+1
-0
+1

Įvadas

 

Arterinė hipertenzija (AH) – seniai žinoma, labai aktuali liga, gerokai padidinanti pacientų sergamumą ir mirtingumą. Hipertenzija serga apie 30 proc. Ame­rikos ir 44 proc. Europos 35–64 m. žmonių. Pasta­ruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas hiperten­zijos diagnostikai ir gydymui, visuomenė vis plačiau informuojama apie hipertenzijos žalą, jos sukeliamas komplikacijas, gydymo svarbą, tačiau šios ligos dia­gnostika ir gydymas išlieka nepakankami, ypač Euro­poje (1, 2). Arterinės hipertenzijos gydymo gairėse re­komenduojama, kad bendros populiacijos kraujospū­dis būtų <140/90 mm Hg (3). Todėl, norint sumažinti komplikacijų riziką, svarbu koreguoti kraujospūdį iki rekomenduojamo dydžio. Dažnai arterinės hiperten­zijos gydymas vienu vaistu nebūna pakankamai efek­tyvus ir nepavyksta pasiekti tikslinio kraujospūdžio. Atliekant daugumą tyrimų, kuriais veiksmingai su­mažintas kraujospūdis ir pasiektas numatytas tikslas, pacientai dažniausiai buvo gydomi 2 ar 3 vaistų deri­niu. Manoma, net 75 proc. pacientų hipertenzija gydy­tina deriniais (5). Gydymas fiksuotų dozių vaistų de­riniu vienoje tabletėje sutrumpina laikotarpį, per kurį pasiekiamas tikslinis arterinis kraujospūdis, sumažina pacientų vizitų pas gydytoją, padidina gydytojo ir pa­ciento savitarpio pasitikėjimą, o svarbiausia – pageri­na gydymo režimo laikymąsi. Visa tai mažina serga­mumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Šiame straipsnyje išsamiau aptariama gydymo vaistų deriniais nauda ir angiotenzino receptorių blokatoriaus (ARB) olmesartano bei kalcio kana­lų blokatoriaus (KKB) amlodipino efektyvumo ir saugumo gydant arterinę hipertenziją įrodymai (6).

 

Gydymo deriniais nauda

 

Kaip minėta, norint pasiekti tikslinį kraujospūdį, dažniausiai reikia 2 ar 3 vaistų derinio. Be to, AH gydant dviem vaistais, juos galima skirti mažesnė­mis dozėmis ir taip išvengti nepageidaujamo po­veikio ar sumažinti jo dažnį. Pagerėja gydymo re­žimo laikymasis. Viena metaanalize, kurioje daly­vavo 10 968 pacientai iš 42 tyrimų, nustatyta, kad papildomas kraujo spaudimo sumažėjimas, skiriant dviejų vaistų nuo hipertenzijos derinį, yra 5 kartus didesnis, palyginti su vieno vaisto dozės padvigu­binimu (7). Todėl gydymas deriniu yra efektyvus ir paprastas būdas, siekiant koreguoti padidėjusį krau­jospūdį. Gydymo vaistų deriniais pranašumai nuro­dyti 1 lentelėje. Skirtingų klasių vaistai nuo hiper­tenzijos gali būti derinami, jeigu:

1) veikia skirtingais mechanizmais ir papildo vie­nas kito veikimą;

2) yra įrodymų, kad derinys veiksmingesnis nei kiekvienas vaistas atskirai;

3) derinys yra geriau toleruojamas, papildomas vaistų veikimo mechanizmas sumažina vienas kito sukeliamą nepageidaujamą poveikį.

 

Naujiena gydant hipertenziją – olmesartano  ir amlodipino derinys

Didelis dėmesys gydant arterinę hipertenziją skiriamas renino ir angiotenzino sistemai (RAS). Angiotenzinas II, jungdamasis prie AT1 recepto­rių, sukelia stiprią vazokonstrikciją ir arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Sutraukdamas inkstų glomerulų kraujagysles, lėtina kraujotaką ir mažina filtraciją, druskų bei vandens išskyrimą, didina kraujo kiekį bei jo spaudimą. Vėliau tas pats angiotenzinas II skatina širdies ir kraujagyslių audinių hipertrofiją, re­modeliaciją ir fibrozę. RAS blokatorių ir KKB veiki­mo mechanizmai skiriasi, bet abu sukelia periferinę vazodilataciją ir nemažina minutinio širdies tūrio. Ty­rimai atskleidė, kad šis derinys taip pat labiau sumaži­na širdies ir kraujagyslių nepalankaus įvykio tikimybę nei bet kuri monoterapija. AKFI / ARB ir KKB deri­niai naudingi sergantiems inkstų funkcijos nepakanka­mumu, ypač atsirandančiu dėl diabetinės nefropatijos. AKFI / ARB stabdo inkstų pažeidimo progresavimą ir mažina proteinuriją, nes sukelia eferentinių arteriolių dilataciją, todėl sumažėja intraglomerulinis spaudimas. KKB sukelia aferentinių arteriolių dilataciją, todėl pa­didėja intraglomerulinis spaudimas ir proteinurija ne­mažėja, bet palaikoma inkstų perfuzija bei glomerulų filtracija. Todėl šis vaistų derinys pasirenkamas, kai sie­kiama sumažinti sisteminę ir inkstų hipertenziją, kartu apsaugant inkstus. Be to, KKB, ypač dihidropiridini­niai (pvz., amlodipinas) skatina azoto oksido išsiskyri­mą endotelio ląstelėse, kuris yra stiprus vazodilatatorius ir pasižymi antiaterogeninėmis savybėmis. Stiprūs va­zokonstriktoriai, įskaitant angiotenziną II, slopina azoto oksido vazodilatacinį poveikį. RAS inhibitoriai maži­na angiotenzino II koncentraciją ir taip stiprėja vazo­dilatacinis azoto oksido poveikis. Tai dar kartą patvir­tina AKFI / ARB ir KKB derinio efektyvumą. Be to, šis derinys naudingas sergant metaboliniu sindromu ar turint didelę cukrinio diabeto riziką. Tyrimais įrodyta, kad AKFI / ARB ir KKB, taip pat gydymas šių vaistų deriniu nedidina, o netgi mažina cukrinio diabeto rizi­ką. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai labai didėja serga­mumas bei mirštamumas nuo cukrinio diabeto ir jo sukeltų komplikacijų.

Neseniai sukurti keli fiksuotų dozių ARB ir KKB deriniai, tarp jų – olmesartano ir amlodipino deri­nys. ARB plečia tiek arterijas, tiek venas, o KKB la­biau išplečia arterijas. Taigi, vartojant šiuos du vais­tus kartu, tarp arterinių ir veninių kapiliarų susidaro mažesnis spaudimo gradientas ir rečiau vystosi peri­ferinės edemos nei vartojant vien KKB (8). Mažes­nis kulkšnelių edemų dažnis ir geresnė AKS kon­trolė vartojant ARB ir KKB derinius, palyginti su vien KKB, užfiksuota klinikiniais tyrimais (8–10).

 

Olmesartano ir amlodipino derinio efektyvumas

 

Angiotenzino receptorių blokatoriai selektyviai blokuoja 1 tipo angiotenzino II receptorius ir taip ma­žina kraujospūdį bei apsaugo organus taikinius. Far­makodinamikos tyrimais nustatyta, kad įvairūs ARB skiriasi AT1 receptorius blokuojančiu poveikiu, o nuo to priklauso jų galimybė 24 valandas mažinti krau­jospūdį. Tyrimais, kurių metu 24 valandas matuotas kraujospūdis, nustatyta, kad sistolinio kraujo spaudi­mo (SKS) sumažėjimas priklausė nuo skirto vaisto, o vaisto dozė lėmė tiek SKS, tiek diastolinio kraujo spau­dimo (DKS) sumažėjimo trukmę (3).

Farmakodinamikos tyrimais nustatyta, kad olme­sartano medoksomilis priklausomai nuo dozės pa­sižymi stipriu AT1 receptorius blokuojančiu povei­kiu (11–13). Lyginamaisiais ARB tyrimais nustatyta, kad olmesartanas pasižymi stipriu kraujospūdį ma­žinančiu poveikiu 24 valandas per parą. Šis povei­kis prilygsta kitiems ARB, tokiems kaip losartanas, kandesartanas, valsartanas ar irbesartanas (14–16). Be to, olmesartanas apsaugo nuo organų taikinių pa­žeidimo. Jo inkstus apsaugantis bei antiaterosklero­zinis poveikis įrodytas klinikiniais ir eksperimenti­niais tyrimais. Olmesartanas, kaip ir kiti ARB, yra gerai toleruojamas, nepageidaujamo poveikio daž­nis prilygsta placebui (17). Olmesartano efektyvu­mas ir puikus toleravimas leidžia jį derinti su kitais vaistais nuo hipertenzijos. AH gydyti yra patvirtin­ti fiksuotų dozių ARB olmesartano ir KKB amlodi­pino deriniai (olmesartanas / amlodipinas, 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg). Kaip ir olmesartanas, KKB amlodipinas efektyviai mažina kraujospūdį ir pasi­žymi organus taikinius apsaugančiu poveikiu (18).

Olmesartano / amlodipino derinio efektyvumas vertintas trimis atsitiktinių imčių, dvigubai slapto mo­delio tyrimais. Tyrimas COACH (angl. the factorial Combination of Olmesartan Medoxomil and Amlodi­pine Besylate in Controlling High Blood Pressure tri­al) lygino olmesartano / amlodipino derinį su mono­terapija sergant lengva ir vidutinio sunkumo hiperten­zija (10, 19, 20). Kitais 2 tyrimais vertintas olmesarta­no / amlodipino titravimo režimas hipertenzijos metu. Tyrimu BP-CRUSH (angl. Blood Pressure Control in All Subgroups with Hypertension trial) vertinta, kiek pacientų pasiekė tikslinį kraujospūdį, kai jo nepavyko koreguoti vienu vaistu, ir skirtas olmesartano / am­lodipino derinys (21). Tyrimas AZTEC (angl. AZOR Trial Evaluating Blood Pressure Reduction and Con­trol study) vertino olmesartano / amlodipino derinio efektyvumą, atliekant 24 valandų kraujospūdžio ste­bėseną pacientams, kuriems nepavyko jo koreguoti amlodipino monoterapija (22).

 

Tyrimas COACH

 

COACH – tai daugiacentris, atsitiktinių imčių, dvi­gubai slaptas, placebo kontroliuojamas tyrimas (10).

Jame pacientams, kurių DKS sėdint yra 95–120 mm Hg (n=1940), skir­tas gydymas olmesartanu (10, 20 ar 40 mg/d.), amlodipinu (5 ar 10 mg/d.), olmesartano ir amlodipino deriniu (bet kuria nurodyta doze) arba placebu. Pir­minė tyrimo išeitis buvo sėdint pama­tuoto DKS pokytis po 8 savaičių, pa­lyginti su pradiniu. Antrinės tyrimo išeitys buvo sėdint pamatuoto SKS pokytis, palyginti su pradiniu, ir paci­entų, pasiekusių tikslinį kraujospūdį (<140/90 mm Hg sergant nekompli­kuota hipertenzija ir <130/80 mm Hg sergant diabetu), dalis. Kraujospūdis matuotas po 2, 4, 6 ir 8 gydymo savai­čių. DKS sumažėjimas priklausė nuo monoterapijai skirtos vaisto dozės: jai didėjant, DKS mažėjo stipriau. Olmesartano 10, 20 ir 40 mg dozės sumažino DKS atitinkamai 8,3, 9,2 ir 10,2 mm Hg, o amlodipino 5 ir 10 mg dozės – atitinkamai 9,4 ir 12,7 mm Hg. Olmesartano / amlodipino derinys taip pat lėmė nuo dozės priklausomą DKS mažėji­mą po 8 savaičių. 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg de­riniai sumažino DKS atitinkamai 14,0, 15,5 ir 19,0 mm Hg. Šis poveikis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei taikant olmesartano ar amlodipino mo­noterapiją atitinkamomis dozėmis (p<0,001).

SKS per 8 savaites mažėjo panašiai kaip DKS. Olmesartano 10, 20 ir 40 mg dozės sumažino SKS atitinkamai 11,5, 13,8 ir 16,1 mm Hg, o amlodipino 5 ir 10 mg dozės – atitinkamai 14,9 ir 19,7 mm Hg. Olmesartano / amlodipino 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg dozės sumažino SKS atitinkamai 23,6, 25,4 ir 30,1 mm Hg.

Didžiausias DKS ir SKS sumažėjimas užfiksuo­tas po 2 gydymo savaičių (1 pav.) – apie 85 proc. maksimalaus kraujospūdžio sumažėjimo, kuris nustatytas po 8 gydymo savaičių (19). Gydymo vaistų deriniu nauda nepriklausė nuo pradinės hi­pertenzijos stadijos (20). Be to, prieš tyrimą var­toti vaistai nuo hipertenzijos nedarė įtakos gydy­mo deriniu veiksmingumui. Po 8 savaičių gydymo olmesartano / amlodipino grupėje kur kas didesnė dalis pacientų pasiekė tikslinį kraujospūdį, paly­ginti su olmesartano ar amlodipino monoterapi­ja (2 lentelė). Tikslinį kraujospūdį pavyko pasiek­ti 42,5, 51,0 ir 49,1 proc. pacientų, vartojusių ati­tinkamai 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg olmesar­tano / amlodipino.

 

Naujiena gydant hipertenziją – olmesartano  ir amlodipino derinys

 

Po 8 savaičių COACH tyrimo 1 684 pacientai buvo įtraukti į atvirą 44 savaičių tyrimą. Jiems ty­rimo pradžioje skirtas olmesartano / amlodipino 40/5 mg derinys (23). Nepavykus koreguoti krau­jospūdžio, dozė didinta iki 40/10 mg 1 k./d., vė­liau pridėta 12,5–25 mg hidrochlortiazido. Tyrimo metu kraujospūdis sumažėjo nuo 164/102 mm Hg iki 131/82 mm Hg. 66,7 proc. pacientų pavyko pasiekti tikslinį kraujospūdį. 525 pacientai tęsė gydymą olmesartano / amlodipino 40/5 mg deri­niu, 80 proc. iš jų pavyko pasiekti tikslinį kraujo­spūdį. Olmesartano / amlodipino dozė padidinta iki 40/10 mg 378 pacientams, iš jų tikslinį krau­jospūdį pasiekė 70,6 proc. Pridėjus 12,5 mg/d. (n=287) ar 25 mg/d. (n=419) hidrochlortiazido, tikslinį kraujospūdį pavyko pasiekti atitinkamai 66,6 ir 46,3 proc. pacientų. Taigi gydymas olme­sartano / amlodipino deriniu pridedant hidroch­lortiazido leidžia daugeliui pacientų koreguoti kraujospūdį.

Jame pacientams, kurių DKS sėdint yra 95–120 mm Hg (n=1940), skir­tas gydymas olmesartanu (10, 20 ar 40 mg/d.), amlodipinu (5 ar 10 mg/d.), olmesartano ir amlodipino deriniu (bet kuria nurodyta doze) arba placebu. Pir­minė tyrimo išeitis buvo sėdint pama­tuoto DKS pokytis po 8 savaičių, pa­lyginti su pradiniu. Antrinės tyrimo išeitys buvo sėdint pamatuoto SKS pokytis, palyginti su pradiniu, ir paci­entų, pasiekusių tikslinį kraujospūdį (<140/90 mm Hg sergant nekompli­kuota hipertenzija ir <130/80 mm Hg sergant diabetu), dalis. Kraujospūdis matuotas po 2, 4, 6 ir 8 gydymo savai­čių. DKS sumažėjimas priklausė nuo monoterapijai skirtos vaisto dozės: jai didėjant, DKS mažėjo stipriau. Olmesartano 10, 20 ir 40 mg dozės sumažino DKS atitinkamai 8,3, 9,2 ir 10,2 mm Hg, o amlodipino 5 ir 10 mg dozės – atitinkamai 9,4 ir 12,7 mm Hg. Olmesartano / amlodipino derinys taip pat lėmė nuo dozės priklausomą DKS mažėji­mą po 8 savaičių. 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg de­riniai sumažino DKS atitinkamai 14,0, 15,5 ir 19,0 mm Hg. Šis poveikis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei taikant olmesartano ar amlodipino mo­noterapiją atitinkamomis dozėmis (p<0,001).

SKS per 8 savaites mažėjo panašiai kaip DKS. Olmesartano 10, 20 ir 40 mg dozės sumažino SKS atitinkamai 11,5, 13,8 ir 16,1 mm Hg, o amlodipino 5 ir 10 mg dozės – atitinkamai 14,9 ir 19,7 mm Hg. Olmesartano / amlodipino 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg dozės sumažino SKS atitinkamai 23,6, 25,4 ir 30,1 mm Hg.

Didžiausias DKS ir SKS sumažėjimas užfiksuo­tas po 2 gydymo savaičių (1 pav.) – apie 85 proc. maksimalaus kraujospūdžio sumažėjimo, kuris nustatytas po 8 gydymo savaičių (19). Gydymo vaistų deriniu nauda nepriklausė nuo pradinės hi­pertenzijos stadijos (20). Be to, prieš tyrimą var­toti vaistai nuo hipertenzijos nedarė įtakos gydy­mo deriniu veiksmingumui. Po 8 savaičių gydymo olmesartano / amlodipino grupėje kur kas didesnė dalis pacientų pasiekė tikslinį kraujospūdį, paly­ginti su olmesartano ar amlodipino monoterapi­ja (2 lentelė). Tikslinį kraujospūdį pavyko pasiek­ti 42,5, 51,0 ir 49,1 proc. pacientų, vartojusių ati­tinkamai 20/5 mg, 40/5 mg ir 40/10 mg olmesar­tano / amlodipino.

Po 8 savaičių COACH tyrimo 1 684 pacientai buvo įtraukti į atvirą 44 savaičių tyrimą. Jiems ty­rimo pradžioje skirtas olmesartano / amlodipino 40/5 mg derinys (23). Nepavykus koreguoti krau­jospūdžio, dozė didinta iki 40/10 mg 1 k./d., vė­liau pridėta 12,5–25 mg hidrochlortiazido. Tyrimo metu kraujospūdis sumažėjo nuo 164/102 mm Hg iki 131/82 mm Hg. 66,7 proc. pacientų pavyko pasiekti tikslinį kraujospūdį. 525 pacientai tęsė gydymą olmesartano / amlodipino 40/5 mg deri­niu, 80 proc. iš jų pavyko pasiekti tikslinį kraujo­spūdį. Olmesartano / amlodipino dozė padidinta iki 40/10 mg 378 pacientams, iš jų tikslinį krau­jospūdį pasiekė 70,6 proc. Pridėjus 12,5 mg/d. (n=287) ar 25 mg/d. (n=419) hidrochlortiazido, tikslinį kraujospūdį pavyko pasiekti atitinkamai 66,6 ir 46,3 proc. pacientų. Taigi gydymas olme­sartano / amlodipino deriniu pridedant hidroch­lortiazido leidžia daugeliui pacientų koreguoti kraujospūdį.

 

Naujiena gydant hipertenziją – olmesartano  ir amlodipino derinys

 

Naujiena gydant hipertenziją – olmesartano  ir amlodipino derinys

 

Apibendrinimas

 

Europos arterinės hipertenzijos gydymo gairė­se pabrėžiama hipertenzijos gydymo svarba ir nu­rodytos griežtesnės tikslinio kraujospūdžio (KS) reikšmės. Remiantis daugelio atliktų klinikinių ty­rimų duomenimis, KS rekomenduojama mažinti bent iki 140/90 mm Hg ar net mažiau, jei pacientas tokį gydymą toleruoja. Diabetikams ar inkstų ligo­mis sergantiems pacientams rekomenduojamas KS yra 130/80 mm Hg ir mažesnis. Tačiau kasdienėje praktikoje dažnai nepavyksta pasiekti tikslinių KS reikšmių, ypač vyresniems žmonėms, metaboliniu sindromu ar cukriniu diabetu sergantiems pacien­tams. Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, mirštamumas nuo širdies ligų ir jų sukelta nega­lia, jeigu šių ligų profilaktika būtų aktyvi, diagnozė tiksli, o gydymas agresyvus, galėtų sumažėti dau­giau nei 50 proc.

Hipertenzijos gydymas yra vienas svarbiausių, sie­kiant sumažinti koronarinės širdies ligos (KŠL) ir insul­to dažnį. Todėl labai svarbu tinkamai gydyti hiperten­ziją ir laiku skirti gydymą vaistų deriniais. Kaip minė­ta, papildomas kraujospūdžio mažėjimas skiriant dviejų vaistų nuo hipertenzijos derinį yra 5 kartus didesnis nei padvigubinus vieno vaisto dozę (7). Be to, gerėja gydy­mo režimo laikymasis, hipertenzijos korekcija, mažėja nepageidaujamo poveikio dažnis. Tyrimais įrodyta, kad hipertenzijos gydymas ARB olmesartano ir KKB amlo­dipino deriniu yra veiksmingesnis nei šių vaistų mono­terapija, kad jis saugus ir sukelia mažiau nepageidauja­mų reiškinių. Šios vaistų derinio savybės ypač svarbios didelės rizikos pacientams, kuriems sunkiau pavyksta koreguoti kraujospūdį. Gydymas olmesartano ir amlo­dipino deriniu padėtų šiems pacientams koreguoti krau­jospūdį ir sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

 

Parengė gyd. Egidija Rinkūnienė

 

Žurnalas „Internistas“