+2
-0
+2
Modernioji žaizdų gydymo metodika Lietuvoje užima vis tvirtesnes pozicijas

Šiuolaikinė ligų samprata ir jų gydymas – aktualija, reikalinga daugelio sričių specialistų dėmesio. Juk, be pacientų, būtent jiems geriausiai žinoma, kiek problemų gali sukelti netinkamas (taip pat nuo bendros organizmo būklės, gretutinių ligų bei kitų aplinkybių priklausomas) žaizdų gydymas. Ši problematika plačiai nagrinėjama 2005 metais įkurtos visuomeninės nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos organizuojamose konferencijose. Paskutinis toks renginys šiais metais vyko Vilniuje, Antakalnio klinikinėje ligoninėje. Apie šią konferenciją, joje nagrinėtas temas ir bendras šiuolaikinio žaizdų ir opų gydymo aktualijas kalbamės su Lietuvos žaizdų asociacijos prezidentu, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu profesoriumi Ryčiu Rimdeika.

 

Kaip vertinate gegužės 29–30 dienomis Vilniuje vykusios konferencijos problematiką ir jos praktinę naudą?

Pagrindinis Žaizdų gydymo asociacijos tikslas – įvairiais būdais skleisti žaizdų gydymo naujienas, kelti medikų kvalifikaciją, teikti žinias visuomenei. Aišku, didžiausias dėmesys skiriamas įvairių specialybių gydytojams, pirmiausia – bendrosios praktikos, taip pat slaugytojams, dirbantiems tiesiogiai su pacientais. Pastaraisiais metais asociacijos organizuojamos konferencijos, kurios vyko daugelyje Lietuvos miestų, buvo labai populiarios. Jose dalyvavo daug įvairių specialybių gydytojų (kai kuriose susirinkdavo net iki 300 dalyvių). Todėl neatsitiktinai nusprendėme tokią konferenciją suorganizuoti ir Vilniaus m. Antakalnio klinikinėje ligoninėje, kuri laikoma Lietuvos kraujagyslių chirurgijos lopšiu. Būtent čia pradėtos įvairios rekonstrukcinės, kraujagyslinės operacijos (kaip žinia, kraujagyslių ligos labai susijusios su žaizdomis). Šios ligoninės specialistai turi labai didelę įvairių žaizdų gydymo patirtį, todėl labai norėjosi išgirsti jų pranešimus, nuomones, padiskutuoti. Renginys buvo labai sėkmingas. Ir pirmiausia todėl, kad mus visapusiškai rėmė bei padėjo šios ligoninės direktorius dr. Narimantas Markevičius, labai patyręs ir gerai visoje Lietuvoje žinomas žaizdų gydymo specialistas prof. Vytautas Triponis, prof. Danutė Kalibatienė ir kt. Labai nudžiugino puiki universitetinė atmosfera, užtikrinusi sklandų konferencijos darbą. Į šią konferenciją buvome pakvietę keletą lektorių iš užsienio. Vienas jų – lietuviškų šaknų turintis mokslininkas dr. Daniel Metcalf iš Jungtinės Karalystės. Jis skaitė įdomų pranešimą apie fundamentinius žaizdų gijimo procesus, žaizdų bioplėvelės nustatymo algoritmą ir antimikrobinių tvarsčių su sidabru (Aquacel Ag + Extra) vaidmenį gydant žaizdų infekcijas.

Konferencijoje buvo pateikta įvairių apžvalgų, pristatytos naujos gydymo metodikos ir kitos naujienos. Ne paslaptis – medikai taiko įvairius, neretai – skirtingus žaizdų gydymo metodus ir nevengia diskusijų šiais klausimais. Vieni laikosi vienokių, kiti – kitokių gydymo teorijų. Todėl man asmeniškai labai džiugu, kad šioje konferencijoje pasiekėme bendrą susitarimą, jog gydant žaizdas svarbus ne tik tvarstis, kurį dedame ant žaizdos, bet ir bendra paciento būklė, jo klinikinė mityba. Juk neretai žaizda blogai gyja ne dėl to, kad yra netinkamai gydoma, o todėl, kad žmogui trūksta reikalingų maisto medžiagų, nusilpęs visas organizmas yra. Šiems aspektams skyrėme daug dėmesio. Konferencijoje buvo aptarta ir infekcinių žaizdų problematika. Puikiai žinoma, jog kartais mikrobaiformuoja savo gynybines kolonijas, vadinamas biologinėmis plėvelėmis arba biofilmais, kurie neleidžia žaizdoms gyti. Kova su šiais biofilmais itin svarbi. Konferencijoje buvo daug dėmesio skiriama moderniems žaizdų išvalymo būdams, kurių yra labai įvairių. Paprasčiausi yra mechaniniai, kai žaizda išvaloma skalpeliu, žirklėmis. Tačiau yra galimybių šias procedūras atlikti tam tikrais aparatais ar paprastomis valymo kempinėlėmis. Lietuva garsėja pasiekimais – mokslininkai yra pagaminę specialius valymo fermentus, kurie puikiai išvalo žaizdas. Su kolegomis pasidalijome naujienomis, kurios jau prieinamos ir Lietuvoje.

Kalbant apie perspektyvą, ateities technologijų pritaikymo galimybes, labai malonu pripažinti faktą, jog Kauno klinikos gauna solidžią paramą iš stipraus šveicarų gamintojo: specialius rinkinius, kurie padės išskirti iš paciento organizmo ląsteles,t. y. trombocitus. Trombocitai turi labai daug įvairių medžiagų, kurios vadinamos augimo faktoriais. Jie aktyviai stimuliuoja kitas, sužalotas ląsteles. Būtent dabar yra intensyviai tyrinėjamas šių trombocitų, kaip labai veiksmingos priemonės, sužadinančios organizmo reakcijas ir pagreitinančios žaizdos gijimą, pritaikymas. Tai nauja, labai moderni metodika.

 

Žaizdų gydymo procesas gana sudėtingas: vienoks jis gydant ūmines (sukeltas įvairių traumų), kitoks – ilgai negyjančias lėtines. Kaip sekasi valdyti šiuos procesus? Kas žaizdų gydymo specialistams kelia didžiausią rūpestį?

Didžiausią nerimą gydytojams kelia ne ūminės trauminės žaizdos, kurios atsiranda susižalojus ar dėl kitų priežasčių (įpjovimai, įkandimai, nudegimai, nušalimai, nubrozdinimai ir t. t.). Mums labiausiai neramu dėl žaizdų, kurios negyja ilgą laiką. Tai opos, pragulos ir kitos lėtinės žaizdos, kurios būdingos tam tikroms ligoms. Pavyzdžiui, esant parezėms arba bendram organizmo nusilpimui, neretai jos komplikuojasi pragulomis, o įvairios kraujagyslių (tiek arterijų, tiek venų) ligos, cukrinis diabetas komplikuojasi ilgai negyjančiomis trofinėmis opomis. Žaizdos ilgai negyja dėl to, kad galbūt yra netinkamai gydomos, negydomas pats pacientas, o kreipiamas dėmesys tik į audinių defektą, ir t. t. Nors lėtinės žaizdos, tarp kurių, be minėtųjų, – ir infekcinės bei įvairios neaiškios kilmės opos, susiformuoja dėl skirtingų priežasčių, visos jos gydomos vienodai, visoms galioja tie patys bendrieji gydymo principai. Gali būti taikomas tvarstymas, antibakterinis, chirurginis ar rekonstrukcinis gydymas. Skirtumas tik tas, kad vienų žaizdų gydymo etapai yra trumpesni, kitų – ilgesni.

Yra kriterijų, kuriuos įmanoma pamatuoti – tai gydymui išleisti pinigai, tačiau yra tokių dalykų, kurių įvertinti negalima. Pavyzdžiui, jokiais pinigais neišmatuosi nepatogumų, kuriuos sukelia lėtinė šlapiuojanti, ilgai negyjanti, baisiai nemalonų kvapą skleidžianti žaizda, patiriamas skausmas bei faktas, jog dėl to žmogus negali eiti į darbą, padėti artimiesiems, nuvežti į mokyklą vaikus, bendrauti su giminėmis, draugais ir t. t. Tai reiškia, jog ilgai negyjanti žaizda žmogaus gyvenimo kokybę labai pablogina, sukelia jam daug nepatogumų. Todėl, šiandien kalbant apie žaizdų gydymą, reikia vertinti tiek pamatuojamus, tiek nepamatuojamus dalykus.

 

Kokios galimybės Lietuvoje taikyti modernias žaizdų gydymo metodikas? Kiek jos veiksmingesnės bei naudingesnės, lyginant su įprasta žaizdų terapija?

Iš tiesų lėtinių žaizdų gydymas Lietuvoje moderniais gydymo metodais yra prieinamas ir puikiai taikomas. Yra patvirtintas (nors ir nedidelis) kompensuojamųjų vaistų sąrašas, savo pacientams galime pasiūlyti bent minimalius šiuolaikinius, europinius standartus atitinkančius gydymo būdus. Labai džiaugiuosi, kad pernai kompensuojamųjų vaistų sąrašas truputį pasipildė – buvo rasta galimybių ir nudegusiems vaikučiams kompensuoti tvarsčius (dabar kompensuojama iki 10 tvarsčių, skirtų tvarstymui po nudegimo). Tai labai svarbu, nes vaikų nudegimai labai skausmingi. Dažniausiai juos patiria maždaug vienerių metų vaikai – baigiantis kūdikystei bei prasidedant ankstyvajam vaikystės periodui. Mažyliai labai kankinasi. Todėl sprendimą nuo praėjusių metų kompensuoti šiems ligoniukams reikalingus tvarsčius vertinu labai teigiamai. Modernūs tvarsčiai padeda išvengti invalidizacijos, nes neretai gilūs nudegimai palieka randus ar pan.

Aišku, norėtųsi, kad būtų kompensuojama daugiau gydymo priemonių, – ne tik tvarsčiai, bet ir gydymo aparatai. Pavyzdžiui, gydymas neigiamu slėgiu padeda labai sėkmingai gydyti šlapiuojančias, plačias žaizdas, dideles pragulas. Labai norėtųsi, kad žaizdų gydymui būtų skiriama daugiau lėšų. Šį klausimą paliekame ateičiai. Manau, kad bendromis pastangomis žaizdų gydymo situacija Lietuvoje šiandien galbūt atitinka vidutinį europinį lygmenį. Na, o mes nuolat stengiamės sužinoti visas naujienas ir jas bandome taikyti praktikoje.

Labai svarbu kaip įmanoma sutrumpinti žaizdų gijimo laiką, kad gydymosi laikotarpiu kuo mažiau nukentėtų gyvenimo kokybė. Greitai ir efektyviai pacientą galima gydyti ligoninėje, bet tai pakankamai brangu ir nepatogu pačiam žmogui, nes jis daug ką praranda, galima sakyti – tarsi iškrenta iš visuomenės gyvenimo. Tad tokiu atveju galbūt geriausia alternatyva – gydymas namuose moderniais tvarsčiais. Toks žaizdos tvarstymas kainuoja brangiau, bet žmogus gali dirbti ir visiškai neatitrūkti nuo savo kasdienio gyvenimo, artimos aplinkos. Žinoma, tai labai individualus dalykas. Todėl Žaizdų gydymo asociacija ir stengiasi sužinoti įvairias žaizdų gydymo naujienas bei metodikas, kad gydytojas, gydydamas savo pacientą, galėtų rinktis iš keleto galimybių. Kartais mes labai nuvertiname modernius gydymo metodus, teigdami, kad jie labai brangūs ir mums neprieinami. Ir labai dažnai mes, lietuviai, būdami labai išradingi, gebame atrasti alternatyvių gydymo galimybių, kurios yra pigesnės, bet nepaneigia pačios gydymo metodikos. Todėl ir siekiame įrodyti, jog vietoj nekokybiškų, pigių priemonių – marlės, lignino žaizdų gydymui naudojant brangesnes, bet kokybiškas, modernias priemones, galima pasiekti gerų rezultatų ir net sutaupyti. Dabar siūlomi kokybiški tvarsčiai gerokai sutrumpina žaizdos gydymo laiką, o ir pats gydymas tampa veiksmingesnis, t. y. gražiau sugyja žaizdos, nelieka randų ir t. t. Apskaičiavus, kiek pinigų išleista pigiai tvarsliavai, kurios reikia daugiau ir ilgesniam laikotarpiui, gydymo kaštai neretai būna didesni.

 

Tikriausiai pritarsite, jog šiandienė veikla neatsiejamai susijusi su ateities perspektyvomis. Kokios jos?

Jau galime gana drąsiai kalbėti apie naujas gydymo technologijas, kamieninių ląstelių pritaikymą, apie įvairius žaizdų gijimo mediatorius arba tarpininkus, biologines medžiagas ir įvairius veiksnius, kurie skatina žaizdų gijimą. Tai nėra pačios naujausios, dar eksperimentinės, priemonės ar metodai, o jau naudojamos klinikinėje praktikoje bei mums prieinamos. Lietuvoje yra registruotos gausios žmogaus trombocitų plazmos priemonės, kurias jau galima naudoti žaizdoms gydyti. Mums bendradarbiaujant su puikiu priemonių gamintoju iš Šveicarijos, pavyko gauti specialių priemonių rinkinių, kuriais paėmus kraują iš žmogaus, turinčio ilgai negyjančią žaizdą, galima išskirti iš to kraujo ląsteles ir suformuoti iš jų bioaudinį. Būtent šiuo bioaudiniu tarsi tvarsčiu galima tvarstyti žaizdą, nes jis labai suaktyvina gijimą. Dirbdami šiuo metodu, galėsime padėti maždaug 50–70 pacientų. Ir jei ši metodika pasitvirtins, jei pasieksime gerų gydymo rezultatų, neabejotinai teks prašyti valstybinio šių priemonių finansavimo. Žinoma, galbūt atskirais atvejais ir patys pacientai gebės tokį rinkinį įsigyti, juolab kad jis nėra labai brangus – kainuoja apie 200 eurų. Abejoti dėl metodo efektyvumo nereikėtų, nes tai – ne eksperimentas ar klinikinis tyrimas. Tai jau patvirtintas ir pripažintas metodas, kuris drąsiai naudojamas žaizdų gydymui daugelyje šalių. Be to, sėkmingai bandoma jį pritaikyti ir kitose srityse. Turbūt tai viena didžiausių pastarųjų 10–15 metų žaizdų gydymo naujienų.

Į ateitį reikia žvelgti su optimizmu, nors ji atneša ne tik teigiamų, bet ir neigiamų dalykų. Lietuva per pastaruosius 10–15 metų sparčiai pasistūmėjo ir didžiuliais žingsniais žengia į priekį. Vykdome labai daug bendrų medicinos mokslinių projektų su Rusija, Ukraina, Baltarusija. Praktiškai esame pasiviję Vakarus – gal mums visos moderniosios priemonės prieinamos ne 100 proc., bet labai daug šiuolaikinės vakarietiškos metodikos taikome visose srityse – ir kardiologijoje, ir neurologijoje, ir chirurgijoje... Tarp jų – ir gydydami žaizdas. Mūsų techninės galimybės labai sustiprėjo, renovuotos ar renovuojamos ligoninės, atnaujinamos laboratorijos ir t. t. Mes sparčiai progresuojame, ir to niekas nuneigti negali. Tai labai džiugina.

Šaltinis "Lietuvos gydytojo žurnalas"