 ir 2,5. Šie duomenys dar kartą parodo, kad didžiulis dėmesys turi būti skirtas vaikams.

Parengė Anastasija Aleksandrova


Mažas ūgis – didesnė nesveikos širdies tikimybė?