Dr. Darius Kubilius
LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
Atlikę 2001–2010 metų aprašomąjį koreliacinį Lietuvos nudegimų epidemiologijos tyrimą, išsiaiškinome dvi pagrindines nudegimų rizikos populiacijas: tai vaikai iki 2 metų amžiaus ir suaugę 15–64 metų vyrai, bei nustatėme jų pagrindinius nudegimų etiologinius duomenis.
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausiai nudegusių pacientų yra 15–39 metų ir 40–64 metų amžiaus grupėse, jiems reikia daugiausiai medicinos ir reabilitacijos paslaugų. Kadangi pacientai yra darbingiausio amžiaus, bendras ekonominis nuostolis dėl to dar labiau padidėja. Nudegusių 0–14 metų ir 65 metų amžiaus ir vyresnių pacientų yra mažiau, jiems ir medicinos paslaugų reikia mažiau. Pagal medicinos paslaugų dėl nudegimų poreikį suaugusiųjų, vaikų ir vyresnio amžiaus pacientų vidutinis santykis yra 6:2:1.
Suaugusiųjų rizikos populiacija
Su suaugusiųjų nudegimų skaičiaus pokyčiais mes siejame plintantį technologijų naudojimą ir alkoholio toksinį poveikį.
Suaugusių žmonių nudegimų rizikos populiacijos, t. y. 15–39 metų ir 40–64 metų vyrų, nudegimų rodiklių pokyčiai tiesiogiai proporcingi socialinių ir ekonominių veiksnių pokyčiams – priešingai negu bendra visos šalies nudegimų tendencija ir priešingai negu būdinga pasaulinei nudegimų tendencijai. Pagal įprastą scenarijų nudegimų gerėjant ekonominei būklei turėtų mažėti. Kita vertus, gerėjant šalies ekonomikai intensyvėja žmonių veikla, technologijų naudojimas, auga alkoholio vartojimas, daugiausiai alkoholio suvartoja nudegimų rizikos populiacijos vyrai [1]. Stiprėjant populiacijos perkamajai galiai, sparčiai didėja technologijų, įskaitant ir pavojingas, naudojimas, vartotojai negali prie jų palaipsniui prisitaikyti, todėl šiuo augimo laikotarpiu padaugėja sužalojimų, kuriuos daugiausia patiria vyrai. Ryškėja bendra tendencija – populiarėjant technologijų naudojimui ir alkoholio vartojimui, nudegimų vyrų rizikos populiacijoje daugėja. Žinoma, kad vartojantys alkoholį žmonės daugiau rūko, nes rūkymas yra tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu [1]. Taigi ir mūsų nustatytos nudegimų rizikos populiacijos vyrai rūko daugiau, o taip dar padidina grėsmę nudegti sau ir aplinkiniams.
Suaugusių darbingo amžiaus vyrų ne tik nudegimų dažnumas didesnis, bet ir nudegimai sunkesni, tai rodo didžiausias hospitalizuotų šio amžiaus nudegusių vyrų skaičius, palyginti su to paties amžiaus nudegusių moterų skaičiumi. Vyrų nudegimų rizikos populiacijos nudegimų sunkumą lemia tai, kad čia vyrauja nudegimai liepsna. Pažymėtina, kad pagal nudegimų sunkumą ir sunkių nudegimų skaičiaus augimo tendencijas didesnės rizikos populiacija yra 40–64 metų amžiaus vyrai.
Vis dėlto, jei skirstome nudegimus ne pagal klinikinę etiologiją, o pagal traumos mechanizmą, paaiškėja, kad pagrindinis suaugusiųjų nudegimų sukėlėjas yra karštas vanduo, naudojamas buitinėms reikmėms. Pagrindinė to priežastis kaip ir vaikų nudegimų – neapribota karšto vandens terminė energija, dažniausiai pacientai, apsiplikantys karštu vandeniu, naudojamu buitinėms reikmėms, neturi karšto vandens vandentiekio, jo nenaudoja arba jis atjungtas. Jei nėra karšto vandens vandentiekio, pasyviai kontroliuoti buitinėms reikmėms skirto karšto vandens ruošimo nėra galimybės. Būtina įrengti karšto vandens vandentiekį ir nustatyti saugią karšto vandens temperatūrą, kuri remiantis įvairiais šaltiniais yra nuo +47 °C iki +53° C [2]. Nors Lietuvoje apsiplikymas vandentiekio tiekiamu karštu vandeniu nėra dažnas reiškinys, karšto vandens temperatūra vandentiekyje turi būti ribota. Jei nekontroliuosime vandentiekio karšto vandens temperatūros, kad ji būtų saugi, ateityje apsiplikymų vandentiekio vandeniu gali daugėti, nes, gerėjant šalies ekonomikai, vis daugiau namų ūkių įsirengia vandentiekį ir daugiau naudoja vandentiekio karšto vandens kaitintuvų.
Karštas maistas ir gėrimai yra reti suaugusiųjų nudegimų sukėlėjai, nes suaugusieji suvokia karšto maisto keliamą pavojų, gerai koordinuoja savo judesius, yra atsargesni, tačiau šių nudegimų padaugėja senyvo amžiaus žmonėms.
Kiti labai reikšmingi suaugusiųjų nudegimų sukėlėjai yra užsiliepsnojantys rūbai, benzinas, dujos, degieji skysčiai, rūkymas, krosnys, laužai, dujinės viryklės. Išvardyti sukėlėjai nudegimą dažniausiai lemia in corpore (galimi įvairūs jų deriniai), ir taip susidaro tipinės nudegimų situacijos, pavyzdžiui: įkuriant ugnį degalais ir užsidegus rūbams, rūbams sumirkus benzinu ir rūkant, rūkant lovoje, užsidegus rūbams nuo dujinės viryklės, krosnies liepsnos. Apskritai nudegimai darbe sudaro 4 proc. visų suaugusiųjų nudegimų, 96 proc. suaugusiųjų nudegimų įvyksta buityje.
Vaikų rizikos populiacija
Vaikų nudegimus beveik išimtinai sudaro apsiplikymas (3 proc. nudegimų sudaro sąlyčio nudegimai, 1 proc. – liepsna), didžiąją daugumą apsiplikymų patiria vaikai iki 2 metų amžiaus. Mūsų tirtoje LSMUL Kauno klinikose gydytų nudegusių vaikų imtyje apsiplikymų etiologija pasiskirstė vidutiniškai į dvi pagrindines dalis: 1) apsiplikymai karštais gėrimais ir maistu; 2) apsiplikymai buitinėms reikmėms skirtu atviruose induose laikomu vandeniu.
Vaikai apsipliko, nes juos prižiūrintys suaugusieji neįvertina karštų skysčių realios grėsmės bei nėra įgudę apsaugoti vaikus nuo apsiplikymo. Dauguma suaugusiųjų neturi užtektinai saugių įpročių elgtis su karštais skysčiais, o rizikos populiacijos vaikai iki 2 metų amžiaus nesuvokia karštų skysčių keliamos grėsmės.
Kalbant apie mūsų tiriamą vaikų nudegimų rizikos populiaciją, svarbu tai, kad yra saugus laikotarpis nuo vaiko gimimo iki jam sueina 4 mėnesiai, ir to laiko užtenka suteikti šeimai informacijos ir padėti apsaugoti vaikus nuo nudegimų. Be to, rizikingas amžiaus tarpsnis santykinai trumpas ir aiškiai apribotas – iki 2 metų. Šiuo trumpu vaiko gyvenimo tarpsniu sveikatai grėsmingus nudegimus sukelia praktiškai vienas konkretus veiksnys – tai apsiplikymas.
Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nudegimų rizikos populiaciją, vaikų nudegimų profilaktika turėtų būti sutelkta į ką tik gimusius vaikus, tiksliau – į jų tėvus. Keletą mėnesių po gimimo visi kūdikiai yra stebimi šeimos gydytojų, kad būtų įvertinta jų raida. Kūdikiai skiepijami, kad išvengtų infekcinių ligų; vertinamas jų ūgis ir svoris, kad kūdikiai būtų apsaugoti nuo nepakankamos mitybos; kūdikis stebimas dėl rachito. Dėl šių ir kitų galimų ligų ir sutrikimų tėvai informuojami, dėl kai kurių būklių ar procedūrų net pasirašytinai. Visos čia paminėtos procedūros yra ligų profilaktika, tad šių ligų ir sveikatos sutrikimų pasitaiko rečiau. Lietuvos sveikatos ministro įsakymu yra apibrėžta, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai yra atsakingi ir už vaikų globėjų informavimą dėl vaikų traumų, taip pat ir nudegimų [3].
Mes norime pabrėžti, kad atsakingai vykdoma vaikų nudegimų prevencija duoda teigiamų rezultatų. 1985–1995 metais atlikta Trondheimo ir Haštado prevencijos programa ir tyrimas, po kurių nudegimų sumažėjo 50 proc. [4], akivaizdžiai tai patvirtina.
Apibendrindami suaugusiųjų ir vaikų rizikos populiacijų duomenis prieiname prie išvados, kad, neįvertinus žalojančio veiksnio grėsmės, padidėja susižalojimo tikimybė. Remiantis Haddono rekomendacijomis, veiksmingiausias būdas išvengti žalos – pašalinti sužalojimo sukėlėją, jei tai neįmanoma, atriboti žalojantį veiksnį erdvės, laiko arba mechaniniu barjeru [5]. Jeigu žmonės dėl įvairių priežasčių negali pašalinti žalojančio sukėlėjo iš savo aplinkos, jie turi sukurti barjerus ir jų neperžengti, pavyzdžiui, pasitraukti nuo nudegimo sukėlėjo, palaukti, kol atvės karštas skystis, pasislėpti automobilyje nuo žaibo.
Literatūra
1. Dambrauskienė K. Socialiniai suaugusių Lietuvos gyventojų rūkymo įpročių netolygumai ir jų pokyčiai 1994–2008 metais. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata10B.
2. American Burn Association. National burn repository. www.ameriburn.org.
3. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 301. Vaikų sveikatos tikrinimo tvarka. 2010 m. birželio 18 d. įsakymas V-586, 3 priedas.
4. Ytterstad B., Gordon S., Coggan C. A. Harstad injury prevention study: prevention of burns in young children by community based intervention. Injury Prevention. 1998; 4: 176–180.
5. Haddon W. Jr. The changing approach to the epidemiology, prevention, and amelioration of trauma: the transition to approaches etiologically rather than descriptively based American Jpurnal of Public Health. 1968; 58: 1431–8.
Lieruvos gydytojo žurnalas