Dainora Butkutė

Kauno medicinos universitetas

Ekonomiškai stiprioms valstybėms vis aktualesnė darosi ne bado, o nutukimo problema. Šiuo metu pasaulyje 2 milijardai gyventojų turi antsvorio ar yra nutukę, iš jų net 10 proc. vaikų ir paauglių. Mokslininkai pranašauja, jog 2030 metais nutukusių žmonių bus net 43 proc., vadinasi, kas antras pasaulio gyventojas [21]. Supratus netinkamos mitybos pražūtingumą, būtų galima išvengti jos padarinių.  

Riba tarp sveikos ir žalingos mitybos

Maitinimasis – tai gyvybiškai svarbus pirminis fiziologinis poreikis, kurį būtina tenkinti. Maisto pramonė labai ištobulėjusi ir siūlo itin platų asortimentą. Dažnai sudėtinga nuspręsti, kuo produktai skiriasi, kuris sveikesnis, natūralesnis. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo ydingos, klaidinančios reklamos 1992 metais sukurta ir visuomenei pateikta sveikos mitybos piramidė. Remiantis dietologų rekomendacijomis, pagal šią piramidę savo racioną formuoti galima visą gyvenimą – vitaminų, mineralinių medžiagų, kitų organizmui būtinų medžiagų gausime pakankamai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas maisto produktas yra naudingas organizmui, tačiau svarbiausias sveikos ir žalingos mitybos skirtumas – netinkamas kiekis. Mitybos piramidė tiksliai nenurodo, kiek kokių produktų turėtume suvalgyti, tačiau padeda suprasti įvairių produktų optimalų santykį. Svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir neapleisti savo kūno fiziškai. Sveikai gyvenantiems būtina sportuoti, mankštintis, palaikyti sveiką kūno masę [1].

Maisto priedų įvairovė. Jų reikšmė

Pagrindinis sveikos mitybos principas – įvairovės. Maisto asortimentas turi būti įvairus, produktus būtina rinktis iš visų piramidės aukštų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokius produktus vartojame: konservuotus, šviežius, šaldytus, gazuotus, įvairiaspalvius. Ant kiekvienos maisto produkto pakuotės rasime įvairių maisto priedų sąrašą, kuriais siekiama prekę ilgesnį laiką išlaikyti skanesnę, kvapesnę, šviežesnę. Šie priedai žymimi E raide (nuo žodžio „Europe“) ir skirstomi į keletą grupių: dažikliai, konservantai, antioksidantai, saldikliai, tirštikliai, skaidrikliai ir kiti. Visų maisto priedų poveikis organizmui yra tiriamas, taip sužinoma apie galimą jų kenksmingumą. Jei maisto priedas gali sukelti nepageidaujamą poveikį, jis priskiriamas prie pavojingų vartoti maisto priedų ar net uždraudžiamas. Dalis maisto priedų, kurie yra naudojami maisto pramonėje gali skatinti formuotis navikus. Tai – kancerogeniniai maisto priedai. Kancerogeniniai maisto priedai linkę kauptis, tad nuolatinis jų vartojimas dideliais kiekiais gali būti itin žalingas (1 lentelė) [2, 3].

1 lentelė. Maisto priedai, keliantys pavojų sveikatai

Liga                                       Maisto priedas

Didina vėžinių ligų riziką

E 131, E 142, E 210–217,  E 239, E 249, E 250–252, E 330, E 320, E 330, E 954

Didina cholesterolio koncentraciją kraujyje

E 320, E 321

Didina kraujo spaudimą     

E 250, E 251, E 252

Pavojingi vartoti

E 102, E 110, E 120, E 124, E 127

Labai pavojingi

E 123

Uždrausti vartoti 

E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181

 Kūno masės įvertinimas

Siekiant objektyviai įvertinti kūno masę, taikomas kūno masės indeksas (KMI), kuris rodo normalų kūno svorį, antsvorį ar nutukimą. KMI apskaičiuojamas svorį (kg) padalijus iš ūgio (m), pakelto kvadratu. Gautas skaičius, atsižvelgiant į KMI intervalus, rodo, kokia yra kūno masė (2 lentelė) [4, 22].

2 lentelė. Kūno masės indeksas

KMI (kg/m²)

Kūno svoris

< 18,5

Per mažas

18,5–24,9

Normalus

25–29,9 

Antsvoris

30–34,9

I nutukimas

35–39,9

II nutukimas

> 40,0

III nutukimas

Ar yra ryšys tarp svorio ir onkologinių ligų

Remiantis įvairių mokslinių tyrimų duomenimis galima drąsiai teigti: kūno masė susijusi su onkologinėmis ligomis. Apie 10 proc. visų mirčių nuo vėžio lemia nutukimas/4355">nutukimas (nerūkančiųjų grupėje) [5, 22]. Antsvoris/nutukimas turi įtakos stemplės, skydliaukės, krūties, inkstų, tulžies pūslės, gimdos gleivinės ir kitų organų piktybinių ligų patogenezei (3 lentelė ) [6, 7, 8, 9]. Rizika susirgti įvairių tipų karcinomomis priklauso nuo keleto veiksnių: lyties, amžiaus, gyvensenos [7, 8, 9]. Mechanizmai vis dar nėra tiksliai žinomi, tačiau nustatyta, kad krūties vėžio vystymuisi įtakos turi padidėjęs estrogenų kiekis, kurį sąlygoja didelis adipocitų paplitimas, gaubtinės žarnos vėžio – nuolatinė hiperinsulinemija, kurią sukelia nutukimas [10, 11, 12]. Tačiau akivaizdu, jog kontroliuojant svorį galima sumažinti ir vėžinių ligų.

3 lentelė. Vėžio rizikos padidėjimas esant per didelei kūno masei

 

Vyrams (5 kg/m² antsvoris)

Moterims (5 kg/m² antsvoris)

Stemplės adenokarcinomos–52 proc.

Stemplės adenokarcinomos – 51 proc.

Skydliaukės – 32 proc.

Tulžies pūslės – 59 proc.

Gaubtinės žarnos – 24 proc.

Gimdos gleivinės – 59 proc.

Inkstų – 24 proc.

Inkstų – 34 proc.

Mechanizmas, kaip kūno svoris didina vėžio riziką

Gaunamos energijos perteklius – svarbus rizikos veiksnys vėžiui formuotis. Šis teiginys yra pagrįstas įvairiais tyrimais, kuriais įrodyta, kad sumažinus gaunamos energijos kiekį sumažėja ir rizika susirgti viena ar kita vėžine liga. Galimi keli fiziologiniai mechanizmai, kuriais aiškintinas toks ryšis. Dėl padidėjusio riebalinio audinio kiekio:

  • padaugėja aktyvių deguonies radikalų, oksiduotos DNR pažaidų;
  • pakinta kancerogeninių fermentų metabolizmas;
  • sutrinka ląstelės gyvenimo ciklas, proliferacija, diferenciacija, apoptozė.

Visi šie veiksniai gali lemti naviko pradžią ir progresavimą [6].

Dėl adipocitų pertekliaus sutrinka insulino, insulino augimo faktoriaus-1 (toliau IAF-1 ), lytinių hormonų apykaita. Šie veiksniai reguliuoja ląstelių diferenciaciją, proliferaciją, apoptozę. Kai jų per daug, nevyksta apoptozė, ląstelės intensyviai veša, auga ir taip galiausiai lemia naviko atsiradimą. Dėl adipocitų pertekliaus daugiau išsiskiria laisvųjų riebalų rūgščių, naviko nekrozės alfa faktoriaus, rezistino ir sumažėja adiponektino koncentracija – tai lemia atsparumą insulinui. Dėl hiperinsulinemijos sumažėja IAF-1 prijungiančių baltymų sintezė ir sekrecija, o tai sąlygoja didesnį kiekį aktyvių IAF-1. Insulino molekulės kartu su IAF-1 jungiasi prie ląstelių taikinių receptorių ir, slopindami apoptozę, skatina ląstelių proliferaciją. Panašūs pokyčiai esant antsvoriui ar nutukimui vyksta ir hormonų gamyboje. Dėl hiperinsulinemijos mažiau sintetinama lytinius hormonus prijungiančių baltymų, o dėl adipocitų pertekliaus daugiau susidaro testosterono ir estradiolų. Šių lytinių hormonų perteklius veikia krūties, gimdos, prostatos ląsteles taikinius: sutrikdo jų gyvenimo ciklą. Dėl šių pokyčių formuojasi įvairių sistemų navikai [20, 23]. 

Stemplės vėžys

Tyrimų duomenimis, stemplės vėžio (adenokarcinomos ) atvejų JAV per pastaruosius keliasdešimt metų padaugėjo itin ženkliai. 1973 m. užfiksuoti 300 tūkst. naujų atvejų, o  2001m. – net 2 mln. 100 tūkst. [13, 14]. Tai paaiškinama pasikeitusiais mitybos įpročiais – tapo itin madinga valgyti daug angliavandenių turinčio maisto, kuris neigiamai veikia stemplės gleivinę. Prie šio rizikos veiksnio prisideda ir epidemiškai plintantis gastroezofaginis refliuksas, kuriam pasireikšti taip pat įtakos turi mitybos įpročiai [15]. Tyrimai skelbia, jog nutukimas net šešis kartus padidina riziką susirgti šios lokalizacijos vėžiu, ypač vyrams nuo 50 metų [15]. JAV adenokarcinoma yra aštunta pagal dažnumą mirties priežastis, taigi mažinant antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių skaičių, reikšmingai sumažėtų ir mirčių.

Lyties organų navikai                                                   

Krūties ir gimdos gleivinės vėžys

1970 metais pirmą kartą pastebėtas ryšys tarp padidėjusios kūno masės ir krūties vėžio [10]. Daugybe tyrimų mėginta išsiaiškinti, kaip rizika skiriasi ikimenopauzinio ir pomenopauzinio amžiaus moterims. Tyrimų duomenimis, jaunesnio amžiaus moterims rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė, net jei KMI didesnis nei 25 kg/m², palyginti su moterims po menopauzės. Šiuo tarpsniu rizika padidėja 20–40 proc. (įvairių tyrimų išvados skiriasi).

Tyrimais nustatytas ryšys ir tarp gimdos gleivinės bei nutukimo. Bet kurio amžiaus moterims rizika juo susirgti yra vienoda, ne taip kaip krūties vėžiu [6]. Įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad 9–22,5 kg antsvoris riziką padidina tik 3 kartais, o daugiau kaip 22,5 kg – net 10 kartų [16]. Esama duomenų, kad moterims, kurioms lytinius hormonus prijungiančio baltymo koncentracija sumažėjusi, o estrogenų ir progesteronų – padidėjusi koncentracija, rizika susirgti irgi didesnė [6]. Tyrimo duomenimis, rizika padidėja pomenopauzinio amžiaus moterims vartojat pakeičiamuosius estrogenus, o vaisingo –geriamuosius kontraceptikus (16 dienų estrogenus ir 10 dienų progesteronus). Pakeičiamieji hormonų preparatai, kuriuos sudaro ir estrogenai, ir progesteronai, įtakos susirgti gleivinės vėžiu neturi [6].   

Prostatos vėžys

Dėl nutukimo įtakos prostatos vėžio vystymuisi bendros nuomonės nėra. Vieni tyrimai rodo, kad riebalinio audinio kiekis neturi jokios įtakos, kiti – kad įtakos turi riebalinio audinio pasiskirstymas, ūgis ir kūno masė jauname amžiuje [6]. Tačiau esama tyrimų, kurie šią hipotezę paneigia [18].

JAV atliktu tyrimu nustatyta, kad prostatos vėžiu susirgusiems vyrams, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, po gydymo rizika mirti yra 2 kartus didesnė nei normalaus svorio vyrams [17].

Storosios žarnos vėžys

Tikslių tyrimų duomenų, įrodančių nutukimo ir storosios žarnos vėžio ryšį vis dar nėra, tačiau tokia hipotezė iškelta ir tikrinama įvairios apimties tyrimais. Kai kurie jų rodo, kad nutukimas yra reikšmingiausias storosios žarnos vėžio rizikos veiksnys [11, 12].  Viename tyrimų tirtos 40–59 amžiaus moterys (n = 90 tūkst.). Per dešimt tyrimo metų buvo nustatyti 527 storosios žarnos vėžio atvejai. Pateikiama išvada, kad ikimenopauzinio amžiaus nutukusioms moterims rizika susirgti šios lokalizacijos vėžiu yra dvigubai didesnė nei sveiko svorio moterims. Po menopauzės nutukusioms ir sveiko svorio moterims rizika yra apylygė. Manoma, kad padidėjusi kūno masė lemia nuolatinę hiperinsulinemiją, o ši skatina vėžinius pokyčius [11].  

Inkstų vėžys

Kalifornijos vėžio centro mokslininkai pastebėjo, kad galimas ryšis tarp nutukimo ir inkstų vėžio. Nutukę pacientai dažnai serga hipertenzija, o ji vienas svarbiausių rizikos veiksnių inkstų ląstelių navikams formuotis. Nutukimas kartu su hipertenzija sukelia lipidų peroksidaciją, kuri lemia inkstų ląstelių DNR pažeidimus. Šie pažeidimai sąlygoja ląstelių mutacijas, sutrikdo gyvybės ciklą. Jei organizmas negeba apsiginti ir ištaisyti klaidų, formuojasi navikas. Moterims šią riziką dar padidina estrogenų perteklius, kuris taip pat susijęs su nutukimu [19]. 

Kitų lokalizacijų vėžys

Esama duomenų apie nutukimo ir kitų lokalizacijų navikų ryšį, tačiau jis nustatytas tik pavieniais tyrimais ir tikslių duomenų nėra. Sąsaja galima su kasos, kiaušidžių, gimdos kaklelio, hematopoetinės sistemos navikais, tačiau vis dar reikia papildomų tyrimų norint tikslių išvadų.

Mirtingumas

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas didžiulis tyrimas: dalyvavo 900 tūkst. pacientų (404 576 vyrai ir 495 477 moterys). Į jį įtraukti asmenys nesirgę vėžiu, o per 16 stebėjimo metų nuo vėžio mirė net 57 145 tiriamieji. Tyrimu siekta nustatyti ryšį tarp KMI ir mirštamumo nuo vėžio (tiriant tiek moteris, tiek vyrus), kiti galimi rizikos veiksniai buvo itin atidžiai kontroliuojami. Nustatyta, kad pacientų, kurių KMI viršijo 40 kg/m², nuo vėžio mirė daugiausia (vyrai – 52 proc., moterys – 62 proc.). Nustatyta, kad didelis KMI turi įtakos susirgti stemplės, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, kepenų, tulžies pūslės, kasos ir inkstų vėžiu. KMI buvo susijęs ir su vyrų skrandžio bei prostatos vėžiu ir su moterų krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio, gimdos vėžiu [9]. 

Ar tikrai tiesa

Neretai dvejojama, ar tikrai nutukusiems žmonėms rizika susirgti vėžiu didesnė. Neabejotina nutukimo įtaka įrodyta daugybe mokslinių tyrimų, o tai svarbu profilaktikai: ji gali gerokai sumažinti vėžinių ligų skaičių. Nutukimas yra paveikiamas veiksnys ir tai privalu tinkamai įvertinti. Vaikai turi būti mokomi sveikos mitybos pagrindų, kurie būtų taikomi darželiuose, mokyklose, namuose. Labai svarbu ir suaugusiesiems rūpintis savo mityba. Būtina daugiau, nei dabar esame įpratę, judėti, dažniau rinktis dviratį ar ėjimą pėsčiomis, o ne automobilį. Duomenų apie svorio sumažinimo nauda jau susirgus vėžiu maža, todėl tinkama pirminė profilaktika apsaugotų nuo didelių bėdų vėliau.   

Lietuvos gydytojo žurnalas

Testai apie sveiką mitybą

Dietos