Oscillococcinum® – kvėpavimo takų infekcijoms gydyti ir prevencijai

 

Įvadas

Oscillococcinum® – homeopatinis vaistinis pre­paratas, skirtas virusinių peršalimo ligų simptomams lengvinti. Šį preparatą 1925 metais sukūrė Josephas Royʼus, kuris išskyrė 200 K muskusinės anties šir­dies ir kepenų ekstraktą. Šis saugus homeopatinis vaistinis preparatas dažnai vartojamas susirgus gri­pu ir į jį panašiomis ligomis (1).

Oscillococcinum® veikimo mechanizmas yra susijęs su imuninės sistemos stiprinimu. Veiklioji medžiaga – 200 K potencijos laukinių ančių kepe­nų ir širdžių ekstraktas, pagalbinės medžiagos – sacharozė ir laktozės monohidratas. Vienoje dozė­je (1 g) yra 0,01 ml ekstrakto (2). Tyrimai patvir­tina šio preparato prevencinį poveikį apsaugant nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų bei gydomąjį poveikį nuo į gripą pa­našių ligų simptomų.

 

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos – kasmetė problema

Ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų. Jos daro žalą ne tik žmonių sveikatai, bet ir lemia ekonominius, socialinius nuostolius. Ūminės virusi­nės kvėpavimo takų infekcijos plinta lašeliniu būdu per orą, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, gripas, daž­nai sukelia sunkių komplikacijų. Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama 100 tūkst. gripo atve­jų, apie 400 tūkst. – kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Pasaulyje kasmet nuo gripo komplikaci­jų miršta 250–500 tūkst. žmonių (3).

ŪVKTI – nevienalytė ligų grupė tiek etiolo­gijos, tiek ligos lokalizacijos požiūriu, kuriai pri­klauso rinovirusinė (30–50 proc.), koronavirusi­nė (10–15 proc.), gripo viruso (5–15 proc.), para­gripo viruso (5 proc.), adenovirusinė (<5 proc.), respiracinė sincitinė (5 proc.) infekcijos (13). ŪVKTI sukelia įvairūs mikroorganizmai. Šioms infekcijoms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai, ūminis viršu­tinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeis­ti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atski­ras jo dalis (14).

Rinovirusai priskiriami Picornaviridae šei­mai, Rhinovirus genčiai, turintys RNR geno­mą. Yra žinoma apie 130 serovarų. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba virusų nešioto­jas. Užkratas plinta lašeliniu būdu per orą ir per užkrėstus buities daiktus, rankas. Virusas plin­ta visais metų laikais, bet dažniau žiemą. Per­sirgus susidaro imunitetas tik konkrečiam sero­varui (15).

Koronavirusai priskiriami Coronaviridae šei­mai, genomas sudarytas iš RNR grandinės. Pažei­džia kvėpavimo takus tiek gyvūnams, tiek žmo­nėms. Dažniausi OC43, 229E, NL63 tipai. Daž­niau pasireiškia žiemą. Siejamas su bendro per­šalimo, pneumonijos ir sunkių respiracinių sin­dromų simptomatika (16).

Gripo virusai priskiriami Orthomyxoviridae šeimai, jų genomą sudaro RNR. Šiuo metu, va­dovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos kla­sifikacija, pagal viruso antigeninius skirtumus gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus (4, 5). A tipo virusai patogeniškiausi žmogui, sukelia sunkiausias ligas, pasireiškia epidemijomis ir pandemijomis. Gripo B virusai sukelia lengves­nes ligos formas, dažniau vaikams, be to, jie kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C viru­sai retai sukelia ligas žmonėms, infekcijos daž ­niausiai yra lengvos ar net besimptomės. Pasta­rieji virusai nesukelia epidemijų, pasireiškia pa­vieniais atvejais (1).

Gripo viruso dalelės paviršiuje yra 2 antige­nai – hemagliutininas ir neuraminidazė. Dėl jų kintamumo gripo virusai labai greitai kinta. Ski­riamos 2 gripo viruso kitimo formos. Radikalus gripo A viruso antigeninis pasikeitimas vadina­mas antigeno poslinkiu (4, 5). Tai dažniausiai lemia dideles epidemijas ar pandemijas. Ma­žesni gripo viruso paviršinių antigenų pokyčiai vadinami dreifu (4, 5). Tokie nedaug pakitę gripo virusai gali sukelti epidemijas (4).

Gripu susirgti gali visa žmonių populiacija, imlumas yra visuotinis. Pagrindinis gripo vi­ruso užkrato šaltinis yra kiti žmonės, sergan­tys gripu. Jie su kvėpavimo takų sekretu virusą išskiria iki 5–10 dienų (4). Gripo virusas nuo žmogaus žmogui gali būti perduodamas laše­liniu būdu per orą, tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu (5). Gripo virusai pažeidžia kvė­pavimo takų epitelį ir sukelia tracheobronchi­tą. Viruso neuraminidazė sumažina kvėpavimo takų gleivių klampumą ir sudaro sąlygas viru­sui plisti į apatines kvėpavimo takų dalis. Gri­po virusas ir jo metabolitai sukelia kvėpavimo takų uždegimą ir intoksikaciją. Kvėpavimo takų epitelio destrukcija ir deskvamacija sudaro pa­lankias sąlygas antrinei bakterinei infekcijai įsi­galėti (1). Toksinai sutrikdo kraujagyslių pra­laidumą ir sukelia stazę, hemoraginį sindromą (4). Sergant gripu, kvėpavimo takuose ir krau­jyje padidėja uždegimo mediatorių (citokinų): bradikinino, IL-1, IL-6, alfa interferono, TNF, laisvųjų radikalų. Šie citokinai yra karščiavi­mo, mialgijos, galvos skausmo ir kitų sistemi­nių simptomų priežastis (5).

 

Virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeliami simptomai ir komplikacijos

Dažniausiai pasitaikanti ŪVKTI yra rino­virusinės kilmės. Rinoviruso inkubacinis pe­riodas trunka 8–12 val. Simptomai pasireiškia maždaug po 10–12 val. nuo infekcijos pradžios ir pasiekia maksimumą maždaug po 36–72 val. Prasideda staigiu negalavimu, šaltkrėčiu. Bū­dinga subfebrili arba normali kūno temperatūra. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra hi­peremija (gleivinės paraudimas), sloga (išsiski­ria serozinis sekretas, kuris vėliau tampa glei­vinis, pūlingas), nosyje juntamas skausmas, de­ginimas, peršėjimas, būdingas sausas, dirginan­tis kosulys. Minėti simptomai ir destrukciniai procesai ryškiausi 2–5 ligos dieną, po to seka gleivinės ląstelių regeneracija, kuri gali tęstis iki 14 dienų. Esant komplikuotai ligos formai, uždegimas gali plisti į ryklę, gerklas, plaučius, prienosinius ančius, vidurinę ausį. Pasireiškus antrinei bakterinei infekcijai, liga gali kompli­kuotis sinusitu, bronchitu, vidurinės ausies už­degimu (13, 14).

Antra pagal dažnį kvėpavimo takų infekcija yra sukelta koronavirusų. Jai būdingi į gripą pa­našūs simptomai, dažniausiai pasireiškia po 2–4 dienų nuo infekcijos pražios. Būdinga dažniau­siai normali kūno temperatūra, čiaudulys, sloga, bendras silpnumas, peršinti gerklė, sausas kosu­lys. Simptomai trunka 7–10 dienų (16). Tačiau 2012 metais Saudo Arabijoje nustatyta nauja Ar­timųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS-CoV) koronavirusinė infekcija, kurios klinikinis vaiz­das varijuoja nuo besimptomių formų iki sunkios pneumonijos su ūminiu respiracinio distreso sin­dromu, septinio šoko ir daugybinio organų ne­pakankamumo, kuris sukelia mirtį.

Žiemos sezonu ypač didele problema tam­pa gripo sukelta infekcija. Gripo inkubacinis periodas trunka 1–5 (7) dienas (4, 5). Ligos pradžia būna staigi dėl pasireiškiančių pir­mųjų ligos simptomų: didelė kūno temperatū­ra (iki 39–40 ºC), bendras silpnumas, raume­nų skausmas, fotofobija, akių, galvos ir ryklės skausmas, sausas neproduktyvus kosulys, pras­tas apetitas, galimas nosies užgulimas (sloga nebūdinga). Šie gripo simptomai dažniausiai trunka 2–3 dienas, bet ne ilgiau nei 5 dienas. Užsitęsus šiai simptomatikai, galima įtarti gri­po komplikacijas (1).

Dažniausios gripo komplikacijos yra bakte­rinės infekcijos: pneumonija, otitas, sinusitas. Gripas kartais komplikuojasi pleuritu, miokardi­tu ar meningoencefalitu. Lėtinėmis ligomis ser­gantiems asmenims gripas gali sukelti lėtinės li­gos paūmėjimą (1). Gripo diagnozė dažniausiai grindžiama klinikine simptomatika ir epidemio­loginiais duomenimis (4, 5).

Gripo profilaktika gali būti specifinė ir ne­specifinė. Nespecifinė profilaktika yra kontakto su sergančiaisiais vengimas, tačiau ji mažai pa­tikima, nes infekcijos šaltinis gali būti sergan­tysis lengvos formos gripu (4). Specifinė profi ­laktika yra skiepijimas gripo vakcina. Tai pats efektyviausias profilaktikos būdas, kuris apsau­go 70–90 proc. vakcinuotų asmenų (1).

Gripas gydomas antivirusinėmis ir simpto­minėmis priemonėmis (5). Antivirusinius vais­tus galima suskirstyti į 2 grupes: nukleozidų analogus ir neuraminidazės inhibitorius. Šios priemonės yra brangios, todėl gripas dažniau­siai gydomas simptominėmis priemonėmis. Prie šių priemonių priskiriami skausmą, karš­čiavimą, kosulį, ryklės skausmą mažinantys

medikamentai, nosies higiena, homeopatiniai preparatai (1).

 

Oscillococcinum® veiksmingas kvėpavimo takų infekcijų prevencijai

Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė teigiamą Os­cillococcinum® poveikį. Kuo anksčiau prade­dama vartoti šį vaistinį preparatą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. 2016 metais publikuo­ti retrospektyvinės pacientų medicininių įrašų analizės duomenys – dalis pacientų vartojo Os­cillococcinum®, o kontrolinė grupė šio prepara­to negavo. Pacientai buvo atrinkti iš vienos gy­dymo įstaigos (Kremona, Italija), tyrimas truko nuo 2002 iki 2011 metų. Iš viso tirti 459 paci­entai, sergantys pirminėmis ir pasikartojančio­mis kvėpavimo takų infekcijomis (221 vyras (48,1 proc.) ir 238 moterys (51,9 proc.). Tiria­mųjų amžius – 1–84 metai. Atrankos kriterijai: mažiausiai 3 pasikartoję kvėpavimo takų infek­cijos epizodai per pastaruosius metus ir mažiau­siai metų trukmės gydymas arba stebėjimas po įtraukimo į tyrimą. Atrinkti pacientai sirgo tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų in­fekcijomis. Kvėpavimo takų infekcijos epizo­das buvo diagnozuojamas tuomet, kai pacien­tas skųsdavosi ausų, gerklės, bronchų ar plau­čių infekcijos simptomais, susirgdavo tonzilitu, laringitu, sinusitu ar sloga, arba pasireikšdavo bendrų peršalimo simptomų. Pacientai, paskie­pyti nuo gripo ir turintys psichiatrinių sutriki­mų, į tyrimą įtraukti nebuvo (6).

Iš įtrauktų 459 pacientų 248 (54,0 proc.) var­tojo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococ­cinum®, o 211 pacientų (46,0 proc.) – jo nevar­tojo (kontrolinė grupė). Visiems pacientams pir­mojo vizito pas gydytoją metu buvo rekomen­duota vartoti 1 dozę Oscillococcinum® per sa­vaitę 8 mėnesius, kontrolinei grupei buvo pri­skirti pacientai, nesilaikę gydymo nurodymų ir nevartoję tiriamojo vaisto, kaip nurodyta gydy­tojo. Pacientų sveikatos būklė buvo įvertinama vizitų pas gydytoją metu arba telefonu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kvėpavimo takų infekcijų epizodų sumažėjo abiejose grupėse, pa­lyginti su metais iki tyrimo. Tačiau pacientams, kurie vartojo Oscillococcinum®, kvėpavimo takų infekcijų epizodų sumažėjo reikšmingai labiau nei kontrolinėje grupėje (p=0,001). Rezultatai parodė, kad teigiamas homeopatinio preparato poveikis nebuvo reikšmingai susijęs su pacientų lytimi, amžiumi, rūkymo įpročiais ar gretutinėmis kvėpa­vimo takų ligomis, palyginti su kontroline grupe. Oscillococcinum® veiksmingumas mažinant kvė­pavimo takų infekcijų epizodų dažnį ypač buvo išreikštas 3–5 metų vaikų grupėje (p=0,010, paly­ginti su suaugusiųjų populiacija). Tyrimo rezulta­tai atskleidė, kad homeopatinis vaistinis prepara­tas Oscillococcinum® turi statistiškai reikšmingai teigiamą poveikį kvėpavimo takų infekcijų pre­vencijai. Yra atlikta ir kitų tyrimų, kurie patvir­tina šio preparato prevencinį poveikį apsaugant nuo ŪVKTI simptomų (7–10).

 

Oscillococcinum® veiksmingas gydant į gripą panašius simptomus

1998 metais atliktas atsitiktinės imties, dvi­gubai koduotas, placebu kontroliuojamas tyri­mas. Jame dalyvavo 372 pacientai, kurie nuro­dė turį į gripą panašių simptomų ir ligos metu iki tol buvo nevartoję jokių simptomus lengvinančių vaistų. Tyrime analizuoti šie simptomai: kosulys, karščiavimas, ryklės peršėjimas, sloga, raumenų ir galvos skausmai, stebėtas šių simptomų stiprumas prieš pradedant vartoti Oscillococcinum® bei pla­cebo grupėje ir praėjus 48 val. nuo gydymo pra­džios. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes pa­gal lytį, amžių ir simptomų išreikštumą ligos pra­džioje. Viena grupė vartojo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococcinum®, o kita – placebą. Po 48 val. preparatą vartojusioje tiriamųjų grupėje li­gos simptomų sumažėjo labiau nei placebo grupė­je. Po 24 val. simptomai išnyko 9,6 proc. prepa­ratą vartojusiųjų ir vos 1,4 proc. placebo grupėje. Po 48 val. simptomai visiškai išnyko 17,4 proc. preparatą vartojusiųjų grupėje ir 6,6 proc. place­bo grupėje. Oscillococcinum® vartojusių asmenų grupėje buvo perpus daugiau pacientų, kuriems reikšmingai susilpnėjo ar visiškai išnyko tokie simptomai, kaip karščiavimas, galvos ir / ar rau­menų skausmas (9).

2007–2008 metais atliktas tyrimas, nagrinėjęs Oscillococcinum® preparato efektyvumą gripo ir virusinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikai. Tiriamųjų grupė buvo 3,5 mėnesių–5 metų vaikai, kurie nesirgo imunodeficitą sukeliančiomis ligo­mis, neturėjo raidos sutrikimų ir nesirgo sunkio­mis lėtinėmis ligomis. Į tyrimą įtraukti 109 vai­kai, kurie stebėti gripo sezono metu – nuo 2007 metų gruodžio 20 dienos iki 2008 metų kovo 31

dienos. Tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes, panašias pagal lytį ir amžių. Viena grupė (n=56) gavo homeopatinį vaistinį preparatą Oscillococ­cinum®, kita (n=53) – placebą. Tyrimo metu kartą per savaitę pacientams buvo skiriama viena Os­cillococcinum® ar placebo dozė. Tyrimo metu homeopatinį preparatą gavusioje vaikų grupėje gripu ar ūmine virusine kvėpavimo takų infek­cija susirgo 10,7 proc. vaikų, placebo grupėje – 20,8 proc. vaikų. Pacientams, kuriems pasireiš­kė gripo ar peršalimo simptomų, Oscillococci­num dozė buvo padidinama iki 1 dozės 3 kartus per dieną kas 6 val., vėliau preparatas skirtas po 1 dozę ryte ir vakare 1–3 dienas. Placebo gru­pės vaikai, susirgę gripu ar kita virusine infekci­ja, buvo gydomi cheminėmis simptomus lengvi­nančiomis priemonėmis.

Šiuo tyrimu nustatyta, kad Oscillococcinum® efektyviai sumažino sunkių virusinių kvėpavimo takų infekcijų dažnį: preparatą vartojusių vaikų grupėje jų pasitaikė 16,7 proc., o placebo grupė­je – 90,9 proc. (11).

2006 metais publikuota metaanalizė, apiben­drinusi visų bet kada Oscillococcinum® prepara­to veiksmingumą vertinusių tyrimų rezultatus. Galutinėje išvadoje teigiama, kad Oscillococci­num® yra homeopatinis vaistinis preparatas, ku­ris palengvina į gripą panašių ligų simptomus, su­trumpina ligos trukmę ir padeda išvengti sunkių ligos formų (12).

 

Apibendrinimas

Klinikinių tyrimų apžvalga rodo, kad home­opatinis vaistinis preparatas Oscillococcinum® yra veiksmingas virusinių kvėpavimo takų in­fekcijų prevencijai ir į gripą panašių ligų simp­tomų lengvinimui bei gydymui. Atliktų studijų rezultatai patvirtino, kad vartojant Oscillococ­cinum® kvėpavimo takų infekcijų epizodai yra retesni, preparatas sutrumpina ligos trukmę ir padeda apsaugoti nuo į gripą panašių ligų komplikacijų. Dėl to Oscillococcinum® gali būti vartojamas ir skiriamas peršalimų sezono metu pasireiškus pirmiems kvėpavimo takų in­fekcijų simptomams ar profilaktiškai, siekiant sumažinti pasikartojančių kvėpavimo takų in­fekcijų dažnį.

Reikiama vartoti Oscillococcinum® dozė pri­klauso nuo ligos stadijos (2):

  • virusinių peršalimo ligų inkubacijos laiko­tarpiu ir pasireiškus simptomams vartojama 1 dozė. Kartoti 2 ar 3 kartus kas 6 val.;
  • sergant vartojama 1 dozė 2 k./p. (geriausia ryte ir vakare) 1–3 paras;
  • remiantis pateiktų tyrimų rezultatais, pro­filaktiškai galima vartoti po 1 dozę per savaitę;
  • nedideliame kiekyje vandens ištirpintą pi­liulę vaikams reikia sugirdyti šaukšteliu ar iš buteliuko;
  • jaunesniems kaip 2 metų vaikams šio pre­parato galima duoti tik pasikonsultavus su gydytoju;
  • jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 3 paras, reikia kreiptis į gydytoją, o esant sunkesnei ligos eigai, reikia naudoti kliniškai patikrintas priemones.

Parengė gyd. Gintautė Šyvienė

Šaltinis: "Internistas",Nr.1, 2017m.