Onkologinės ligos ir jų pažangaus gydymo galimybės

 

Alvydas Česas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinika

Onkologinės ligos užima vis „tvirtesnes“ pozicijas mūsų pacientų ligų sąraše. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, jog 2040 metais onkologinės ligos bus dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkst. vėžio atvejų (NVI, 2011 m.). Tarp visų amžiaus grupių pacientų ligų pirmauja priešinės liaukos ir odos navikai bei plaučių vėžys. Įdomu pastebėti, kad tarp 30–54 metų amžiaus gyventojų stipriausias pozicijas užima krūties vėžys, odos navikai (kurių dauguma yra visiškai pagydomi ir geros prognozės) bei gimdos kaklelio vėžys.

 

Onkologinių ligų „lyderiai“

Statistiniai duomenys patvirtina, jog vyrauja moterų onkologinės ligos. Jomis serga darbingo ir produktyvaus amžiaus gyventojos. Užuot gimdžiusios vaikus, dirbusios ir gyvenusios visavertį gyvenimą, moterys

priverstos kovoti su sunkia liga. Krūties vėžys kasmet nusineša per 550 gyvybių. 30–54 m. amžiaus grupėje tai sudaro daugiausia – 12 proc. – visų mirties atvejų ir yra dažniausia tokio amžiaus moterų mirties priežastis. Storosios žarnos vėžio atvejų nuolat daugėja – per metus nustatoma per 1600 pacientų, sergančių šia liga. Storosios žarnos vėžys užima tvirtą antrąją vietą tarp kitų onkologinių ligų. Mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio Lietuvoje taip pat yra labai didelis: kasmet nuo jo miršta apie 1000 pacientų.

Nedaug, bet kiekvienais metais mažėja skrandžio vėžio atvejų, tačiau mirtingumo

statistikoje ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis tarp sergančių onkologinėmis ligomis. Lietuvoje kasmet registruojama per 600 mirčių nuo skrandžio vėžio. Tai galima paaiškinti tuo, jog mažėjant skrandžio

vėžio atvejų, daugėja agresyvios formos navikų, kuriuos gydyti labai sudėtinga. Kaip ir daugelį metų, plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties priežastis. Nors sergamumas šia liga stabilizavosi ir ryškėja šiokia tokia mažėjimo tendencija, tačiau mirtingumas yra didžiausias. Sparčiausiai didėja sergamumas burnos ir gerklės vėžiu, pastebima labai nemaloni piktybinės melanomos atvejų daugėjimo tendencija.

 

Pažangios technologijos ir nauji vaistai didina išgyvenamumo rodiklius

Prostatos, krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio valstybės finansuojamos profilaktikos programos padeda išsiaiškinti vis daugiau ankstyvosios stadijos vėžio atvejų. Tenka pripažinti, jog sparčiausiai

tobulinamos ir minėtų navikų gydymo technologijos. Ankstyva diagnostika ir gydymas taikant pažangias diagnostines ir operacinio gydymo technologijas (robotinę prostatos, tiesiosios žarnos chirurgiją,

kepenų kontaktinę radioterapiją, gydymą šalčiu, šilumos terapiją taikant su chemoterapija ar radioterapija ir kt.), naujausi vaistai padeda ženkliai prailginti onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gyvenimą. Per pastaruosius kelerius metų didžiausios pažangos pasiekta gydant melanomą, inkstų, storosios žarnos, krūties bei plaučių vėžį. Nauji vaistai, imunoterapija padėjo pasiekti iki tol tik svajotus išgyvenamumo rodiklius net ir labai užleistos ligos atvejais. Daugelis šiuolaikinių vaistų yra skiriami tik po detalaus genetinio ir molekulinio ištyrimo. Taikinių, monokloninių antikūnų terapija sukuria greitą ir ilgalaikį efektą.

Daugelis ligų įgauna lėtinės ligos pobūdį. Pavyzdžiui, melanoma. Naujausi vaistai melanomai gydyti Europoje registruoti 2011 ir 2013 metais. Taikinių terapija, naujausia imunoterapija – naujausi melanomos gydymo metodai, kai vaistu siekiama tiksliai paveikti vėžinėje ląstelėje esantį taikinį nepaveikiant sveikųjų ląstelių ar paleisti imuninius mechanizmus, kurie gali atpažinti ir sunaikinti melanomos ląstelę

iš vidaus. Minėti vaistai skirti gydyti melanomai, kai ji jau išplitusi į kitus organus ir negalima pašalinti chirurginiu būdu. Galimybę sukurti šiuos vaistus lėmė pastarojo dešimtmečio mokslo laimėjimai, kai buvo atrastos kritinės melanomos ląstelių genų mutacijos ir imuninės ląstelės, atsakingos už navikinių ląstelių paiešką. Turima vaistų, blokuojančių BRAF, – baltymą, kuris stimuliuoja ląstelių dalijimąsi ir sulėtina naviko augimą bei plitimą. Jie gali būti skiriami tik tiems pacientams, kuriems melanomą sukėlė BRAF V600 geno mutacija. Klinikinių tyrimų, atliktų ir Lietuvoje, rezultatai rodo, jog, lyginant su dakarbazinu, šių vaistų veiksmingumas akivaizdus – pacientų gyvenimo trukmė pailgėja. Juos pacientas gali vartoti namuose, menkas šalutinis poveikis, kuris paprastai netrukdo gyventi kasdieninio gyvenimo. Naujausia melanomos imunoterapija padeda kontroliuoti ligą gana ilgai – net keletą metų. Dėl tobulėjančių vaistų, kurie gali

padėti pacientams tik tuo atveju, kai yra dominuojančių mutacijų, prieš gydymą būtinas kvalifikuotas molekulinis ir genetinis ištyrimas. Dabar tokios laboratorijos veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Be šių universitetinių ligoninių laboratorijų šiandieninis onkologo chemoterapeuto darbas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

Šaltinis "Lietuvos gydytojo žurnalas"