+1
-0
+1

Pavasarį ir rudenį kas trečias bendrosios praktikos gydytojų pacientas skundžiasi panašiais simptomais: sutrikusiu virškinimu, pilnumo jausmu, veržimu ar sunkumu duobutėje po krūtinkauliu, rūgščiais atsirūgimais, deginimu stemplėje, rėmens graužimu. Tokie nemalonūs jutimai gadina nuotaiką, mažina darbingumą, trukdo susikaupti.

Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, kad dauguma tokiais simptomais besiskundžiančių ˜ pacientų – 30–45 metų verslininkai, aktyvūs vadybininkai, nuolat skubantys studentai. Jie sako nuolat patiriantys stresą, negalintys pailsėti net naktį, nes po sočios vakarienės ima pūsti, skaudėti pilvą. Ne vienas guodžiasi, kad, jeigu naktį bando gerti pieno, palengvėja trumpam, tačiau paskui pasidaro dar blogiau. O bandant nusiraminti cigarete, skausmas tik dar labiau sustiprėja.

Beje, į polikliniką ateina tik nedidelė dalis tų, kuriems reikėtų. Kai kurie ilgą laiką simptomus bando malšinti patys. Kodėl? Viena vertus, dėl to, kad vizitui pas gydytojus reikia skirti laiko, o daugeliui dirbančių žmonių jo trūksta, antra vertus, Lietuvoje “madinga” savigyda. Laimė, yra nemažai gerų nereceptinių vaistų.

 

Bloga savijauta – mokestis už skubėjimą

“Tai aktyvių, veiklių, nuolat skubančių, jautrių, tačiau manančių, jog privalo tai nuslėpti, negalavimai, – sako gydytoja D.Makaravičienė. – Rytą į darbą jie išlekia tuščiu skrandžiu, paskubomis išgėrę kavos ir surūkę cigaretę, pietums dažniausiai neranda laiko, geriausiu atveju užkanda traškučių, užgerdami gazuotais gėrimais, o dieną baigia vėlų vakarą sočia vakariene, bandydami atsigriebti už visą dieną".

 

Kokios tų negalavimų priežastys?

Gydytoja vardija tris pagrindines ligas, kurias galima įtarti, kai pacientas skundÏižsi panašiais simptomais: tai skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, funkcinė dispepsija (anksčiau vadinta gastritu) ir gastroezofaginio refliukso liga, kai dalis rūgštaus skrandžio turinio grįžta į stemplę. Būtent dėl to ir jaučiamas graužimas, stemplės dirginimas. Stemplėje yra šarminė terpė, rūgštus skrandžio turinys ją "graužia”, žmogus jaučia deginimą. Šia liga pastaraisiais metais sergama vis dažniau. Daugelis persidirba, nuolat jaučia didelę įtampą, nesilaiko darbo ir poilsio rėžimo, tinkamai nesimaitina.

Gastroezofaginio refliukso liga sparčiai plinta visame pasaulyje, ypač – gerai išsivysčiusiose šalyse, kuriose žmonės nepaiso sveikos mitybos reikalavimų, maitinasi nereguliariai, vartoja daug riebių maisto produktų. Statistika byloja, kad padidėjusio rūgštingumo simptomus jaučia maždaug kas dešimtas mūsų planetos gyventojas. Europoje gastroezofaginio refliukso liga serga per 5 proc. gyventojų. “TSN Gallup” atlikto tyrimo duomenimis, rėmens ir padidėjusio rūgštingumo simptomus bent kartą per tris mėnesius jaučia nuo 25 iki 30 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Kava ir cigaretė – geros dienos pradžia?

Daugelis neįsivaizduojame ryto be puodelio kvapios kavos. Be jos tiesiog negalime atsibusti. Tai kodėl gydytojai kavą priskiria prie rėmens sukėlėjų? “Problema ne ta, kad geriama kava, kuri iš ties˜ labai mėgstama ir rytais suteikia žvalumo, o ta, kad ji geriama tuščiu skrandžiu. Kava stimuliuoja H2 receptorius, esančius skrandžio sienelėse. Juos dirginant gaminasi labai aštri druskos rūgštis, didinanti skrandžio sulčių rūgštingumą. Jeigu skrandyje nėra maisto, ta rūgštis ima dirginti ir ardyti skrandžio gleivinė. Galima sakyti, gleivinė pradeda virškinti pati save, – sako gydytoja D.Makaravičienė. – Jeigu žmonės puodelį kokybiškos nestipriai skrudintos kavos išgertų suvalgę košės arba sumuštinį, tokių problemų nekiltų”.

Tačiau ne vienas skubantysis, užuot suvalgęs sumuštinį, surūko cigaretę... Kaip nikotinas veikia stemplės ir skrandžio sienelių veiklą? “Tiesiogiai, – sako gydytoja. – Nikotinas skatina histamino sekreciją, o histaminas – druskos rūgšties sekreciją skrandyje ir didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jau prieš kelis dešimtmeãius ištirtas tiesioginis rūkymo poveikis minėtų gastroezofaginio refliukso ligos simptomų atsiradimui. Įrodyta, kad rūkant didėja refliuksų dažnis bei jų trukmė. Mat dėl rūkymo mažėja apatiniojo stemplės rauko (sfinkterio), jungiančio ją su skrandžiu ir tarsi jį uždarančiu, kad maistas nekiltų aukštyn, tonusas. Dėl to rauko atsipalaidavimo dažniau pasitaiko skrandžio turinio atpylimų”.

 

Simptomai liudija apie vėžio grėsmę

Manoma, kad gastroezofaginis refliuksas – viena pagrindinių stemplės vėžio priežasčių. Dažnai graužiant rėmeniui apatiniame stemplės trečdalyje vyksta gleivinės pokyčiai – plonėja ir išsigimsta pažeistas epitelis. Mokslininkai, tirdami vienodas sergančiųjų stemplės adenokarcinoma ir sveikų žmonų˜ grupes, nustatė, kad jei pacientas bent kartą per savaitę jaučia rėmenį arba rūgštaus skrandžio turinio atpylimą į stemplę, stemplės adenokarcinomos rizika padidėja aštuonis kartus. Jei pasitaiko naktinių rėmens graužimo atvejų (gastroezofaginio refliukso ligos simptomų), stemplės adenokarcinomos rizika padidėja net vienuolika kartų. Vyresniems nei 40 metų asmenims, jaučiantiems ryškius gastroezofaginio refliukso ligos simptomus, tokia rizika padidėja 20–40 kartų.

 

Kas padėtų išvengti rėmens graužimo

Šeimos gydytojai savo pacientams, besiskundžiantiems minėtais simptomais, skiria tyrimus fibrogastroskopu. “Tiriame, ieškome opų, nes tokių nusiskundimų pagrindinė priežastis – virškinimo sistemos, visų pirma skrandžio, reakcija į nuolatinę nervinę įtampą. Tyrimai fibrogastroskopu nelabai malonūs, tačiau, jeigu nerandame opos, diagnozuojame funkcinę dispepsiją arba gastroezofaginio refliukso ligą, – pasakoja gydytoja D.Makaravičienė. – Tuomet skiriame vaistus, tiesiogiai veikiančius druskos rūgšties gamybą. Įrodyta, kad yra naktinė ir dieninė druskos rūgšties sekrecija. Turime vaistų, kurie veikia tam tikru laiku išsiskiriančią skrandžio rūgšties sekreciją”.

Pavyzdžiui, H2 receptorių blokatorius raniberlas, kurio veiklioji medžiaga ranitidinas, veikia tiek dieninę, tiek naktinę rūgšties sekreciją (pastarąąà ypač gerai). Raniberlo skiriama po vieną tabletę (150 mg) ryte ir vakare; jei pacientą ypač vargina naktinis rūgštingumas (rėmuo pažadina iš miego, ryte kamuoja kosulys), rekomenduojama dvi tabletes (300 mg) išgerti prieš miegą. Jas reikia nuryti nekramčius gausiai užgeriant skysčiu.

Yra įvairių grupių vaistų: protonų pompos inhibitorių, kurie veikia dieninę skrandžio rūgšties sekreciją ir skiriami ryte nevalgius bei apie 17 val., taip pat antacidų. Kartais pasitaiko pacientų, kurie, negalėdami numalšinti rėmens graužimo, iš nevilties geria sodą. Tai didelė klaida, nes dėl sodos padidėja skrandžio tūris, todėl gresia labai sunkios komplikacijos, tokios kaip skrandžio sienelės plyšimai.

“Tuo tarpu raniberlas – visiškai saugus, todėl pavasarį bei rudenį bene populiariausias vaistas, jo tenka skirti dažniausiai, nes visi bėga, skuba, tiesiog ignoruoja sveikos gyvensenos nuostatas ir gastroezofaginio refliukso liga sparčiai plinta”, – sako gydytoja.

Atrodo, kad rėmuo – pagrūmojimas, kuris turėtų reikšti, jog žmogui reikia sustoti ir susimąstyti, kaip jis gyvena, ar verta lėkti nepaisant organizmo signalų. O išgirdus tą perspėjimą nesunku padaryti išvadas: šeimos gydytojas ne tik skirs vaistų, padedančių atsikratyti nemalonių simptomų, bet ir patars, kaip gyventi, maitintis, kad liga atsitrauktų nepalikdama pasekmių. Normalus dienos rėžimas, šiltas, sveikas, neriebus ir kokybiškas maistas bent tris kartus per dieną, vengiant rūgščių bei pilvo pūtimą sukeliančių vaisių ir daržovių, judėjimas, sportas, atpalaiduojantis po įtemptos dienos (o ne nuolatinis sėdėjimas – darbe prie kompiuterio, namie prie televizoriaus), ramus visavertis miegas – visa tai ne tik išvardyti, bet ir vykdyti galėtume kiekvienas.