Nemigos apibrėžimas ir rūšys
Lėtinė nemiga patvirtinama, jei pacientas atitinka šiuos kriterijus:
- Pacientas, paciento tėvai ar demencija sergančiųjų slaugytojai nurodo vieną ar kelis iš šių simptomų:
- sunku užmigti (vaikams ir jauniems – ilgiau nei 20 min., suaugusiesiems – 30 min.);
- dažnai pabundama naktį, būdraujama ilgiau nei 30 min.;
- ryte atsibundama anksti (nubundama anksčiau nei 30 min. iki norimo keltis laiko);
- priešinamasi eiti miegoti pagal nustatytą grafiką;
- negali miegoti be tėvų ar slaugytojų.
- Pacientas, paciento tėvai ar demencija sergančiųjų slaugytojai dėl nepatenkinamos miego kokybės ir / ar trukmės nurodo vieną ar kelis iš šių simptomų, kurie pasireiškia dieną – nuovargis, irzlumas, sunkumas susikaupti, bendravimo problemos, elgesio problemos, kurios pasireiškia hiperaktyvumu, impulsyvumu, agresija, sumažėjusi motyvacija veikti, polinkis daryti klaidas, pakliūti į nelaimingus atsitikimus.
- Miego sutrikimas tęsiasi, net jei sąlygos miegui yra tinkamos ir adekvačios.
Pagal naujausią 2014 metais patvirtintą Tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją (ICSD-3) išskiriamos 3 nemigos rūšys:
- trumpalaikė nemiga – taip pat gali būti vadinama ūmia nemiga, paskatinta streso, tranzitorinė nemiga. Ji trunka mažiau nei 3 mėnesius, žinoma tiksli jos išsivystymo priežastis. Paprastai nemiga praeina pašalinus žinomą stresorių arba individui prisitaikius prie stresą sukėlusios priežasties;
- lėtinė nemiga – kai aukščiau minėti nakties ir dienos metu pasireiškiantys simptomai kartojasi mažiausiai 3 kartus per savaitę ir trunka ilgiau nei 3 mėnesius;
- kita nemiga nustatoma, kai pacientas skundžiasi, kad sunku užmigti, dažnai nubundama naktį, bet neužtenka kriterijų diagnozuoti trumpalaikę ar lėtinę nemigą.
Naujojoje klasifikacijoje yra keletas lėtinės nemigos apibrėžimo pasikeitimų:
- Nebeliko įprastų nemigos potipių:
- pirminė nemiga;
- antrinė nemiga dėl psichikos sutrikimo;
- antrinė nemiga dėl somatinės ligos;
- vaistų ir medžiagų sukeltos nemigos.
- Vietoj buvusio kriterijaus, kad lėtinės nemigos trukmė turi būti ne mažesnė nei 1 mėnuo, naujojoje klasifikacijoje lėtinei nemigai diagnozuoti nemigos simptomai turi tęstis daugiau nei 3 mėnesius.
Tai įvyko todėl, kad pastaruosius 20 metų atlikti tyrimai rodo, kad nemigą reikėtų vertinti kaip atskirą ligą, o ne kokios nors kitos ligos simptomą. Nemiga gali egzistuoti nepriklausomai nuo kitos ligos, gali išlikti sėkmingai išgydžius kitą ligą, o kita liga sergantis žmogus nebūtinai turi skųstis nemiga.
Ligos epidemiologija
- Pasaulio ir Europos epidemiologiniais duomenimis, 10– 12 proc. populiacijos atitinka lėtinės nemigos kriterijus.
- 3–5 proc. populiacijos nemiga yra vienintelė liga be kitų ligų komorbidiškumo.
- Nemigos tęstinumas: 75 proc. individų, kurie atitiko lėtinės nemigos kriterijus, nemiga bus nustatoma ir po 1 metų, o 50 proc. – ir po 3 metų.
- 45 proc. pacientų nemiga tęsiasi daugiau nei 6 metus.
- 25 proc. žmonių, kuriems diagnozuojama lėtinė nemiga, nusiskundimų miegu turi nuo vaikystės.
Nemiga – rizikos veiksnys
- Turi poveikį kardiovaskulinei patologijai.
- Daro įtaką psichinei sveikatai.
- Daro įtaką kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei.
- Neigiamai veikia pažintines funkcijas.
- Silpnina imunitetą, sukelia metabolinę disfunkciją.
- Didina mirtingumą.
Nemiga dėl trumpos miego trukmės, nubudimų miegant yra susijusi su simpatinės nervų sistemos aktyvacija. Tai yra nepriklausomas kardiovaskulinės patologijos, įskaitant arterinę hipertenziją, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, rizikos veiksnys. Nemigos gydymas ir miego kokybės gerinimas prisideda prie šių ligų profilaktikos ir gydymo.
Nemiga turi neigiamos įtakos mokymuisi ir atminčiai. Nemigos simptomai, ypač miego palaikymo sutrikimas, miegas be poilsio jausmo ir trumpa miego trukmė yra susiję su didesne mirtingumo rizika.
Nuo seno nemiga dažnai siejama su psichikos ligomis. Buvo manoma, kad nemiga yra antrinė, t. y. tik vienas iš depresijos, nerimo ar kitos psichikos ligos požymių. Ilgalaikiai stebėjimai ir tyrimai rodo, kad net pagydžius depresiją ar pasiekus jos remisiją, nemiga išlieka. Tai leido daryti prielaidą apie psichikos ligų ir nemigos komorbidiškumą, o ne laikyti nemigą psichikos ligos padariniu. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad nemiga yra stiprus ir nepriklausomas rizikos veiksnys depresijai, nerimo sutrikimams, piktnaudžiavimui vaistais, alkoholiu ar narkotikais. 2011 metais paskelbtos metaanalizės duomenys leidžia daryti išvadą, kad nemigą galime laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Jei atskirai gydoma tiek depresija, tiek nemiga, greičiau pasiekiama depresijos remisija ir depresijai gydyti reikia mažesnių antidepresantų dozių, nei gydant tik depresiją atskirai. Gydant depresiją išnykusi nemiga yra sėkmingo depresijos gydymo rodiklis. Kita vertus, po gydymo vėl atsiradusi nemiga yra galimo depresijos ar priklausomybės ligų atkryčio rodiklis.
Nemiga ir trumpa miego trukmė yra rizikos veiksnys cukriniam diabetui išsivystyti, o nemigos gydymas pagerina ne tik miego efektyvumą, bet ir glikemijos kontrolę, vertinant Hb A1c. Geras miegas stiprina imunitetą, greitina sveikimą po įvairių ligų ir, atvirkščiai – miego trūkumas mažina organizmo atsparumą ligoms, reakciją į vakcinas. Pagrindinis nemigos simptomas yra budrumo padidėjimas, trukdantis miegui. Tokia ypatinga budrumo procesų smegenyse aktyvacija neleidžia užmigti tiek naktį, tiek dieną, miegas lyg išnyksta, pastoviai jaučiamas nuovargis. Tam įtakos turi keletas veiksnių:
- genetinė predispozicija;
- psichosocialiniai stresoriai;
- miego įpročiai (miego higienos taisyklių nesilaikymas);
- blogas miego standarto supratimas;
- kiti kognityviniai veiksniai (perdėtas nerimavimas).
Gydymo rekomendacijos
- Nemigai labai būdingas komorbidiškumas, todėl visi pacientai, kuriems diagnozuota lėtinė nemiga, turi būti gydomi nuo bet kokių greta esančių somatinių, psichinių, priklausomybės ligų, kitų miego sutrikimų. Taip pat visiems būtina rekomenduoti miego higienos taisykles, kurios susideda iš gerų ir blogų miego įpročių.
Geri miego įpročiai:
- eiti miegoti kiekvieną vakarą tuo pačiu laiku, užmigti iki vidurnakčio;
- keltis kiekvieną rytą tuo pačiu laiku;
- pasimankštinti kasdien bent po 20 min. ankstyvą popietę, likus bent 3–4 val. iki miego;
- sukurti naktinio miego ritualą (pvz., lengvas užkandis prieš miegą);
- miegamasis turėtų būti tamsus, ramus ir patogus.
Blogi miego įpročiai:
- gerti kofeino turinčių gėrimų po pietų;
- mankštintis likus 3–4 val. iki miego;
- gerti alkoholio vakare;
- rūkyti prieš miegą ir naktį;
- eiti miegoti alkanam;
- naudoti lovą ne pagal paskirtį.
Miego higiena svarbi tiek nesergantiems, kaip profilaktikos priemonė, tiek sergantiems nemiga, kaip gydymo proceso dalis.
- Kognityvinė elgesio terapija, adaptuota nemigai gydyti (KET-N), ar nesant kitai psichoterapijos galimybei, turėtų būti taikoma nuo pat nemigos gydymo pradžios (įrodymų lygis 2B).
- Sunkesnės eigos nemigai kognityvinę elgesio terapiją derinti su medikamentiniu gydymu 6–8 savaites, vėliau palaipsniui mažinant medikamentų dozes, bet tęsiant KET-N (įrodymų lygis 2B).
- Medikamentus rinktis atsižvelgiant į nepageidaujamus reiškinius (prioritetas nebenzodiazepinams) ir nemigos tipą – užmigimo sutrikimo tipo nemigai gydyti rinktis trumpo veikimo hipnotikus, miego palaikymo sutrikimo nemigai gydyti ilgesnio veikimo alternatyva yra zolpidemas nakčiai (įrodymų lygis 2C).
- Ilgalaikis gydymas vien medikamentais nėra optimalus nemigos gydymo būdas.