Pagal Dziak LA, Golik VA, Miziakina EV. Experience in the application of pramistar/6859">Pramistar, a new nootropic preparation, in the treatment of memory disorders in patients with cerebrovascular pathology. Lik Sprava 2003;(8):67–72.

 

ĮVADAS

Visame pasaulyje daugėja sergančiųjų galvos smegenų kraujotakos ligomis, kurios neretai sutrikdo pažintines funkcijas (1). Jų sutrikimas yra vienas pagrindinių smegenų kraujotakos sutrikimo simptomų ir atspindi pažeidimo sunkumo laipsnį, todėl neištyrus pažintinių funkcijų negalima spręsti apie ligonio būklę, ligos sunkumą ir jos dinamiką. Pažintinių funkcijų sutrikimai gali būti vienintelis ir svarbiausias galvos smegenų pažeidimo požymis (2).

Smegenų veikla paremta sudėtingos hierarchijos funkcinių sistemų dinamine integracija, kurios dėka organizmas prisitaiko prie vidinės ir išorinės aplinkos. Galvos smegenų veiklos sutrikimų tyrimo progresas siejamas ir su kai kurių farmakologinių preparatų poveikio atskiriems atminties susidarymo, išsaugojimo ir atkūrimo etapams tyrimu molekuliniame lygmenyje (3).

Žinoma, kad pagrindinis veiksnys atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimams atsirasti smegenų kraujotakos pažeidimų atvejais yra įvairių sisteminių ir vietinių veiksnių sukelta ūminė ir lėtinė tam tikrų galvos smegenų sričių išemija (4). Atsiranda struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio pažeidimas, susidaro nekrozės židinių ir naujų funkcinių darinių, kurie tam tikra prasme pakeičia žuvusį nervinį audinį (5). Tačiau atmintis ir pažintinės funkcijos atkuriamos nepilnai (6).

 

PRAMIRACETAMAS – PIROLIDONŲ GRUPĖS NOOTROPAS

Pirolidono grupės preparatai klinikinėje praktikoje naudojami jau daugiau nei 30 metų. Pirmiausia jie buvo bendrai vadinami nootropais (atmintį ir mokymąsi gerinantys vaistai), vėliau paaiškėjo neuroprotekcinės šių vaistų savybės, reikšmingos insultu persirgusiems žmonės, o pastaruoju metu ieškoma būdų juos pritaikyti gydant epilepsiją (7).

Pirolidono grupės preparatų veikimo mechanizmai gana reikšmingai skiriasi. Vis tik dauguma jų aktyvina galvos smegenų cholinerginę sistemą, taip gerindami pažintines funkcijas. Vieni preparatai daugiau veikia nikotininius, kiti – muskarininius receptorius. Vis tik manoma, kad dauguma šios grupės vaistų poveikių pasireiškia ne per konkrečius receptorius ar neuromediatorius. Pirolidono grupės preparatai teigiamai veikia neuronų funkciją, skatindami aerobinę glikolizę, aktyvindami citochromų sintezę. Pramiracetamas iš kitų šios grupės preparatų išsiskiria tuo, kad didina azoto oksido sintazės aktyvumą. Pirolidonai gerina reologines kraujo savybes, pasižymi trombocitų agregaciją slopinančiu veikimu.

Eksperimentiniuose tyrimuose su gyvūnais buvo įrodytas pirolidono grupės preparatų neuroprotekcinis veikimas, kai gyvūnų smegenys būdavo pažeidžiamos hipoksijos, išemijos ar slopinančių vaistų. Teigiamas terapinis poveikis buvo įrodytas stebint gyvūnų elgesį, fiziologinius ir histologinius galvos smegenų pokyčius.

Pirmasis veiksmingas ir kol kas plačiausiai vartojamas pirolidono grupės preparatas yra piracetamas. Pramiracetamas (pramistar/6859">Pramistar) yra piracetamo darinys, sukurtas patobulinus cheminę jo pirmtako formulę. Įrodytas pramiracetamo veiksmingumas atkuriant pažintines funkcijas, kurios buvo sutrikdytos paskyrus anticholinerginių vaistų, taip pat po traumų ir anoksijos būklių.

Taigi remiantis turimais literatūros duomenimis ir smegenų kraujotakos sutrikimų patogenezės ypatybėmis galima teigti, kad pramiracetamas yra efektyvus atminties ir pažintinių funkcijų sutrikimams gydyti sergant ūmiomis ir lėtinėmis galvos smegenų kraujotakos ligomis.

Pramiracetamo veiksmingumas gerinant atmintį ir pažintines funkcijas tirtas klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 70 ligonių. Buvo vertinamas pramiracetamo veiksmingumas, sergant discirkuliacine encefalopatija (DE), vidinės miego arterijos (VMA) ir vertebrobazilinio baseino (VBB) išeminiais insultais. Šiems pacientams buvo atliekami neuropsichologiniai atminties tyrimai.

Pacientai buvo suskirstyti į šešias klinikines grupes: 1 grupė – DE I stadija, 2 grupė – DE II stadija, 3 grupė – DE III stadija, 4 grupė – liekamieji reiškiniai po išeminio insulto VBB, 5 grupė – liekamieji reiškiniai po dešiniosios VMA išeminio insulto, 6 grupė – liekamieji reiškiniai po kairiosios VMA išeminio insulto. Tyrime dalyvavo 40–80 metų amžiaus stacionare gydyti pacientai. Atsižvelgiant į amžinius atminties pakitimus, klinikinių grupių rodikliai buvo pateikiami 40–60 ir 61–80 metų amžiaus pacientų pogrupiuose. Tyrimas truko 12 savaičių.

Atrenkant pacientus tyrimui pagal specialią metodiką buvo vertinama paciento neurologinė būklė ir atliekamas neuropsichologinis ištyrimas. Atliekant neuropsichologinį ištyrimą buvo vertinama operatyvioji, regimoji, girdimoji, verbalinė, motorinė ir emocinė atmintis. Rezultatai buvo apibendrinami pagal 2002 m. modifikuotą 3 balų skalę, kurioje 0 balų skiriama tuomet, kai jokių atminties sutrikimų nėra, o 3 balai – esant didelio laipsnio atminties funkcijos sutrikimų.

Pacientams 12 sav. 2 k./d. buvo skiriama po 300 mg pramiracetamo. Tyrimą baigė visi pacientai. Tiriant neurologinę pacientų būklę ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į klinikinius ligos simptomus (1 lentelė).

Dinaminio neuropsichologinio testavimo metu buvo nustatyta, jog priklausomai nuo pacientų amžiaus įvairios atminties rūšys skiriasi (2 lentelė).

 

1 lentelė. Tyrime dalyvavusių pacientų skundai ir neurologiniai simptomai.

Pacientų grupės

Pacientų skundai

Neurologiniai simptomai

1 grupė

·           Galvos skausmas

·           Galvos sunkumo jausmas

·           Lengvo laipsnio nesisteminis galvos svaigimas

·           Dėmesio sutrikimas

·           Atminties pablogėjimas

·           Miego sutrikimai

·           Konvergencijos ir akomodacijos sutrikimai

·           Sausgyslinių refleksų asimetrija

·           Praeinantis nistagmas

·           Nestabilumas stovint Rombergo pozoje

2 grupė

·           Didėjantys atminties sutrikimai

·           Darbingumo sumažėjimas

·           Vidutinio sunkumo nesisteminis ir mišraus tipo galvos svaigimas

·           Oralinis automatizmas

·           Veidinio ir poliežuvinio nervo inervacijos sutrikimai

·           Galvinių nervų inervacijos asimetrija

·           Išreikšti sausgysliniai refleksai, refleksogeninių zonų išplitimas, refleksų asimetrija

·           Neryškiai išreikšti ekstensorių patologiniai refleksai

·           Žemi odos refleksai

3 grupė

·           Judėjimo (nuo neišreikšto piramidinės sistemos nepakankamumo iki grubių paralyžių ir parezių, nors šios grupės pacientai nebuvo patyrę insultų), koordinacijos, ekstrapiramidinės sistemos ir pažintinių funkcijų sutrikimas.

·           Šios grupės pacientams būdingi paroksizminiai sutrikimai: epilepsinis sindromas, sinkopės, hipertoninės krizės, praeinantys smegenų išemijos priepuoliai.

4 grupė

·           Vyravo smegenų kamieno (galvinių nervų, kurių branduoliai yra tilte, funkcijos sutrikimai, neryškūs bulbariniai simptomai), koordinacijos (pozicinis nistagmas, dinaminė ir statinė ataksija), vestibuloataksiniai (sisteminis svaigimas, spontaninis nistagmas) simptomai.

·           Judėjimo ir jutimo sutrikimai (piramidinės sistemos nepakankamumas, neryški hemihipestezija).

5 grupė

·           Vidutinio sunkumo judėjimo ir jutimo sutrikimai.

·           Aukštųjų smegenų žievės funkcijų sutrikimas (apatija, sutrikęs dešinės ir kairės pusių atskyrimas, pirštų agnozija).

·           Su smegenų žieve susiję eisenos sutrikimai.

6 grupė

·           Išreikšti piramidinės sistemos funkcijos sutrikimai.

 

2 lentelė. Atminties sutrikimų priklausomybė nuo pacientų amžiaus ir gydymo pramiracetamu poveikis.

Pacientų grupės

Atminties sutrikimai (40–60 metų amžiaus pogrupis)

Atminties sutrikimai (61–80 metų amžiaus pogrupis)

1 grupė (DE 1 stadija)

Reikšmingai pablogėjusi operatyvinė ir verbalinė atmintis (netikėto susitikimo metu negalėjo prisiminti draugo vardo, esant reikalui negalėjo prisiminti būtinų telefonų numerių, įvykių datų, namuose ir darbovietėje dažnai negalėdavo rasti reikalingų daiktų, dėl to daiktus dėdavo į tiksliai nustatytas vietas). Esant šiai susirgimo stadijai praktikos gydytojai ne visuomet nustato atminties sutrikimus. Atminties sutrikimai neretai klaidingai aiškinami padidėjusiu nuovargiu, pervargimu darbe, astenija, vyresniu amžiumi.

2 grupės (DE 2 stadija)

Vidutinio sunkumo verbalinės, motorinės ir regimosios atminties sutrikimai.

Didelio laipsnio motorinės ir verbalinės atminties sutrikimai. Nereikšmingas operatyviosios atminties sutrikimas.

3 grupė (DE 3 stadija)

Vidutinio sunkumo operatyviosios ir verbalinės atminties sutrikimai, nedideli regimosios atminties sutrikimai. Po gydymo pramiracetamu atliekant dinaminį atminties rūšių kokybinių rodiklių tyrimą nustatytas statistiškai reikšmingas verbalinės ir operatyviosios atminties pagerėjimas.

Reikšmingi regimosios ir verbalinės, motorinės ir operatyviosios atminties sutrikimai.

Statistiškai reikšmingo įvairių atminties rūšių pagerėjimo gydant pramiracetamu nenustatyta.

4 grupė (liekamieji reiškiniai po išeminio insulto VBB)

Grubūs motorinės atminties sutrikimai, vidutinio sunkumo regimosios atminties ir nežymūs verbalinės, emocinės ir operatyviosios atminties sutrikimai.

Po 12 sav. gydymo pramiracetamu statistiškai reikšmingai pagerėjo emocinė ir regimoji atmintis.

Grubūs emocinės atminties ir mažai išreikšti regimosios atminties sutrikimai.

Po gydymo pramiracetamu statistiškai reikšmingo atminties pagerėjimo nenustatyta.

5 grupė (liekamieji reiškiniai po dešiniosios VMA baseino išeminio insulto)

Vidutinio sunkumo verbalinės atminties, mažai išreikšti regimosios ir operatyviosios atminties sutrikimai.

Po gydymo pramiracetamu verbalinė atmintis nepasikeitė, nežymiai pagerėjo regimoji ir operatyvioji atmintis.

Sunkūs operatyviosios, vidutinio sunkumo verbalinės ir mažai išreikšti regimosios atminties sutrikimai.

Gydant pramiracetamu stebėtas vidutinis verbalinės atminties ir minimalus operatyviosios ir regimosios atminties pagerėjimas. Visi pasikeitimai buvo statistiškai reikšmingi.

6 grupė (liekamieji reiškiniai po kairiosios VMA baseino išeminio insulto)

Nedideli verbalinės ir operatyviosios atminties sutrikimai.

Po gydymo pramiracetamu nustatytas statistiškai reikšmingas verbalinės atminties pagerėjimas.

Grubūs verbalinės, motorinės ir operatyviosios atminties, vidutinio laipsnio regimosios atminties sutrikimai.

Po gydymo pramiracetamu šiek tiek pagerėjo regimoji atmintis.

 

Vartojant pramiracetamą jokių nepageidaujamų vaisto poveikių nestebėta.

Taigi pramiracetamas veiksmingas gydant galvos smegenų kraujotakos ligų (discirkuliacinės encefalopatijos, išeminio insulto) sukeltus atminties sutrikimus. Skiriant šio preparato statistiškai reikšmingai pagerėja įvairių galvos smegenų kraujagyslių baseinų kraujotakos sutrikimais sergančių pacientų atmintis. Pacientai gydymą pramiracetamu toleravo gerai. Rekomenduojama gydymą Pramistaru tęstine ne trumpiau kaip 3 mėnesius skiriant po 600mg 2kartus per dieną, taip pat derinant su kitais , smegenų veiklą gerinančiais vaistais.

 

Parengė gyd. M. RUSTEIKAITĖ

Gauta: 2006-05-22

Pateikta spaudai: 2006-05-31

 

LITERATŪRA

1.     Бурцев Е. Журн. невропатологии н психиатрии им. С. С. Корсакова 1998;1:45-48.

2.     Яхно П, Дамулип В. Рос. мед. журн. 1999;5:41-43.

6.     Вочтон Л. Журн. невропатологии и психиатрии им. С. С.Корсакова 1998;4:4-13.

4.     Гапнушкина ИВ. Журн. невропатологии и психиатрии им. С. С. Корсакова 1997;6:4-8.

5.     Крыжанооскип Г. Общая патофизиология нервной системы. Медицина, 1997 160 p.

6.     Волошина П. Дементнрующие процессы головного мозга. Харьков: Основа, 1997; p.181.

7.     Shorvon S. Pyrrolidone derivatives Lancet 2001;358:1885–92.