Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pokyčių esmė ir prasmė.

Vaistų kainos – vienas aktualiausių ir pastaruoju metu dažniausiai aptariamų bei karštomis diskusijomis apipinamų temų. Sveikatos apsaugos politikos formuotojai ieško būdų, kaip sumažinti didžiules vaistų kainas, kartu – ant pacientų pečių gulinčią sunkią finansinę naštą. Kaip sekasi ieškoti sprendimų ir juos įgyvendinti, kalbamės su Lietuvos sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene.

 

Kodėl buvo tikslinga priimti naują Kompensuojamųjų vaistų kainyną? Kokios svarbiausios priežastys subrandino šiuos pakeitimus?

Priežasčių, subrandinusių šiuos pokyčius, buvo daug. Visi puikiai suprantame, kad vaistų kainos Lietuvoje

yra didelės. Dalis lėšų, kurią tenka primokėti pacientams, sunkia našta gula ant jų pečių. Ir tai pastebi ne

tik ligoniai. Europos Komisija atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti su vaistų kainomis susijusią situaciją Lietuvoje. Lyginant su kitomis šalimis, paaiškėjo, jog pacientams, perkantiems vaistus, iš tiesų tenka pernelyg sunki finansinė našta. Taigi šios ir kitos priežastys inicijavo pakeitimus.

Pateikiant vaistų kainų pokyčius, buvopakoreguotas Farmacijos įstatymas, kuris įpareigoja keisti vaistų kainyną (tiksliau – jį peržiūrėti) ne vieną, buvo anksčiau, bet keturis kartus per metus. Tai reiškia greitesnį vaistų, ypač kompensuojamųjų, kainų mažėjimą, nes kompensuojamųjų vaistų kainos šiuo metu yra nustatomos pagal vaistų kainas kitose 8 referencinėse šalyse.

Pagal įsigaliojusį įstatymą spalio 1 dieną išleisime naują kainyną, kuriame vaistų kainas nustatysime pagal trečiąjį šių metų ketvirtį galiojusias kainas referencinėse šalyse. Tai reiškia, kuo dažniau tai padarome, tuo mažesnes kainas pasiūlome. Visos šios priemonės sąlygoja laipsnišką vaistų kainų mažinimą. Tokiu būdu lengvinama pacientų pečius slegianti finansinė našta.

Iki šiol labai dažnai būdavo kalbama apie privalomojo sveikatos draudimo išlaidas, bet niekas nekreipė dėmesio į pacientų patiriamas išlaidas, neįvertino, kad, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, išlaidos vaistams tikrai yra per didelės...

 

Kaip konkrečiai apibrėžtumėte šių pakeitimų esmę? Juk buvo siekiama sumažinti tik generinių vaistų kainas, nors dauguma šalies gyventojų skundžiasi labai pabrangusiais visais vaistais...

Iš tiesų peržiūrimas visų vaistų kainynas – kainos perskaičiuojamos 4 kartus per metus. Ir tai, kaip jau minėjau, padės visų vaistų kainas sumažinti. Vaistų kompensuojamos kainos yra nustatomos pagal kainas, galiojančias kitose šalyse, tačiau būtinas reguliavimas ir gamintojams, norint, kad jų vaistai būtų įrašyti į kainyną. Kadangi iki šiol buvo nepakankamas reguliavimas, tai priemokos už kompensuojamuosius vaistus nuolat augo, didėdavo kiekvieną mėnesį. Taigi naujasis Vyriausybės nutarimas ir buvo skirtas šiai problemai spręsti. Nutarta į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašyti tik tuos vaistus, kurių kaina nebus didesnė nei 10 proc. tų referencinių šalių, pagal kurį mes apskaičiuojame kainas, vidurkis. Toks sprendimas sukūrė sąlygas sumažinti priemokas. Dabar priemoka tapo tokia, kokia buvo prieš dvejus metus – 2015 metais. Taigi matome, kad priemonė tikrai veiksminga.

 

Sumažinus kompensavimo dalį, PSDF sutaupo lėšų, bet iš tiesų dabar vaistai pabrango tiems pacientams, kurie nenori keisti anksčiau jiems paskirtų vaistų (dabar tenka daugiau primokėti) į pigesnius, tačiau jiems nelabai tinkamus vartoti. Kaip vertinate tokią situaciją? Ar ketinate nagrinėti tokį vaistų kompensavimo mechanizmo aspektą?

Visų vaistų veikliosios medžiagos yra kompensuojamos. Nė viena veiklioji medžiaga nebuvo išbraukta iš Vaistų kainyno. Į Kompensuojamųjų vaistų kainyną buvo įrašyti tik tie vaistai, kuriems gamintojai sumažino kainas iki nustatyto lygio. Kai kurie gamintojai nesumažino kainos iki nustatyto lygio, todėl nepateko į kainyną. Tačiau visos veikliosios medžiagos yra kompensuojamos. Kai teigiama, jog tam tikrų vaistų Lietuvoje nėra, – manipuliuojama pacientais. Iš tiesų dažniausiai vaistus gamina kitas gamintojas, todėl pacientai visada gali rasti jiems reikiamų vaistų. Dabar bandoma kelti nerimą, teigiant, kad pacientai negali įsigyti savo vaistų. Tai netiesa.

Valstybės uždavinys – užtikrinti veikliosios medžiagos, kuri reikalinga pacientams, kompensavimą. Taip ir buvo padaryta. Kokių nors pavienių vaistų pavadinimų neliko, bet yra alternatyvūs vaistai, kuriais pacientai gali toliau sėkmingai gydytis. Skaudu, kai yra manipuliuojama pacientais, jų žinių trūkumu, teigiant, kad tam tikrų vaistų vaistinėse jie įsigyti negalės, nes jie netiekiami ir pan. Pavyzdžiui, Vaistų gamintojų asociacija prieš kurį laiką buvo išplatinusi pranešimą, kuriame teigiama, jog tam tikro prekinio pavadinimo vaisto vaistinėse nebeliko. Tačiau iš tiesų yra kiti, analogiški vaistai, ir pacientai tikrai gali jų įsigyti. Gaila, kad pacientai klaidinami tokiu būdu...

 

Sakykite, kas manipuliuoja?

Tie, kas nenori mažinti vaistų kainų...

 

Vis dėlto tenka girdėti net ir gydytojų priekaištų, kad pacientas, įpratęs vartoti vienokius vaistus, dabar privalo rinktis kitus, pigesnius (nes ankstesnieji nekompensuojami), kurie gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Dabar pacientas tarsi negali rinktis. Kaip vertinate tokią situaciją?

Tie gydytojai, kurie sako, kad kai kurie kompensuojamieji vaistai sukelia nepageidaujamus poveikius, kad yra nekokybiški, netinkami vartoti, turėtų apie tai raštu pranešti Vaistų kontrolės tarnybai. Pagal Europos Sąjungos reguliuojamas vaistų registravimo taisykles visi vaistai turi būti kokybiški. Europos Sąjungoje veikianti vaistų kokybės stebėsenos sistema numato, kad, pastebėjus nepageidaujamus poveikius, gydytojai apie tai turi pranešti

Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Gavusi tokį pranešimą, VVKT pradeda tirti jų kokybę, ir jeigu tikrai paaiškėja, kad vaistai iš tiesų nekokybiški, – juos išima iš rinkos. Bet Lietuvoje tokių pranešimų niekas nerašo, jokių skundų neteikia, todėl bet kokios kalbos apie netinkamus vartoti vaistus yra nepagrįstos. Kartais žmonės tiesiog yra pripratę prie vienų vaistų arba galvoja, kad brangesnis medikamentas yra geresnis ir t. t. Vis dėlto visiškai paneigti tokių teiginių negalima, nes yra ir finansinis suinteresuotumas... Vaistai yra standartizuota prekė, ir tokių interpretacijų, kad vienas vaistas tinka vienam ligoniui, o kitam, sergančiam ta pačia liga, jau nebetinka, negali būti. Jei vaistas nekokybiškas, pagamintas pažeidžiant nustatytą gamybos procesą, jis tiesiog išimamas iš prekybos. Tokiu reikalavimu grindžiama visa ES vaistų registravimo ir saugumo stebėjimo sistema. Ji veikia visoje Europoje, o Lietuvoje – ne. Taip negali būti.

 

Praėjo dar nedaug laiko, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas dėl vaistų kainų sumažėjimo,

tačiau galbūt preliminarius duomenis apie tai, kiek pavyko sutaupyti, jau turite? Gal galite juos pakomentuoti...

Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį vidutinė paciento priemoka sudarė 4,7 Eur ir sumažėjo vidutiniškai 1 Eur, lyginant su ankstesniu šių metų mėnesiu, ir 0,5 Eur, lyginant su 2016 m. liepos mėnesiu. Pavyzdžiui, birželį vidutinė paciento priemoka siekė 5,7 Eur, gegužę – 5,5 Eur, balandį – 5,2 euro.

Taip pat 12 proc. mažėja ir pacientų priemokų suma už kompensuojamuosius vaistus, kurią sumoka visi mūsų šalies pacientai visos šalies mastu. Antai liepos mėnesį bendra pacientų sumokėta priemokų suma sudarė 3,77 mln. Eur, nors praėjusių, 2016 m. liepos mėnesį pacientai iš viso sumokėjo apie 4,27 mln. eurų. Taip pat mažėja ir pacientų priemokos už kardiologinius vaistus, kuriems tenka apie 60 proc. visų priemokų sumos už kompensuojamuosius vaistus. Įsigydami kompensuojamuosius kardiologinius vaistus, 2016 m. liepą pacientai sumokėjo 2,72 mln. Eur, o 2017 m. liepą sumokėjo net 20 proc. mažiau – 2,19 mln. eurų.

Nors kardiologinių vaistų receptų skaičius liepos mėnesį išliko beveik nepakitęs, lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, pamažėjo tik 3 proc. (nuo 439 tūkst. iki 425 tūkst.), tačiau vidutinė paciento priemoka receptui sumažėjo net 17 proc. (nuo 6,20 Eur iki 5,14 Eur).

Prognozės pildosi, ir žmonės realiai pradeda jausti vaistų kainų mažėjimą. Tai ir buvo žadėta žmonėms. Realius duomenis apie vaistų kainų mažėjimą turėsime po kelių mėnesių, kuomet bus galima matyti ketvirčio rezultatus. Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad ženklus priemokų mažėjimas yra vertinamas bendrai visam kainynui (apie 2000 vaistų). Visgi pasitaiko atvejų, kai pacientai vaistinėse yra priversti sumokėti daugiau, nei mokėjo iki 2017 m. kainyno įsigaliojimo pradžios. Nors, jam įsigaliojus, daugeliui vaistų didžiausios galimos paciento priemokos sumažėjo, tačiau, vaistinėms nustojus taikyti nuolaidas paciento priemokai iš jiems leidžiamo maksimalaus antkainio, pacientai kai kuriais atvejais tiesiogiai nepajuto šio kainų reguliavimo teikiamos naudos. Dar viena priežastis, kodėl kai kuriais atvejais pacientai moka daugiau, yra ta, kad vaisto kainos kitose šalyse sumažėjo, o jų kainų gamintojai Lietuvai nesumažino.

 

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga yra teigęs, jog, įvedus naują vaistų kompensavimo tvarką, sutaupytos lėšos bus skiriamos naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti. Ar jau yra žinoma tokių vaistų įsigijimo bei jų kompensavimo, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, mechanizmo vizija?

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija dirba nuolat, priimant sprendimus dėl vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą. Esant finansinėms galimybėms nauji vaistai įrašomi į kompensuojamųjų sąrašą.

 

Ar nemanote, kad naujo Kompensuojamųjų vaistų kainyno metodika gali būti peržiūrėta ir keičiama?

Vaistų kainų nustatymo tvarka nesikeitė daugelį metų, buvo tik pakoreguojama, tačiau jos negalima patvirtinti dešimtmečiui, nes vaistų rinka yra labai dinamiška, joje vyksta pokyčiai, vystosi įvairios tendencijos, tad mums tenka nuo jų neatsilikti. Tiktai atsižvelgiant į aktualijas bus galima išvengti situacijos, susijusios su nuolatiniu vaistų kompensuojamų kainų ir priemokų didėjimu. Manau, kad kokių nors pokyčių, susijusių su vaistų kainų keitimu, tikrai neišvengsime.

 

Jums tikriausiai žinoma, kad visi, tarp jų ir nereceptiniai vaistai – pavyzdžiui, skirti karščiavimui, skausmui slopinti, įvairūs lašai, tepalai ir t. t., – t. y. ne tik kompensuojamieji, labai pabrango. Kaip sprendžiama ši problema?

Vaistų kainos yra įvairios... Suprantama, vaistinė nori kuo daugiau uždirbti, tad dažniausiai pacientui yra siūlomi brangesni vaistai. Dėl to ir patariame jiems prašyti pigesnių vaistų, daugiau patiems jais pasidomėti, susirinkti informacijos. Alternatyvų visada yra. To paties paracetamolio ar ibuprofeno kainos gali skirtis ne procentais, bet kartais... Todėl pacientas visada gali ir pats nuspręsti, kokį preparatą pasirinkti, nes pigesni vaistai tikrai nėra blogesni už brangesnius analogus.

Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti priemones, kuriomis bus siekiama mažinti nereceptinių, dažnai vartojamų, vaistų kainas. Manoma, kad tokius nereceptinius medikamentus galima leisti parduoti ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse. Tiesa, kol kas šiuo klausimu dar tik vyksta diskusija. Manau, kad vaistai turi pigti, tik gaila, kad Lietuvos vartotojai bijo pigesnių vaistų, manydami, jog jie nekokybiški ir t. t., ir perka brangius. Jei pasikeistų žmonių mąstymas, reikalai pakryptų teigiama linkme...

 

O kaip Jūs vertinate suvartojamų vaistų kiekius? Beje, tenka matyti neetiškai besielgiančių vaistininkų, kurie bruka vaistus arba maisto papildus pacientams, motyvuodami, jog jiems taikomos nuolaidos...

Labai dažnai žmonės klysta maisto papildus tapatindami su vaistais. Maisto papildų vartojama tikrai pernelyg daug, o jų kainų reguliavimo priemonių nėra. Papildai iš tiesų yra gana brangūs, todėl jų prisipirkus nebelieka pinigų vaistams. Labai gaila, kad žmonės apie tai nepagalvoja... Manau, tai švietimo problema, reikia dažniau apie tai kalbėti ir aiškinti, kuo vaistai skiriasi nuo papildų, nes tokių žinių trūksta.

 

Kokią vaistų politikos ateities viziją regite savo akimis?

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga savo įsakymu patvirtino vaistų politikos gaires. Tai svarbus strateginis dokumentas, kurio pagrindu ateityje bus rengiami teisės aktų projektai, siekiant mažinti vaistų kainas, pacientų mokamas priemokas už kompensuojamuosius vaistus, taupant valstybės lėšas vaistams, kad būtų galima jas naudoti kuo efektyviau ir kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų bei padėti kuo didesniam pacientų skaičiui. Taip pat inicijuoti kitas naujoves farmacijos srityje. Iš tiesų pagrindinis mūsų

tikslas, kad Lietuva, kaip ir išsivysčiusios Europos Sąjungos šalys, užtikrintų adekvatų ir tolygų svarbiausių vaistų prieinamumą mūsų pacientams neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

Paprastai dažniausi vaistų vartotojai yra mažas pajamas gaunantys pacientai (jauni žmonės tikrai nėra pagrindiniai vaistų vartotojai, kurie iš tiesų uždirba daugiau), todėl labai svarbi išlieka socialinė kainų reguliavimo kryptis.

 

Kalbėjosi R. Pečeliūnienė

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas" Nr.7