+2
-3
-1
Nerimo sutrikimai ir jų gydymas

Įvadas

Nurodoma, kad nerimas vargina apie 24 proc. visų dėl psichikos sutrikimų besikreipiančių ligo­nių. Dažniausi iš jų yra tokie pirminiai nerimo sutri­kimai, kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, pani­kos sutrikimas ir socialinė fobija. Plačiai paplitęs ir antrinis, arba reakcinis, nerimas. Jį sukelia įvairios somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Ne­nuostabu, kad nerimo diagnostika ir gydymas gydy­tojo praktikoje yra aktualus klausimas.

Šiame straipsnyje plačiau aptarsime keletą daž­niausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančių neri­mo sutrikimų.

 

Nerimo paplitimas ir jo aktualumas

Nerimo sutrikimai yra vienas iš labiausiai pa­plitusių psichikos sutrikimų (paplitimas bėgant lai­kui – 31 proc., per metus – 18 proc.). Moterys ser­ga dažniau. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo ar­timųjų kasdienį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mir­tingumui per neuroendokrininius bei neuroimuni­nius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliaci­jos būdu (pvz., hipertenzija, širdies aritmija). Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutri­kimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apim­ties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susi­ję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7–2,5 karto. Tokią riziką didina ir tai, kad neri­mo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresi­ja, alkoholio ar narkotikų vartojimų. Lėtinis neri­mas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, di­dina mirštamumą nuo jų (1 lentelė).

Nerimo sutrikimai ir jų gydymas

Nurodoma, kad nerimo išsivystymo rizi­ką (2 lentelė) ypač didina paveldimumas ir jau anksčiau paciento patirtas nerimas, nuotaikos sutrikimai. Genetiniai nerimo veiksniai pasun­kina sutrikimo eigą – nerimas linkęs kartotis, yra labiau atsparus gydymui. Nustatyta, kad iš vaikystėje patirtų psichologinių traumų prievar­ta turi didžiausios įtakos nerimo vystymuisi su­augusiesiems.

Gydytojui praktikui svarbu žinoti, kad apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo su­trikimas, visa dar nėra tinkamai gydomi.

 

Patologinis nerimas, jo simptomai

Nerimas – svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vystosi procesai, skatinantys, mo­bilizuojantys veikti, t. y. arba gelbėtis nuo tos grės­mės ar ją įveikti. Kai aplinkoje grėsmės nėra, o ne­rimas vystosi, yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai, kasdieniam gyvenimui – jis tam­pa patologija, liga.

Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutriki­mas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant ki­tais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomy­bėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, skydliaukės sutrikimais, mi­grena, kt.). Nerimo simptomai kiekvienam paci­entui gali pasireikšti skirtingai, jie gana įvairūs (3 lentelė). Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataiso­mo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kar­tu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvu­mo – somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundi­mus – neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virš­kinimo trakto ligų ar kt.

 Nerimo sutrikimai ir jų gydymas

Nerimo sutrikimai

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (4 lentelė).

Fobinių nerimo sutrikimų atveju (F40) neri­mo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situaci­jai ar tam tikram išoriniam stimului, nors objekty­viai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia bai­mę, įtampą, jų stengiamasi išvengti. Agorafobija (F40.0) – baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų, kartais šis sutrikimas dar vadinamas visuomenės baime. So­cialinės fobijos (F40.1) (socialinė neurozė) siejasi su baime atsidurti dėmesio centre. Specifinės (izo­liuotos) fobijos (F40.2) siejasi su aiškiomis situaci­jomis, objektais (pvz., kraujo, griaustinio, aukščio, tamsos, vorų baimė, kt.).

Panikos sutrikimui (epizodinis paroksizminis nerimas, panikos priepuolis, panikos ataka) (F41.0) būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su ko­kia nors specifine situacija ar objektu, tad jų ne­galima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali ska­tinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su ago­rafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra su­sijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna širdies plakimas, sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse. Tuo pat metu apima didžiulė mirties, išprotėjimo ar savitvardos praradimo baimė.

Generalizuoto nerimo sutrikimas (F41.1) yra bene dažniausias (dar vadinamas nerimo neuroze, ne­rimo reakcija, nerimo būkle). Svarbiausias jo požy­mis – nuolatinis nerimas, nesusijęs su kokiomis nors konkrečiomis situacijomis ar priežastimis (vadinam­sis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gy­vena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuo­jautos jausmu (kažkas nutiks, bus blogai, gal kas su­sirgs iš artimųjų), pacientą vargina raumenų įtampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, virškinimo trakto diskomfortas, kt.). Eiga dažniausiai lėtinė, trunka ilgus metus, dešimtmečius.

 Nerimo sutrikimai ir jų gydymas

Gydymas

Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėji­mo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gy­dymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pa­siekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potraumi­nio streso sutrikimą.

Reikia pridurti, kad labai nedaug tyrimų nagrinė­ja šių ligų atkrytį po daugiau nei vienų metų.

Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimais gydomi benzodiazepinais (BZD), bušpironu, anti­depresantais, o kartais prireikia ir kitų grupių vais­tų (nuo psichozės ar epilepsijos).

Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, pa­nikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviai­siais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibito­riais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais se­rotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efek­tyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidauja­mus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.

Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pa­vyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino), vaistų nuo psichozės. Straipsniuose, kai kuriuose ty­rimuose minima, kad veiksmingai nerimą slopina amisulpridas, flupentiksolis, haloperidolis, kvetia­pinas, olanzapinas. Galiu pridurti, kad tai patvirti­na ilgametė mano pačios praktika. Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnau­džiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.

Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2–6 savaičių) gydymo BZD. Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydy­mą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo su­trikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pava­dinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD re­ceptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra pa­našūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gy­dymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30–60 min. vaisto išgėrus ar pa­vartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepre­santai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būti­na patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomy­bė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra dides­nė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vais­to dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.

Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse – tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti.

Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesi­niam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, man­trų kartojimas, transcendentinė meditacija – potrau­minio streso sutrikimui.

 

Apibendrinimas

Nerimo sutrikimai – dažnas sutrikimas ne tik psichiatro, bet ir šeimos gydytojo darbe. Patolo­ginis nerimas apsunkina gretutines ligas, paci­ento gyvenimo kokybę, padidina suicidinių ban­dymų riziką. Somatiniai nerimo simptomai nesi­skiria nuo simptomų, kuriais skundžiasi somati­nėmis ligomis sergantys pacientai, todėl svarbu įvertinti galimą organinę patologiją. Daugelis ne­rimo sutrikimų yra lėtiniai, jiems būdingi paūmė­jimai. Gydymui taikomi psichologiniai gydymo metodai ir vaistai, iš kurių ilgalaikiam gydymui tinkamiausi yra antidepresantai. Tačiau gydymo planavimas, vaisto parinkimas, kaip ir kitų ligų atvejais, yra individualus.

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras

Šaltinis: "Internistas" Nr.7, 2016m.