+1
-0
+1

Dabar yra pats slidinėjimo sezono įkarštis, todėl į gydytojus kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie susižaloja slidinėdami ar šliuoždami snieglente. Susižeidžiama susidūrus su kliūtimis ar su kitais slidininkais, nesėkmingai pargriuvus.. Patys nemaloniausi pojūčiai patyrus traumą – tai skausmas ir patinimas. Taigi, svarbu žinoti, ką daryti patyrus traumą slidinėjimo trasoje, kokią suteikti pirmąją pagalbą susižeidus, kaip malšinti skausmą ir kitus nemalonius simptomus.

 

Traumų statistika

Žiemos sportui galima rinktis arba slides arba lentą snieglentę. Kalnų sportas – ekstremalus, tad kalnų slidinėjime traumatizmas neišvengiamas. Dažniausiai pasitaikančios traumos – sumušimai, antroje vietoje – raumenų traumos, dažniausiai patempimai. Dažnai kenčia ir raiščiai bei sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas, gali signalizuoti apie kaulų lūžį.

Slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglentininkai. Skiriasi ir traumų pobūdis: slidininkų – sunkūs apatinių galūnių lūžiai, snieglentininkų – pažeidžiamos rankos ir raktikaulis. Statistikos duomenimis, labiausiai kenčia slidininkų kojos, pirmiausia keliai. Pradedantieji itin dažnai pasitempia vidinius kojų raiščius. Jiems sunkiai sekasi kontroliuoti abi slides, todėl neretai „persuka“ blauzdas į išorę. Tačiau traumų neišvengia ir labiau patyrę. Tuo tarpu snieglentininkai dažniausiai susižaloja viršutinę kūno dalį, ypač rankas ir riešus. Kita vertus, atkreipkite dėmesį į slidinėjimo batus – jie turi gerai sutvirtinti čiurnas – krentant su snieglente jos yra ypač pažeidžiamos.

 

Kada trauma yra pavojinga?

Įvykus traumai, pirmiausia turi būti įvertinamas sužalojimo sunkumas. Pagrindinis ūminės traumos požymis – naujai atsiradęs stiprus skausmas. Jei sumušus petį, riešą ar čiurnos sąnarį patinimas ir skausmas nėra didelis, o pakreipus koją be vargo gali žmogus paeiti pats, vadinasi, įvyko mikrotrauma, nesukelianti didesnio sveikatos sutrikimo. Dažniausios traumos - įvairių kūno vietų sumušimai, patempimai, kai kraujas po oda išsilieja į raumenis, net sąnarius. Patyrus nedidelę traumą, paprastai jaučiamas vietinis skausmas, tačiau pažeistos vietos spaudimas neturėtų sukelti papildomo skausmo. Tačiau, jeigu patinimas ir kraujosruvos didelės, skausmas yra geliantis, stiprus, žmogus negali pajudinti riešo ar priminti pėdos, vadinasi trauma yra rimta. Tai gali būti čiurnos raiščių, raumenų ar sausgyslės plyšimas, o gal riešo sąnario ar čiurnos kaulo lūžis. Taigi, jei juntamas vidutinis ar stiprus skausmas, o paspaudus jis sustiprėja, jeigu sutrikusi funkcija arba yra raumenų spazmai, ieškoma kitų sužalojimų, imobilizuojama traumuota dalis ir kviečiama medicinos pagalba. Tos pačios priemonės taikomos, jeigu sumušimo vieta greit ištinsta ir pakeičia spalvą. Šiuo atveju gali būti sužeistas ir žemiau esantis kaulas. Labai dažnai be rentgenogramos sunku atskirti, ar tai tik smarkus sumušimas, ar lūžęs kaulas.

 

Ką daryti patyrus traumą?

Ramybė. Pirmiausiai, grįžus namo, reikalinga ramybė. Jei trauma lengva ir funkcija ar judesio amplitudė nesutrikusi, ramybė nėra svarbi. Tačiau jeigu judant traumuota galūnė skauda, būtina ramybė, kol negalavimas praeis ir atsistatys funkcija. Dažniausiai, esant lengvai traumai, reikalinga 1–3 dienų ramybė, tačiau stiprūs pažeidimai gali gyti ilgiau.

Šaltis. Rekomenduojama sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas šaldyti. Šaltis – tai veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Kad sumažėtų skausmas ir patinimas, ant traumuotos vietos uždedama ir prispaudžiama šaldomoji pagalvėlė. Šaltį reikėtų dėti po 20 minučių kas 3-4 valandas. Nuėmus ledą, galūnė, nesukeliant skausmo, lengvai mankštinama - tai apsaugo nuo raumenų spazmų. Vėliau sumuštą vietą rekomenduojama patepti  gydomuoju geliu su vietinio poveikio nuskausminamosiomis medžiagomis (pvz., Fastum gel). Patinimui ir kraujosruvoms mažinti veiksmingas tepalas su heparinu(pvz., Lioton 1000). Panašiai reikia elgtis ir patyrus nesunkius sąnarių raiščių patempimus, raumeninių skaidulų įplyšimus. Jeigu simptomai pablogėja arba neatslūgsta skausmas ir patinimas, privalu kreiptis į gydytoją.

Suspaudimas. Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu  tvarsčiu. Tvarstoma atsižvelgiant į sužalotos kūno dalies anatomiją, judėjimą ir apkrovą, tenkančią tai kūno daliai. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai nuo krūvio ir pakartotinio sužalojimo. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nesutrikdyti galūnės kraujotakos. Jei pastebėjote, kad pirštai nutirpo, ėmė mėlynuoti – skubiai atlaisvinkite tvarstį.

Pakėlimas. Pakeliant sužalotą kūno dalį iki širdies lygmens, mažinamas pažeistos vietos patinimas ir skausmas, pavyzdžiui, miegant patariama traumuotą koją padėti ant pagalvėlės Kelti galūnės negalima, jei įtariamas lūžimas.

Kada kreiptis pagalbos į gydytoją

Čia galioja pagrindinė taisyklė – jeigu įtaręs traumą žmogus nusprendžia gydytis pats, visada reikia atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Jei skausmas, patinimas, uždegimo požymiai taikant anksčiau minėtas priemones išlieka po 1–2 dienų ar net stiprėja -  būtina kreiptis į gydytoją.

 

Slidininko vaistinėlė

Slidininko vaistinėlėje turi būti ne tik priemonių nuo saulės, nušalimo, riebaus kremo, vaistų nuo peršalimo ir skausmo, bet ir vietinio poveikio priemonių, padedančių veiksmingai šalinti traumos sukeltą skausmą ir patinimą – priešuždegimiškai ir nuskausminančiai veikiančio tepalo, tepalo, mažinančio patinimą ir hematomas, elastinio binto. Nors geriamieji analgetikai saugiai ir efektyviai malšina silpną įvairios kilmės skausmą, tačiau, skiriant šių vaistų konkrečiam pacientui, neretai iškyla įvairių problemų – šie vaistai gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti alergiją ir kt. Geriamųjų analgetikų alternatyva yra išorinio vartojimo analgetikai. Raumenų, sausgyslių, sąnarių ir minkštųjų audinių skausmui malšinti vartojami nesteroidinių vaistų nuo uždegimo tepalai, dažniausiai Fastum gel, sudėtyje turintis ketoprofeno.  Dėl savo savybių Fastum gel yra itin vertinamas profesionaliame sporte, nes yra veiksmingas nedidelio ar vidutinio intensyvumo skausmui malšinti esant minkštųjų audinių sumušimui ar sausgyslių bei raumenų patempimui. Jeigu skausmas paviršinis, jaučiama raumenų įtampa, iš karto galima naudoti Fastum gel, kuris greitai mažina konkrečios vietos skausmą ir uždegimą. 3–5 cm gelio švelniai įtrinama į odą 2 kartus per dieną.. Vaisto sudėtyje yra specialaus hidroalkoholinio gelio, greitai nunešančio veikliąją medžiagą iki skausmo židinio. Nuo geriamųjų vaistų Fastum gel skiriasi tuo, kad visiškai nedirgina skrandžio ir veikia tik toje vietoje, kur yra užteptas. Kitaip nei daugelis tepalų, Fastum gel greitai susigeria, netepa drabužių, kvepia.

Fastum gel naudojamas:

§                     raumenų (sprando, nugaros ir t. t.) skausmams malšinti;

§                     sąnarių skausmui gydyti;

§                      traumoms (sumušimams, patempimams) gydyti;

§                     gali būti naudojamas vienas arba kartu su geriamaisiais vaistais.

Veiksminga priemonė  patinimui ir kraujosruvoms mažinti yra tepalai, kurių sudėtyje yra heparino. Daugiausia heparino yra Lioton 1000 sudėtyje - 1 grame Lioton  1000 yra net 1000 tarptautinių vienetų heparino. Lioton 1000 vartojamas vienas arba su kitais vaistais esant skausmui, uždegimui arba trauminiams pažeidimams tais atvejais, kai reikia sumažinti eksudaciją, audinių tinimą, pagreitinti kraujosruvų (“mėlynių”) gijimą. Šis vaistas naudingas esant traumoms ir sumušimams, lokalizuotiems infiltratams ir patinimams, poodinėms kraujosruvoms; raumenų, raiščių ir sausgyslių pažeidimams po traumų.

Lioton 1000  tepti  reikia 1-3 kartus per dieną - tai priklauso nuo simptomų sunkumo. Išspaudus iš tūtelės 5-10 cm gelio, masažuojamaisiais judesiais trinti traumuotą vietą.

Tiek Fastum, tiek Lioton 1000 galima vartoti kartu, nes taip kompleksiškai veikiami įvairūs traumos komponentai: skausmas, patinimas, kraujosruvos.

 

Slidininkų saugaus eismo taisyklės

§         Mėgėjai slidinėti turi sportuoti ir ruoštis sezonui visus metus. Tai galima daryti sporto aikštelėje ar klube. Rekomenduojama vaikščioti į treniruočių salę, baseiną, užsiimti kita miela fizine veikla.

§         Prieš slidinėjimą būtina padaryti 10-15 min. apšilimą – tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams.

§         Atvykimo dieną nesistengti atlikti visų triukų. Jei iki kelionės į kalnus ilgą laiką neslidinėta, tai pirmas dienas reikia paskirti ramiam slidinėjimui, pajusti slides (snieglentę) ir savo kūną ant jų.

§         Pradėjus čiuožti neskubėti atlikti sudėtingų triukų. Reikia pirma apšilti, atliekant įprastus nedidelės amplitudės elementus, ypatingą dėmesį skiriant nusileidimo tikslumui.

§         Slidinėjimo greitis turi būti adekvatus meistriškumui bei oro sąlygoms

§         Leidžiantis nuo kalno būti budriems, norint nesusidurti su šliuožiančiais žemiau.

§         Nėra griežtų taisyklių, iš dešinės ar kairės lenkti kitus slidininkus. Vienintelė sąlyga – lenkiant būtina išlaikyti saugų atstumą ir nesukurti pavojingų situacijų.

§         Vengti stabdyti slidinėjimo trasose arba tose vietose, kuriose yra prastas matomumas.

§         Krintant reikia susiriesti į kamuoliuką arba stengtis griūti ant šono.

§         Leidžiantis ar kylant į kalną pėsčiomis, tai daryti būtina trasos pakraščiu. Vengti vaikščioti pėsčiomis, kai yra prastas matomumas.

§         Kiekvienas slidininkas turi gerbti kitų rodomus signalus.

§         Slidinėjant kalnuose, būtina prisiminti apie tokius dalykus, kaip aklimatizacija ir aukščio įtaka žmogaus organizmui.

§         Naudinga naudoti vitaminų kompleksus ar maisto papildus, skirtus naudoti esant dideliems fiziniams krūviams.

§         Būtina dėvėti specialius apsauginius rūbus, batus, šalmą, kelių sąnario apsaugas.

§         Žinoti pirmosios medicininės pagalbos pagrindus

§         Turėti šalia patikimus draugus ir kolegas, kurie nepaliks bėdoje.

§         Visada padėti, jei ką nors ištiko nelaimė.

§         Apsidrausti.

§         Turėti gerai sukomplektuotą pirmos pagalbos vaistinėlę.

 

Straipsnis iš žurnalo “Farmacija ir laikas”